Siuntų gabenimas į Olandiją kasdien be vėlavimų: Kaip tai veikia iš vidaus?

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt dviem metu. Per tą laiką mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojams tekdavo laukti sienose po savaitę, su šaltu šunimi, iki šiandieninių skaitmeninių sistemų, kurios seka kiekvieną pakuolę. Bet vienas dalykas visada išlieka tas pats: klientas nori tik vieno – kad jo prekės pasiektų Olandiją laiku ir sveikos. „Siuntų gabenimas į Olandiją kasdien be vėlavimų“ skamba kaip reklamos šūkis, bet kas tiksliai reikia padaryti, kad tai ne tik būtų gražiai užrašyta svetainėje, bet ir tikrai veiktų? Pasakysiu tiesiog – tai ne stebuklas, o griežta organizacija ir žinojimas, kur yra kiekvienas minutas.

Kai kalbame apie maršrutą iš Lietuvos (arba Latvijos, Estijos, nes dažnai imame ir iš ten) į Nyderlandus, turime omenyje apie 1600–1800 kilometrų viena kryptimi. Tai ne kelionė prie jūros. Tai rimtas logistikos procesas, kuriam įtakos turi ne tik vairuotojo miego režimas, bet ir orai Vokietijoje, remonto darbai ant A2 autostrados ar netgi muitinės kontrolės, kurios kartais pasirodo iš niekur. Esu matęs, kaip dėl vieno blogai užpildyto dokumento krovinys stovėjo Roterdame tris dienas. Todėl, kai sakome „kasdien“, turime omenyje ne tai, kad mes turiems stebuklingą raketą, o tai, kad mūsų grafikai yra sudaryti taip, kad net jei vienas sunkvežimis užstrigtų, kitas jau būtų ruošiamas išvykti.

Olandija yra viena pagrindinių logistikos širdžių Europoje. Ten yra didžiausias uostas žemyne – Roterdamas. Tai reiškia, kad tenkas yra milžiniškas, o konkurencija – žiauri. Jei mes vėluojame, klientas tiesiog pasirinks kitą. Todėl per pastaruosius metus sukūrėme tokią sistemą, kurioje siuntų gabenimas į Olandiją tampa ne rizika, o numatomu procesu. Naudojame ne tik savo transportą, bet ir patikimus subrangovus, kuriuos asmeniškai pažįstu jau dešimtmetį. Žinai, ką vairuoja, ką valgo ir, svarbiausia, ką gali vežti. Pasitikėjimas šioje srityje brangiau nei duona.

Šiandien noriu padalintis tuo, kas paprastam siuntos siuntėjui atroda sudėtinga, bet mums – kasdienybė. Paaiškinsiu, kodėl kainos svyruoja, ką daryti, jei reikia vežti kažką neįprasto, ir kodėl vokiečių policija mums dažnai daro rūpesčių. Čia nėra sausojo akademinio teksto, tai praktinė patirtis iš kabinos ir biuro.

Kas daro įtaką greičiui ir maršrutui

Kiek laiko tikrai užtrunka nuvežti prekes į Amsterdamą arą Eindhoveną?

Standartiškai, kai viskas vyksta sklandžiai, pilnas sunkvežimis iš Vilniaus pasiekia pirmąjį pristatymo tašką Olandijoje per maždaug 32–36 valandas. Tačiau tai yra idealus pasaulis. Realybėje yra vairuotojo poilsio laikas, kurį griežtai reglamentuoja Europos Sąjunga – 4,5 valandos vairavimo, 45 minučių pertrauka. Tada dar 9 valandos miego. Be to, Olandijoje yra griežti apribojimai, kada sunkvežimiai gali važiuoti kai kuriais keliais arba įvažiuoti į miesto centrus. Pavyzdžiui, į Amsterdamą centre dieną be leidimo neprvažiuosi. Taigi, jei užsakote kovo pirmąją ryte, dažniausiai prekės pas jūsų partnerį bus ant kovo trečiosios arba ketvirtosios. Reikia suprasti, siuntų gabenimas į Olandiją nėra kūrybos procesas, tai matematika.

Ar tikrai važiuojate kasdien, ar tai tik gražūs žodžiai reklamoje?

