Siuntinių kraustymasis iš Olandijos be rūpesčių: Vadovas, kurio nerasite Google

Sveiki, draugai. Esu šioje srityje beveik dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo to, kaip vokiečių muitinėje areštuodavo sunkvežimius su nelegaliais cigaretėmis, iki to, kaip lietuviai verčia vežti po du šaldytuvus „dėl nuolaidos“. Olandija, arba Nyderlandai, yra mums artimas, bet, pasidariusiems daugiau nei tūkstantį kilometrų, tampa sudėtinga virsmo vieta. Daugelis galvoja, kad siuntinių kraustymasis iš Olandijos yra tas pats kas važiavimas į parduotuvę už miesto – įvažiavai, nusipirkai, išvažiavai. Pasakysiu tiesiai: jei taip manote, jūs klystate. Čia visa sistema sukasi kaip tikslus laikrodis, bet jei viena dantelį užkliūni, stovi visa gamykla.

Dirbu su klientais kasdien. Matau jų baimę, kai jie skambina ir klausia: „O kur mano daiktai?“ Arba matau jų nustebimą, kai sužino, kad pervežti sofą iš Amsterdamo ne taip paprasta kaip atrodo. Olandų logistika yra viena pažangiausių pasaulyje, bet ji toleruoja tik tikslumą. Šiame straipsnyje nerašysiu sausų instrukcijų iš vadovėlių. Papasakosiu, kaip visa tai vyksta iš vidaus, ką reikia žinoti, kad nenukentėtų jūsų piniginė ir nervai, ir kodėl siuntinių kraustymasis iš Olandijos gali būti tiesioginis pasivažiavimas, o ne košmaras.

Esu matęs tūkstančias sandėlių Roterdame, Eindhovene ir net pačiame Tilburge. Žinau, kuriose degalinėse geriausia kava, ir kurias muitines reikia aplenkti dideliu lanku (jei įmanoma, legaliai, žinoma). Štai mano, „iškasėlio iš tranšėjų“, žvilgsnis į tai, kaip organizuoti pervežimus, kad jums nereikėtų raudoti prie telefono vamzdžio vidurnaktį.

Kodėl Olandija nėra ta paprasta, kaip atrodo?

Pirmiausia, geografija. Olandija yra tankiai apgyvendinta. Ten keliai yra ne tik asfaltas, tai yra gyvos venos. Jei užsakote transportą, reikia suprasti, kad vairuotojas negali tiesiog „užšokti“ ant pėsčiųjų tako ar sustoti viduryje gatvės, kad iškrautų kelias dėžes. Ten greičio kameros ir stovėjimo draudimai yra tikri, o ne dekoracija. Antra, dokumentacija. Nors mes esame ES, olandai mėgsta viską tvarkingai. Jei sąskaita faktūra parašyta neteisingai arba prekių kodas (KN kodas) nenurodytas, siunta gali stringti pas muitinę arba sandėlyje dienomis.

Taip pat, dažnai klientai klausia apie kainą. Ji svyruoja ne todėl, kad pervežėjai nori uždirbti daugiau, o todėl, kad kuro kaina, „vignetės“ Vokietijoje ir Belgijoje bei vairuotojų darbo laiko normos keičiasi kasdien. Siuntinių kraustymasis iš Olandijos reikalauja ne tik fizinio jėgos, bet ir didelio organizacinio darbo. Mes turime suderinti laikus, kad vairuotojas nepraleistų poilsio, nes jei polietis nustatys, kad jis vairavo valandą per daug – baudos tokios, kad jums užtektų nupirkti naują virtuvę.

Taigi, kaip tai veikia iš tikrųjų? Žemiau pateiksiu atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda klientai kasdien. Kai kuriems jie kelia šypsnį ant veido, kitiems – pilną paniką, bet visiems jie būtini.

Kainos ir apmokėjimas: kas daro įtaką?

