Savimi ar su įmone siuntų pristatymas į Olandiją greitai? Kas apsimoka geriau?

Sveiki, draugai. Būna taip, kad reikia kažką labai skubiai nusiųsti į Nyderlandus – ar tai tai dalys į gamyklą netoli Eindhoven, ar tai prekės klientui Amsterdame. Tuomet kyla tas amžinas klausimas: ar geriau sėsti pats vairuoti ir vežti savo kailiu, ar visgi kreiptis į logistikos įmonę? Es šioje srityje beveik dvidešimt metų, mačiau viską – nuo sugedusių vaziuoklių Vokietijos autobane iki tūkstančių eurų baudų už blogai užfiksuotą temperatūrą. Tad nuspręndžiau papasakoti tiesiogiai, be jokio reklaminių tekstų „kvėpavimo“, kaip tai iš tikrųjų veikia ir kuo gresia rizika, kai nusprendžiate, kad savimi ar su įmone siuntų pristatymas į Olandiją greitai – tai vienas tas dalykas.

Kiekvienas toks maršrutas tai apie 1600–1800 kilometrų viena kryptimi, priklausomai nuo to, kur tiksliai Olandijoje reikia atvykti. Tai ne kelionė į Palangą pietų. Čia susiduria su poilsiu, technine apžiūra, degalų kainomis, kurios Vokietijoje gali priverkti ašaras, ir, žinoma, laiku. Dažnai klientai man sako: „Vėliau važiuosiu, naktį pravažiuosiu, padarysiu greičiau“. Pasakysiu taip – teoriškai taip, praktiškai visada kažkas įsikiša. Toliau analizuosiu situaciją iš vidaus, atsakydamas į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdžiu savo kasdieninėje darbo aplinkoje.

Greitis ir maršruto niuansai: ar savęs vairavimas iš tiesų užtikrina spartą?

Ar tikrai pats važiuosiu greičiau nei profesionalių pervežėjų fura?

Dažnai gaunu tokių skambučių, kai vadybininkas sako, kad jis pats sės į „Sprinterį“ ir pravažiuos per 18 valandų. Pasiklausykite, tai skamba puikiai biurose, bet kelyje situacija kitokia. Profesionalus vairuotojas, kuris kasdien važinėja maršrutu Vilnius–Roterdamas, žiūri į žemėlapį kitaip – jis žino, kur Lenkijoje stovi didžiausi spūstys, kur Vokietijoje dažnai matuoja greitį radara, ir kur yra geriausi poilsio aikštelės, kad neužstrigtų ankštoje vietoje. Jei jūs važiuojate retai, jums teks naudotis navigacija, kuri neišvengs „A2“ magistralės spūsčių prie Varšuvos arba ties Poznane. Be to, profesionaliems įmonėms yra draudžiama vairuoti tam tikrą laiką be poilsio – tachografas tai užfiksuoja. O jei jūs važiuojate savo transportu, kuriame nėra tachografo, jūs galite ir nenuvaziuoti, tačiau pavargęs vairuotojas kelyje yra pavojingesnis nei lėtas fura. Taigi, savimi ar su įmone siuntų pristatymas į Olandiją greitai – tai ne tik apie greitį, bet ir apie tą, kad nenuvysi į griovį nuo miego.

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka tas kelias?

Standartiškai, kai kalbame apie sunkvežimį (40 tonų), tai toks maršrutas trunka apie 24–30 valandų nuo įkrovos iki iškrovos, įskaitant poilsio pertraukas. Jei kalbame apie lengvąjį transportą (3,5 tonos), tai galima įsivaizduoti ir 18–20 valandų be ilgo miego, tačiau vėl gi, rizikuojate. Olandija yra šalis, kurioje eismo intensyvumas yra milžiniškas, ypač aplink Randstad aglomeraciją (Amsterdamas, Roterdamas, Haga). Net ir atvykus į šalies ribas, dar gali prasidėti spūstys, kurios griauna visus planus. Logistikos partneriai dažnai turi planus „B“ – žino, ką daryti, jei užsidaro kelias, o jūs, pats pirmą kartą važiuodamas, gali tiesiog nuliesti rankas ir laukti kol praeis.

O kaip su tira ir muitinės kontrolėmis Vokietijoje?