Žiūrėkime tiesiai į akis – mes ne esime „DHL“, kuriam tūkstančiai lėktuvų. Bet mūsų „kasdien“ reiškia, kad turime nuolatinių išvykų grafiką. Pavyzdžiui, iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos sunkvežimiai išvažiuoja kiekvieną pirmadienį, antradienį ir trečiadienį vakare. Ketvirtadieniais ir penktadieniais dažniausiai formuojame dalinius krovinius (groupage). Taip, yra dienų, kai savo mašinos pilnos, tada naudojame patikimų partnerių vietą. Esu užtikrintas, kad jei paskambinote man antradienį, aš rasiu būdą, kaip jūsų siuntą padėti į fūrą tą pačią naktį. Nėra tokios situacijos, kad sakyčiau „važiuojame tik kitą mėnesį“, nebent kalbame apie itin nestandartinius krovinius, kur reikia specialios technikos.

Kaip jums pavyksta išvengti vėlavimų Vokietijoje, jei ten eismo įvykiai?

Vokietija yra mūsų kelyje ir geriausias draugas, ir blogiausias priešas. A2 autostrada – tai mūsų pagrindinis arterijos. Žinau vietas, kuriose dažniausiai susidaro spūstys – prie Hanoverio, Duisburgo arba ties Oberhauzeno kryžkele. Naudojame modernias GPS navigacijas, kurios rodo ne tik greitį, bet ir eismo spūstis realiu laiku. Jei matau, kad spūstis užtruks valandą, vairuotojas gali pasukti pro šalį per federalinius kelius (Bundesstraße). Taip, tai šiek tiek ilgiau, bet tai leidžia išlaikyti grafiką. Be to, mūsų vairuotojai yra instruktuoti ne važiuoti naktį, jei jaučiasi pervargę – saugumas yra prioritetas, o vėlavimas dėl avarijos būtų kur kas blogesnis nei dvi valandos delsa dėl eismo.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Kokius popierius reikia, kad nepristigtų nervų su muitine?

Nereikia jokių magistros laipsnių, kad suprastum pagrindinius dalykus, bet klaidos čia brangiai kainuoja. Mums reikia komercinės sąskaitos (invoice), kioje būtų nurodytos prekės, jų svoris, prekių kodai (HS kodas) ir tikslus gavėjo adresas Olandijoje. Jei prekės yra iš Europos Sąjungos, tai viskas, paprasčiau nebūna. Bet jei siunčiate iš Jungtinės Karalystės, Šveicarijos ar, tarkime, Norvegijos į Olandiją per mūsų sandėlį, tuomet reikalingas EX1 dokumentas, įrodantis, kad mokesčiai sumokėti. Kartais klientai užmiršta parašyti prekių kodą, ir tada sienos pareigūnai gali pradėti „kasinėti“ kroviniuką. Patariu visada pasiklausti mūsų vadybininko, jei abejoji dokumentais.

Ar reikia rastis savo muitinės brokerį, ar tai padarysite už mane?

Esu matęs abiejų variantų. Kai klientas turi savo brokerį, kuris kalba tik vokiškai ir dirba tik iki 16:00 valandos, tada gali kilti problemų, jei fūra atvažiuoja vėlai. Mūsų komandoje yra žmonių, kurie specializuojasi tiesiog muitinės procedūromis. Mes galime užtikrinti, kad visi T1 ar T2 dokumentai būtų paruošti iš anksto. Jei jums lengviau su savo brokeriu – nieko tokio, tiesiog praneškite mums jo kontaktus. Bet jei norite ramybės, mes pasirūpinsime, kad siuntų gabenimas į Olandiją neuktų į biurokratinius spąstus. Mums paprasčiau tai padaryti patys, negaišti laiko paaiškinimams tarp tarpininkų.

Kas daroma, jei siunta yra pavojinga (ADR), tai kaip?

Chemija, degiosios medžiagos, aerozoliai – tai kasdienybė, bet čia nėra vieta „laisvam stiliui“. Jei siunčiate, tarkime, dažus ar tirpiklius, jūs privalote mums pateikti specialų ADR sertifikatą, kurį dažniausiai išduoda gamintojas arba chemikas. Mes negalime tiesiog padėti dėžės į fūrą ir sakyti „važiuok“. Vairuotojas turi turėti specialų leidimą, o sunkvežimis – specialią įrangą (užgesinimo priemonės, šlamštas). Dažnai klientai slepia, kad siunta pavojinga, norėdami sutaupyti. Negerai. Jei įvyksta avarija ir gaubiasi geltona apranga, baudos yra astronominės. Geriau iš karto pasakyti tiesą – surasime tinkamą fūrą, kurioje gabenamas toks krovinys yra legalus.

