Siuntinių pristatymas iš Olandijos: geriausios sąlygos

Dirbu šioje srityje beveik du dešimtmečius ir galiu pasakyti viena: Olandija (Nyderlandai) yra vienas judriausių logistikos mazgų visoje Europoje. Esu matęs viską – nuo tūkstančių tulipų gėlių vagonų iki sudėtingų industrinių įrenginių, kurie reikalavo specialių kranų. Kasdien susiduriu su klientais, kurie stovi prie sandėlio durų ir laukia savo krovinio, nerimindami dėl terminų ir dokumentų. Siuntinių pristatymas iš Olandijos atrodo paprastas tik žiūrint iš šalies – įsidėjai dėžę į mašiną ir važiuoji. Tačiau realybėje tai sudėtingas mechanizmas, kuriam veikti sklandžiai, reikia žinoti smulkmenas, kurios paprastam siuntėjui dažnai pasislėpia už vairuotojo vairo.

Olandija ypatinga tuo, kad čia susikerta jūrų (ypač Roterdamo uostas) ir sausumos keliai. Dažnai klientai klausia, kodėl jų siunta, kuri atėjo iš Azijos ir nuplaukė į Roterdamą, užstringa vos už Lietuvos ribų. Atsakymas paprastas: siuntinių pristatymas iš Olandijos reikalauja ne tik greito vairuotojo, bet ir tikslaus dokumentų valdymo, ypač jei kalbame apie prekybą su trečiosiomis šalimis arba kompleksinius logistikos sprendimus. Per šiuos 20 metų išmokau, kad geriausios sąlygos susidaro ne iš karto, o jas reikia užkariauti patirtimi ir tiesioginiais ryšiais su vietiniais ekspeditieriais. Kalbėsime ne apie sausas teorines gairių, o apie tai, kaip tai iš tikrųjų veikia kelyje.

Kas daro kainą ir kada važiuoja mašina

Kiek tiksliai kainuoja siunta atvežti iki Vilniaus arba Klaipėdos?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien, ir atsakymas niekada nėra vienas tas pats, nes kiekvienas krovinys savitas. Jei turite 1–2 europaletes (EP) prekių, kaina bus skaičiuojama pagal užimamą vietą mašinoje (LTL – dalinis krovinys), o jei užpildote visą furgoną (FTL), mokėsite už visą atstumą. Vidutiniškai vienos europalestės pervežimas iš Amsterdamo ar Eindhoveno regiono kainuoja nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia įrenginio (lifto) iškrovai, ar krovinys ypač sunkus. Verta paminėti, kad degalų kainos Vokietijoje, kurią turi kirsti keliaujant iš Olandijos, smarkiai įtakoja galutinę sumą.

Ar aš galiu tiksliai žinoti, kiek dienų užtruks pristatymas?

Turėtumėte žinoti, kad standartinis tranzitas iš Olandijos iki Lietuvos trunka 2–3 darbo dienas, jei kalbame apie dalinius krovinius, kurie surenkami sandėliuose. Viskas priklauso nuo to, kada vairuotojas įveikia Vokietijos autostradų ruožus, kur dažnai vyksta remonto darbai ar susiduria su eismingumu. Jei reikalaujame „greitojo reiso“ ( EXPRESS ), mašina gali atvykti ir per 24 valandas, bet toks paslaugos greitis visada kainuoja dvigubai brangiau. Kartais, dėl nepalankių oro sąlygų ar techninių gedimų, terminas gali pasidėti dieną, todėl visada verta turėti savo planuose mažą rezervą.

Ką daryti, jei man reikia pristatyti labai didelį siuntinį, nebetelpantį į standartinę furgoną?