Čia dažnai užmirštama. Vokietijoje yra griežtos tira apmokestimo taisyklės. Jei jūsų transporto svoris viršija 3,5 tonas, jūs privalote turėti tira dėžutę („Toll Collect“), kurią reikia užregistruoti ir užpildyti. Jei padarysite klaidą arba jos nebus, baudos prasideda nuo 150 eurų ir gali siekti tūkstančius. O jei reikia važiuoti per Belgiją? Ten taip pat mokama. Profesionali įmonė viską tai turi suorganizuota iš karto, jų vairuotojai žino, kur paspausti mygtuką. Jums, kaip savininkui, tektų šią informaciją ieškoti internete, o klaidos kainuoja brangiai ir labai sulėtina procesą.

Pinigai: kada savivarčiai laimi, o kada pralaimi?

Ar degalai ir keliai nėra per brangiai, kad verta vežti patį?

Skaičiuokime paprastai. Vilnius–Roterdamas – tai apie 1700 km. Jei vairuojate „Sprinterį“, kuris vidutiniškai su kroviniu suvartoja 10–11 litrų šimtui, tai vien degalams (kai kaina yra apie 1,6 eurų/litras) reikės apie 300–350 eurų viena kryptimi. Pridėkite Vokietijos kelių mokesčius (jei sunkesnė mašina) arba Belgijos mokestį (maždaug 30–50 eurų). Taip pat maitinimas ir, jei žadate važiuoti teisiai, poilsis viešbutyje – dar 50–100 eurų. Taigi, vienos krypties išlaidos gali siekti 400–500 eurų. Dabar pažiūrėkite į rinką – krovinių pervežimo įmonės dažnai siūlo kainas nuo 1,2 iki 2 eurų už kilometrą už mažesnes siuntas arba dalinį krovinį. Jei turite pilną furos krovinį, tai kaina gali būti 2000–3000 eurų, bet jei tik keletą paletėlį? Tada savimi ar su įmone siuntų pristatymas į Olandiją greitai gali apsimokti tik tada, jei jūsų laikas nieko nekainuoja, o degalų sąnaudos yra žymiai mažesnės nei komercinės paslaugos.

Kas dėl to, kad vairuotojas reikia mokėti algą?

Tai esminis dalykas, kurį verslininkai dažnai pamiršta. Jei jūs einate vairuoti pats, jūs nebegalite dirbti savo pagrindinio darbo – konsultuoti klientų, valdyti gamybos procesus ar ieškoti naujų pardavimų. Jūsų valandos įkainas gal būtų 50, o gal 100 eurų. Jei kelias užtrunka dvi dienas (įskaitant grįžimtu tuščia), tai jūs „prarandate“ potencialiai 1000 eurų pajamų. Pridėkite prie to išlaidas degalams ir staiga paaiškėja, kad profesionali įmonė, kuri užima šią problemą, yra pigesnij variantas, nes ji išlaisvina jūsų brangų laiką.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

O, tikrai yra. Pavyzdžiui, Olandijoje yra griežtos taisyklės dėl vairuotojų darbo laiko ir poilsio vietų. Jei policija sustabdys jūsų vairuotoją (arba jus) ir nustatys pažeidimus, baudos yra baisios. Be to, yra taip vadinamos „Low Emission Zones“ (žemųjų išmetamųjų teršalų zonų) miestuose, pavyzdžiui, Roterdame ar Utrechte. Jei jūsų mašina neturi atitinkamo ekologinio standarto ženklo (Euro 6 ir t.t.), jums nebus leista važiuoti į miesto centrą arba teks mokėti dienos mokestį, kuris gali siekti 40–50 eurų. Logistikos įmonės apie tai žino ir iš anksto planuoja maršrutus, o paprastas žmogus gali tiesiog užvažiuoti į uždraustą zoną ir gauti baudą paštu po mėnesio.

Rizikos ir atsakomybė: kas nutiks, jei kas nors suges?

Kas bus, jei kelyje suges mašina su brangiu kroviniu?

Es matęs nemažai tokių istorijų. Vairuotojas važiuoja pro Vokietiją, staiga „pūp“ – variklis užgesęs. Jūs esate už 1000 km nuo namų. Ką darysite? Reikės vilkiko, kuris kainuoja nuo 2 iki 4 eurų už kilometrą Vokietijoje. Be to, reikės surasti remontą, kuris priims šiandien. O jei krovinys jautrus šalčiai arba terminui? Tuomet prasideda tikras košmaras – krovinio gavimas atsisako priimti prekę, pradedama kalbėti apie nuostolius. Profesionalios įmonės turi draudimus, kuris dengia ne tik mašiną, bet ir atsakomybę už krovinį (CMR draudimas). Jų pagalbos tarnybos dirba 24/7 ir sugeba organizuoti perkrovą per kelias valandas. Jums, esant vienam kelyje, teks skambinti draudimo kompanijai, kuri gali kalbėti tik lietuviškai ir nieko nedaryti iki ryto.

