Siuntinių pristatymo terminai į Olandiją: praktinis vadovas verslui

Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena: logistika niekada nebuvo tiesiog judinimas iš taško A į tašką B. Ypatingai kalbant apie maršrutus į Vakarus. Dažnai klientai ateina pas mane ir klausia: „Kiek laiko užtruks?“, manydami, kad yra vienas universalus atsakymas. Tiesą sakant, siuntinių pristatymo terminai į Olandiją yra dinamiškas dalykas, priklausantis ne tik nuo atstumo, kuris, tiesa pasakius, nėra toks jau ir didelis, bet ir nuo tūkstančių smulkių detalių – nuo oro sąlygų Vokietijoje iki muitinės officerio nuotaiko Lenkijoje. Per šiuos dešimtmečius mačiau viską: ir siuntas, kurias pavyko pristatyti per 24 valandas, ir tokias, kurios užstrigo savaitgaliais dėl vienos trūkstamos parašo vietos dokumentuose.

Olandija yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o Roterdamo uostas – tai širdis, per kurią praeina nemaža dalis visų mūsų eksporto siuntinių. Tačiau verslas, kuris tik pradeda eksportuoti ar importuoti, dažnai susiduria su nesusipratimais dėl laiko. Vieniems svarbu greitis, kitiems – tikslumas, o trečiesiems – kaina. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, nerašydamas sausų teorinių faktų, o kaip žmogus, kuris kasdien gyvena su šiais iššūkiais. Sužinosite, kas tikiai veikia greitį, kaip išvengti nereikalingų delsimų ir kodėl kartais pigiausias pasiūlymas gali tapti brangiausia klaida.

Kas lemia, kiek laiko užtrunka kelionė į vakarus

Dauguma žmonių žiūri į žemėlapį, mato, kad iki Amsterdamo ar Eindhoveno yra apie 1600–1700 kilometrų ir galvoja: „Vairuotojas važiuoja 90 km/h, reiškias, 18 valandų ir yra vietoje“. Jei būtų taip paprasta, mane nebūtų reikalingas. Realybėje siuntinių pristatymo terminai į Olandiją formuojasi remiantis sudėtinga logistikos grandine. Svarbiausias veiksnys yra ne pats važiavimas, o vairuotojo poilsio režimas, kurį reglamentuoja griežti Europos Sąjungos įstatymai. Taisyklės nustato, kad po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų – ilgesnį poilsį. Tai automatiškai prailgina kelionę, todėl standartinis krovininio transporto reisas įprastai užtrunka maždaug 32–36 valandas, jei jis vykdomas be sustojimų terminaluose.

Taip pat negalima pamiršti fizinio kelio būklės. Maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją – šalys, kuriose eismingumas yra milžiniškas. Vokietijos automagistralėse (Autobahn) dažnai vyksta remonto darbai arba susiduria didelių eismo įvykių grėsmės, kurios gali sustabdyti koloną valandoms. Jei vairuotojas užstrigs spūstyje netoli Berlyno, jis praras brangų laiką, o vėliau gali tekti laukti poilsio laiko, kad neviršytų greitį. Be to, Olandijoje patys miestai yra labai tankiai užstatyti, o prieiga prie sandėlių dažnai eina per siaurus gatvelės, kur ne visada lengva įvažiuoti dideliam sunkvežimiui. Visos šios smulkmenos sudaro galutinį paveiksllą.

Kiek laiko tikrai užtrunka vežti krovinių iki Amsterdamo?

Standartinis atsakymas, kurį duodu savo ilgalaikiams klientams, yra apie dvi dienas, jei mes išvykstame pirmadienį ryte. Tačiau jei kalbame apie siuntinių pristatymo terminus į Olandiją konkrečiai į sostinę ar jos apylinkes, reikia atsižvelgti į tai, kad tai yra didelis logistikos mazgas. Dažnai tenka laukti iškrovos vietos, nes kitų tiekėjų vairuotojai taip pat bando patekti ten tuo pačiu metu. Paprastai, jei viskas vyksta sklandžiai ir vairuotojas išvyksta iš Lietuvos antradienį, trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte jis jau gali būti pas gavėją. Tačiau a visada primenu, kad „rytas“ gali prasidėti ir 8:00, ir 11:00, priklausomai nuo to, kaip sudarytas grafikas.

Kodėl mano siunta užstrigo pasienyje su Vokietija?

Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl gali vėluoti pristatymas, nors Olandija yra Šengeno erdvėje ir teoriškai sienos neturėtų būti. Tačiau muitinės kontrolė vyksta, o ypač dažnai stabdomi kroviniai iš ne ES šalių arba įtariami kroviniai. Jei jūsų siunta keliauja per trečiąją šalį arba yra dalinis krovinys (kai viename sunkvežimyje kelių klientų prekės), pakanka vieno dokumento neatitikimo, kad visas vilkas būtų uždarytas terminaluose. Vokietijos muitininkai yra labai tikslūs, todėl jei vairuotojas neturi teisingai parengto CMR sąvartos arba prekių deklaracijos, prarandamas nuo 4 iki 12 valandų, o kartais ir daugiau, išspręstant šią problemą.