Kiek kainuoja gabenti krovinią iš Olandijos į Lietuvą?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje ant etiketės. Jei turite vieną padėklą (palletę) su svoriu 300 kg, tai kils apie 150–250 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia „kelio“, ar tai dalinis krovinys. Bet jei tenka kalbėti apie didelius siuntinius, pavyzdžiui, kai pervežate visą buto įrangą, kaina gali šokti iki tūkstančio ir daugiau. Prie kainos visada pridedami kuro priedai, jei kuro kaina pasaulyje šuoliuoja, todėl geriau pasirašyti fiksuotą sutartį, kai tik sutinkate su pasiūlymu.

Ar brangiau vežti iš Olandijos nei iš Vokietijos?

Dažnai taip, bet ne visada. Vokietija didelė, ir ten yra daugiau mažųjų pervežėjų, kurie gali pasiūlyti pigiau, tačiau kokybė kenčia. Olandijoje logistika labai centralizuota – didžiuliai sandėliai, aukštos technologijos. Čia darbo rankos kainuoja brangiau, o olandai dirba pagal griežtas normas. Taigi, 50 eurų skirtumas gali būti tas, kuris užtikrina, kad jūsų siunta nebus išmesta iš sunkvežimio ant kelio dėl to, kad vairuotojas nespėjo.

Galima mokėti atsiėmus siuntą Lietuvoje?

Teoriškai – taip, praktiškai – nerekomenduoju. Esu matęs situacijų, kai siunta atvažiuoja, o klientas sako: „Aš dabar pinigų neturiu“. Vairuotojas tada turi važiuoti atgal su siunta arba ją palikti sandėlyje, o tai kainuoja pinigus už saugojimą. Geriausia sumokėti iš anksto arba pateikti garantinį raštą, jei esate didelė, patikima įmonė. Taip sutaupysite nervų sau ir vairuotojui, kuris tiesiog nori grįžti namo.

Kas daryti, jei pasiūlyta kaina atrodo per maža?

Bėkite tolyn. Serijoje „jei per daug gražu, tai yra melas“ logistikoje tai veikia 100 proc. Jei jums sako, kad gabens 20 tonų krovinį per visą Europą už 500 eurų, tikėkitės, kad tai bus „pavogtas“ krovinys, arba vairuotojas važiuos be draudimo, miegos ratuose ir galų gale nukris nuo kelio. Normali kaina apima draudimą, kvalifikuotą vairuotoją ir techninį būklę.

Dokumentai ir muitinė: biurokratinisžaidimas

Kokius dokumentus reikia tur�ti, kad siunta nepristigtų pas muitinę?

Pagrindinis dalykas – sąskaita faktūra (invoice). Ji turi būti anglų kalba (arba lietuvių, bet olandai geriau supranta anglų), joje turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, svoris ir vertė. Be to, būtinas CMR sąskaita – tai yra krovinių pervežimo bilietas. Jei vežate naujas prekes, reikės deklaruoti PVM, jei naudotas – pirkimo-skyrimo sutartis. Be šių lapų jūsų siuntinių kraustymasis iš Olandijos gali užstrigti Lietuvos pasienio punkte.

Ar reikia muitinės deklaravimo, jei vežu asmeninius daiktus?

Jei tai tik jūsų seni baldai iš buto, kurį nuomavote Olandijoje, tai dažniausiai ne. Bet jei tai naujos technikos, kurios yra daugiau nei 450 eurų vertės, arba alkoholis, tabakas – taip, deklaruoti reikia. Muitinės sistemos dabar susietos, ir jei būsite pagauti meluojant, gausite ne tik mokesčius, bet ir įrašą į „juodąjį sąrašą“. Geriau paprašyti mūsų brokerio pagalbos ir viską padaryti teisingai.

Kas yra EX1 dokumentas ir kada jis reikalingas?

Tai eksporto deklaracija, ką reikia padaryti išvežiant prekes iš ES, jei jos vyksta į trečiąją šalį (pvz., Jungtinę Karalystę po Breksito). Jei tiesiog vežate iš Olandijos į Lietuvą, EX1 jums nereikalingas, nes abi šalys yra eurozonoje ir bendrosios rinkos dalis. Bet jei prekės keliauja toliau į Šveicariją ar Norvegiją, be šio lapo nepraeisite.