Čia jau kalbame apie projektinę krovinių transportavimą logistiką, su kurią susiduriu nemažai, ypač kai Olandijos verslininkai vežia metalo konstrukcijas ar pramonės įrenginius. Mums reikės specialios transporto priemonės su „RWD“ leidimais (ypatingų dydžių krovinių transportavimo leidimai), o maršrutas turi būti iš anksto suderintas su kelių policija kiekvienoje šalyje. Toks siuntinių pristatymas iš Olandijos gali trukti ilgiau, nes tokioms mašinoms dažnai draudžiama važiuoti naktį ar tam tikrais maršrutais. Būtina iš anksto pateikti tikslius krovinio matmenis ir svorį, nes net 5 cm peraugimas gali priversti keisti visą trasą.

Dokumentų chaosas ir muitinės subtilybės

Kokius dokumentus būtinai turiu parengti, kad vairuotojas neužstrigtų sienoje?

Nedaug kas mąsto šitaip, bet be CMR sąskaitos faktūros, kuri yra pagrindinis vežimo dokumentas, ir prekių pakavimo sąrašo (Packing List), mašina neišvažiuos iš Olandijos sandėlio. Labai svarbu, kad sąskaitoje būtų nurodytos tikslios prekių charakteristikos – svoris, prekės kodas (HS kodas), ir kilmės šalis. Esu matęs situacijų, kai dėl klaidingo kodo krovinys buvo užstrigęs Lietuvos muitinėje savaitę, o klientas turėjo mokėti baudas už laiko praleidimą. Jei prekės yra pavojingos (ADR), būtina ir speciali deklaracija, be kurios vairuotojas tiesiog neįsileis į keltą ar perėją.

Kas vyksta su PVM ir muitais, jei aš perkau prekes iš ne ES šalies, bet jos atkeliauja per Olandiją?

Tai labai dažna klaida, kurią daro mažesnių įmonių savininkai, manydami, kad jei prekės jau ES (Olandijoje), tai viskas aišku. Iš tiesų, jei prekės atkeliauja iš Kinijos į Roterdamą ir iš ten siunčiamos į Lietuvą, tai turi būti atliktas importo muitinės išbraižymas Olandijoje arba, naudojant T1 procedūrą, gabentas iki Lietuvos. Jums reikės sutarto muitinės brokerio, kuris galėtų padengti mokesčius arba užtikrinti, kad transitinis reisas nebus sustabdytas. Neteisingai užpildytas EX1 dokumentas gali sukelti tiek pat problemų, kiek ir dingęs krovinys.

Ar užtenka paprastos e-sąskaitos, ar reikalingas spausdintas originalas?

Dabar, kai visa eina link digitalizacijos, dauguma vokiškų ir olandiškų pervežėjų priima elektroninius dokumentus, tačiau ne visada. Kai kuriems Olandijos siuntėjams dar reikia spausdinto „Packing List“ originalo, kurį vairuotojas turi pasirašyti rankiniškai atsiimdamas krovinius. Aš visada patariu savo klientams pasidarysi kopijas ir dėti jas į vairuotojo dėžę kartu su siunta, nes jei vairuotojas praranda dokumentą kelyje (kas nutinka dažniau, nei galite įsivaizduoti), bus kur kas lengviau viską atkurti. Muitinės sistemos nepalieka erdvės gudrybėms – be dokumento nėra ir prekės.

Kas tik vyksta kelyje ir kodėl vėluoja

Vairuotojas neatsiliepia į skambučius jau dvi dienas, ar tai normalu?

Ypatingai nervingai, kai tąjį vienintelį numerį, kurį gavote, niekas nekelia. Pradedu galvoti apie blogiausią – avarija, vagystė ar techninis gedimas, tačiau dažniausiai tiesa yra paprastesnė. Vairuotojai dažnai vairuoja „prie rankenos“, t. y. laiku nespėja atlikti poilsio pertraukų ir tiesiog užmiega miegamajame, neįjungę telefono. Taip pat, Vokietijoje ir Lenkijoje yra vietų, kurioje mobilo ryšys tiesiog dingsta. Jei vairuotojas neatsiliepia ilgiau kaip 4 valandas, tuomet tikrai reikia skambinti mums, ekspedituotojams, kadangi mes turime prieigą prie GPS stebėjimo sistemų.

Dažnai girdžiu istorijas apie tai, kad prekės atkeliauja sulaužytos – kaip tai išvengti?