Kainos ir piniginiai aspektai

Kiek kainuoja gabenti vieną paletę iki Roterdamo?

Klausimas „kiek kainuoja“ yra toks pat populiarus kaip „kaip sekasi?“. Bet atsakymo negaliu būti vieno. Viskas priklauso nuo to, ar tai pilna fūra (FTL), ar dalinis krovinys (LTL). Jei turite 4 europalates (120x80cm) ir jos sveria 500 kg, tai kaina bus viena, nes mes jas suskirs su kitais klientais. Jei tai 1 paletė, kuri sveria 1000 kg ir užima daug vietos, kaina gali būti net didesnė už mažesnių paletų kainą. Vidutiniškai galima sakyti, kad dalinio krovinio kaina svyruoja nuo 120 iki 250 eurų už paletę, priklausomai nuo sezono. Rudenį, kai prasideda „Kalėdinis bumas“, kainos šokteli aukštyn, nes laisvų vietų trūksta.

Ką daryti, jei degalai vėl pasidaro brangūs, ar kaina pasikeis čia pat?

Degalų kaina – tai mūsų nuobodas. Mes naudojame kuro priedo (fuel surcharge) mechanizmą, kuris yra standartas rinkoje. Jis ne fiksuotas mūsų galva, o susietas su „Platts“ arba panašiais indeksais. Taigi, jei degalinėse kainos šokteli 10%, tai ir jūsų sąskaitoje kuro priedas padidės proporcingai. Nedarome to, kad uždirbti daugiau, o darome todėl, kad fūra tiesiog nevažiuotų su minusu. Kai kainos krenta, ir priedas mažėja. Esu nuoširdus – jei kas nors siūlo fiksuotą kainą metams be jokių sąlygų, tikėkina, kad jis kažką slepia arba tiesiog uždirba ant didelios maržos iš kito.

Rizikos, problemos ir sprendimai

Jei fūra sugenda arba vairuotojas susirga, kas su mano siunta?

Per 20 metų mačiau viską: nuo priekabos padangų sprogimo iki to, kad vairuotojui užkrista galva ant vairo. Bet mes niekada nepalikame krovinio likimo valiai. Pirmiausia, mes turime pagalbos paslaugą visoje Europoje – mechanikas atvyksta per 2–3 valandas. Jei dėl to išsikrauna terminas, mes nedelsdami pranešame jums ir jūsų gavėjui Olandijoje. Jei gedimas rimtas ir krovinys negali būti pristatytas laiku, mes organizuojame pervežimą kita fūra (transhipment). Taip, tai kainuoja mums pinigus, bet mes turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas), kuris dengia ir šias išlaidas, ir prekių vertę. Jums nereikia rūpintis technika, mūsų problema – tai išspręsti.

Ar galite pristatyti į sandėlį, kuris turi tik „keltuvą“ (krano) ir neįleidžia fūrų su priekaba?

Olandijoje yra daug senų miestų dalių arba specialių sandėlių, pavyzdžiui, gėlių auginimo centruose, kur takeliai yra siauri. Standartinė 13,6 metro ilgio priekaba ten tiesiog neušisuks. Tokiu atveju mes naudojame „pirmosios paskutinosios mylios“ sprendimą. Atvežame krovinį dideliu sunkvežimiu artimiausią terminalą (pavyzdžiui, Venlo ar Tilburg) ir ten jį perkrauname į mažesnę 7,5 tonų mašiną su liftu arba net su furgonu. Tai papildomai kainuoja, bet sutaupo daugiau nei vieną nervą, kai didelis fūra užstrigsta kažkurioje olandų kaimo gatvėje ir negali suktis. Apie tai reikia kalbėti iš anksto, o ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie vartų.

Išvada

Galiausiai, „siuntų gabenimas į Olandiją kasdien be vėlavimų“ nėra magija, o tiesiog geras planavimas, žinojimas ir sąžiningumas. Aš asmeniškai stengiuosi, kad kiekvienas klientas žinotų, kas vyksta su jo siunta. Nereikia būti didelėje korporacijoje, kad gautum individualų dėmesį.