Ar greičiau važiuoti keltu arba per Baltarusiją?

Niekada nerekomenduoju rinktis maršrutą per Baltarusiją dėl politinės situacijos ir sankcijų, o tai sukuria milžiniškus rizikos faktorius, kurie gali visiškai sustabdyti transportą. Kas dėl keltų, tai Klaipėda – Kylis arba Klaipėda – Sassnitz maršrutai yra populiarūs, tačiau jie ne visada užtikrina greičiausią pristatymą į Olandijos gilumą. Keltas užtrunka apie 20 valandų, o pats plaukimas gali būti atidėliotas dėl audros. Be to, reikia nuvažiuoti iki Vokietijos šiaurės ir vėl grįžti į pietus. Dažniausiai greičiausias ir pigiausias būdas yra važiuoti sausuma per Lenkiją („Švitę“), nors ten ir būna didžiulės spūstys. Sausumos maršrutas suteikia daugiau lankstumo ir leidžia geriau planuoti siuntinių pristatymo terminus į Olandiją, nes vairuotojas visada žino, kur yra, o ne laukia jūroje be ryšio.

Kainos, krovinio tipai ir logistikos niuansai

Dauguma klientų mano, kad kaina ir greitis visada yra susiję tiesiogiai proporcingai – brangiau reiškia greičiau. Tačiau per dvidešimt metų esu mačęs nemažai atvejų, kai klientas mokėjo už „ekspresinį“ reisą, tačiau gavo jį vėliau nei standartinis dalykas, todėl, kad ekspresas buvo suplanuotas blogai. Čia svarbu suprasti ne tik kainą, bet ir krovinio tipą. Daliniai kroviniai (LTL – Less than Truckload) visada bus lėtesni nei pilnavertis sunkvežimis (FTL), nes tarpinėse stotyse reikia surinkti ir išskirstyti prekes. Jei jums svarbiausia yra siuntinių pristatymo terminai į Olandiją, turite pasirinkti pilną krovinį arba dalinį, bet su garantijuotu pristatymo langu.

Taip pat labai didelę įtaką turi tai, ką būtent vežate. Paprastos dėžės su padangomis ar tekstile vieną dieną gali būti įvežtos be problemų, o kitoje dienoje tas pats vairuotojas gali turėti problemų su kroviniu, kuriam reikalinga speciali įranga (pvz., keltuvai arba šaldytuvas). Olandijoje labai griežtai vertinamas aplinkosauga, todėl kroviniai, kurių pakuotė nėra ekologiška arba yra pažeista, gali būti nepriimti sandėliuose, kas sukelia papildomus vėlavimus. Verta investuoti į kokybišką pakavimą, nes taip jūsų prekės ne tik saugesnės, bet ir greičiau praeis visus kontrolės punktus.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia pristatyti per 24 valandas?

Žinoma, kaina šiuo atveju bus aukštesnė, tačiau ne tik dėl to, kad vairuotojas turi važiuoti greičiau. Problema yra tame, kad reikia surasti vairuotoją, kuris turi dar laiko valandų, kad galėtų įvykdyti šį reisą be poilsio pertraukos, arba reikia siųsti du vairuotojus viename kabinėje. Tai dvigubai padidina darbo užmokesčio išlaidas. Be to, tokie skubūs reisai dažnai reikalauja tiesioginio važiavimo be jokių kitų užsakymų kelyje, todėl jums mokate už visą sunkvežimio talpą, net jei vežate tik dvi paletes. Paprastai toks skubus pristatymas kainuoja nuo 1,5 iki 2 kartų daugiau už standartinę kainą.

Kaip vežami pavojingi kroviniai (ADR) ir ar jie lėtina transportą?

ADR kroviniai (pvz., degalai, chemikalai, dažai) visada reikalauja specialaus pasiruošimo. Vairuotojas turi turėti specialias leidimas, o sunkvežimis – specialią įrangą. Tai savaime neprailgina važiavimo laiko, tačiau labai apriboja maršruto pasirinkimą. Pavyzdžiui, ADR sunkvežimiai negali važiuoti pro kai kurius tunelius Vokietijoje arba turi vengti tam tikrų miestų centrų Olandijoje. Dėl to maršrutas gali tapti ilgesniu kilometrais, kas reiškia daugiau laiko kelyje. Taip pat šie kroviniai dažnai patenina į specialias eiles muitinėje, kas gali sukelti papildomų uždelčių, todėl visada rekomenduoju planuoti siuntinių pristatymo terminus į Olandiją su bent vienos dienos atsarga.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (LTL), jei man skubu?

Asmeniškai sakau – ne, jei jums tikrai labai skubu. Dalinis krovinys yra puikus variantas taupyti pinigus, kai jūs turite 3–4 paletes ir galite laukti 3–4 dienas.