Pasakysiu tiesą – 80 proc. sugadinimų atsitinka ne dėl to, kad vairuotojas važiuoja blogai, o dėl to, kad prekės buvo blogai užfiksuotos pačioje Olandijoje. Jei siuntate šiek tiek subyrėjančias dėžes, būtinai reikalaukite, kad Jas uždėtų ant europalestės ir užklijuotų juosta arba apvyniotų plėvele. Jei atvykstant pastebite, kad dėžės sutraiškytos, ABSOLIUTINAI nerašykite CMR konosamento, kad viskas tvarkoje. Pasirašykite pastabą „su rezervu“ („with reserve“) ir nurodykite matomus defektus, nes vėliau draudimo kompanija nieko nebus kompensuoti.

Kodėl negalite pristatyti tiesiai į mūsų gamyklos cechą, o reikia į sandėlį?

Daugumoje atvejų mes galime pristatyti tiesiai prie jūsų gamybos linijos, tačiau čia suveikia techniniai apribojimai. Jei jūsų ceche nėra pakankamai aukšto stogo arba vartai per siaurus 13,6 metro ilgio vilkikui įvažiuoti, jis tiesiog fiziškai ten neįlips. Kartais problema yra su žemės gruntu – sunkus vilkikas su pilnu kroviniu gali įlūžti į asfaltą, jei privažiavimas nėra įrengtas pagal normas. Tada tenka dirbti schema „Cross-docking“ – iškrauname už miesto ir mažesne mašina parvežame prie jūsų durų.

Specifiniai dalykai, apie kuriuos niekas nepasako

Ar jūsų įmonė gali užtikrinti šaltųjų produktų (maisto) transportavimą iš Olandijos?

Tai visiškai kita lyga – čia nebe tiesiog siuntinių pristatymas iš Olandijos, o temperatūrinio režimo kontrolė. Esu patyręs, kaip atvežti šviežią žuvį ar sūrį, kai vairuotojas užmiršta įjungti šaldymo agregatą, ir visa siunta tinka tik šiukšlių dėžei. Jei reikalingas šaldytuvas, mes naudojame mašinas su FRIGO agregatais, kurie palaiko -20 arba +5 laipsnius. Būtina, kad jūsų produktai būtų užkrauti jau šaldytose mašinose, nes jei įkelsite šiltą mėsą į šaldytą furgoną, temperatūra iškils ir sugadins kitas prekes.

Kas nutinka, jei aš pats niekur neinau registruoti importo, o tikiuosi, kad „kažkaip susitvarkys“?

Tokia strategija, „kažkaip susitvarkys“, mums logistikos agentams kainuoja daug nervų, o jums – pinigų. Jei neesate registruotas PVM mokėtojas importuotojas, muitinė gali neleisti išvežti krovinius iš terminalo, kol nesumokėsite mokesčių. Aš visada patariu prieš išsiunčiant užsakymą Olandijos tiekėjui pasitikrinti ar pasirūpinti galiojančiu PVM mokėtojo kodu. Lietuvoje muitinės sistemos yra griežtos, ir jei trūksta vieno parašo ar deklaracijos, mašina stovi ir laukia, o laikas – tai pinigai.

Kodėl kartais siuntos važiuoja per Rygą, o ne per Lenkiją?

Tai atroda keista, kad važiuojant iš Olandijos į Lietuvą mes pamesime šiaurėn į Latviją, tačiau tai yra vienas iš logistikos triukų, taikomų dideliems kroviniams. Jei tarkime, turiu 3 pilnas mašinas, kurios turi važiuoti į Estiją, Latviją ir Lietuvą, ekonomiškiau viskas sukti per „šiaurės koridorių“. Taip pat, jei Lenkijoje yra dideliai eismo įvykiai ar pasieniečių streikai (kaip buvo anksčiau), mes operatyviai perkeliam maršrutą per Rygą, kad išsaugotume terminą. Klientams tai atrodo keista, bet mano užduotis – pristatyti laiku, o ne važiuoti gražiausia kelia.