Kas daryti, jei sąskaitoje padariau klaidą pavadinime?

Nedelsdami praneškite pervežėjui. Jei sąskaita jau išsiųsta vairuotojui, gali reikėti siųsti naują elektroniniu būdu. Muitinės sistemos yra automatinės, jei ten parašyta „stalai“, o realiai vežate „kompiuterius“, tai laikoma bandymu apgauti. Geriau praleisti 10 minučių pataisant dokumentą, nei tris dienas ginčijantis su pareigūnais.

Fiziniai niuansai: kaip tai atrodo realybėje

Ar galiu įsivažiuoti dideliu sunkvežimiu į Amsterdamo centrą?

Didelių vilkikų į Amsterdamą centro dalį įvažiuoti draudžiama be specialių leidimų, o gauti juos yra beveik neįmanoma paprastam žmogui. Todėl mes dažnai naudojame „miestinius“ sunkvežimus, kurie yra mažesni, arba perkrauname siuntas į mažesnes furgonus prie miesto ribų. Tai vadinama „paskutinis kilometras“ paslauga, kuri kiek brangiau, bet sutaupo jums baudų už važiavimą draudžiamomis juostomis.

Kaip supakuoti kruopščius daiktus, kad jie nesužaloti tūkstančio km kelionėje?

Nenaudokite senų prekių dėžių iš parduotuvės, jei jos netvirtos. Olandų keliai gali būti lygūs, bet Vokietijos automagistralėse banguoja. Kiekviena dėžė turi būti užklijuota stipria juosta, o tarpus tarp dėžių reikia užpildyti putomis arba popieriumi. Esu matęs, kaip subyrėja „knygų pilnas“ bokštas, nes buvo padėtas ant vienos neapkaltos pakylos. Tvarka – pusė sėkmės.

Ar pervežėjai padeda pakrauti ir iškrauti?

Standartiškai, jei nupirkote „tiko“ (tailor made) paslaugą, taip. Mūsų komandos turi krovikus. Bet jei užsakote ekonom klasės pervežimą (pavėsinės principu – dalinį krovinį), tuomet vairuotojas gali padėti tik nuleisti krovinių liftą (jei toks yra) arba duoti ranką. Jei reikia įnešti į trečią aukštą be lifto, tai turi būti aptarta iš anksto, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi kieme.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tai viena baisiausių baimių, bet technika pasitaisoma. Mes turime techninės pagalbos draudimą visoje Europoje. Jei lūžta pavara, skambiname pagalbai, o jūsų siunta, jei reikia, gali būti perkrauta į kitą automobilį. Tai gali pavėluoti dienai-dviems, bet siunta neprapuls. Svarbiausia – turėti mūsų kontaktą, kuris visada veikia, o ne tik darbo laiku.

Terminai ir problemų sprendimas

Kiek laiko užtrunka siuntos atvežimas iš Olandijos?

Standartiškai – 3–4 darbo dienos. Jei užsakote ekspresinį pervežimą, mes galime padaryti ir per 24 valandas (vairuotojai keičiasi vairuodami), bet tai kainuoja dvigubai. Neskubėkite skambinti po pusdienio ir klausti „kur mano siunta?“, jei tik vakar ją atidavėte. Sunkvežimis turi nubaigti poilsio laiką, pravažiuoti Belgiją ir Vokietiją, kuriose dažnai stovi kamščiai. Kantrybė čia auksinė.

Ką daryti, jei siunta atėjo su defektais?

Pirmiausia – nieko nebraižykite ant CMR sąskaitos. Nufotografuokite pažeidimą vietoje, paskambinkite mums, o vairuotojui pasakykite, kad rašote pastabą į dokumentus. Be šios pastabos draudimo kompanija nieko nekompensuos. Aš esu matęs, kaip žmonės pasirašinėja viską gražiai, o tada namie pastebi įbrėžimą ant šaldytuvo – tuomet jau per vėlu reikalauti atlyginimo.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dauguma mūsų sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas. Jums suteikiame nuorodą, kurioje matote, kur yra jūsų krovinys.