Ar mano draudimas apims prekes, kurias vežu pats?

Daugelis mano klientų mano, kad jų kasko draudimas automobiliui apima ir tai, ką jie veža bagažinėje arba krove. Dažniausiai tai netiesa. Standartinis KASKO draudžia mašiną, o krovinio atsakomybės draudimas (Cargo) yra atskira paslauga. Jei jūs vežate 10 000 eurų vertės elektroniką ir ji pasigauna ugnį arba dingsta iš pavogto automobilio, draudimo kompanija gali mokėti tik už ratus ir variklį. Olandijoje ir Vokietijoje vagysčių statistika, ypač poilsio aikštelėse, yra nemaloni. Logistikos įmonės turi specialius „krovinio draudimus“, kurie padengia nuostolius iki 100 000 eurų ir daugiau, todėl jų rizika yra valdoma.

Kas dėl dokumentų – ar užteks paprasto važtaraščio?

Jei vežate prekes tarp savo įmonių filialų (intra-Community supply), tai viena, bet jei parduodate klientui Olandijoje, jums reikės teisingai užpildyto CMR važtaraščio, sąskaitos-faktūros, o jei prekės yra su reglamentuojamomis medžiagomis (pvz., chemija, maisto produktai) – dar ir papildomų sertifikatų. Olandijos muitinė (nors ir ES viduje) kartais atlieka tikrinimus, ypač jei įtariama mokesčių vengimu arba prekės keliauja iš trečiosios šalies. Jei dokumentai tvarkingi – viskas gerai. Jei ne – krovinys gali būti sulaikytas muitinėje („customs hold“) dienomis, o sandėliavimo mokestis Olandijos uostuose yra vienas brangiausių Europoje. Profesionalai žino, kokius duomenis reikia įrašyti, kad išvengtumėte tokių problemų.

Specifiniai atvejai ir smulkmenos

Galima siųsti tik vieną padėklą ar tai per brangu?

Žinoma, galima. Tai vadinama dalinio krovinio (LTL – Less than Truckload) pervežimu. Jei jūs turite tik vieną europadėklę (120x80cm), nėra prasmės važiuoti 3,5 tonos sunkvežimiu vienam dalykui. Įmonės tokias siuntas sukaupia ir veža dideliais sunkvežimiais. Kaina tokiems atvejams gali būti nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo skubos. Jums tai atsiektų daugiau, jei skaičiuotumėte degalus ir laiką. Taigi, mažiems siuntiniams pasirinkimas turėtų būti akivaizdus.

Ar sunku susirasti adresą Olandijoje, jei ten niekada nebuvau?

Olandijos adresavimo sistema yra šiek tiek specifinė. Jie turi „Straat“ (gatvė), „Huisnummer“ (namo numeris), bet dažnai yra ir „Toevoeging“ (papildomas rašmenėlis, pvz., a, b, arba I, II). Be to, daugelis sandėlių yra pramonės zonose („Bedrijventerrein“), kur gatvių pavadinimai kartojasi arba yra labai panašūs. GPS dažnai nukreipia į „glaustąją“ vietą, o ne tiesiogiai į vartus, pro kuriuos reikia važiuoti sunkvežimiui. Vairuotojai, kurie ten važinėja kas savaitę, turi šiuos adresus išmemoruotus arba pažymėtus navigacijoje su pastabomis „pro šiuos vartus nevažiuoti, aštuonių tonų ribojimas“. Tokios smulkmenos sutaiko valandų laiko paieškai.

Kas dėl grįžimo tuščia – ar tai nešvaistymas?

Tai vienas didžiausių argumentų prieš savivarčius. Jei jūs nuvežėte siuntą į Olandiją, jums reikia grįžti atgal. Grįžiate tuščia? Vėl degalai, vairuotojo (jūsų) laikas. Logistikos įmonės stengiasi surasti „backload“ – grįžtamąjį krovinį. Jos turi brokerius, kurie ieško krovinio Vokietijoje ar Olandijoje, kurį reikia vežti į Lietuvą ar Lenkiją. Taigi jūsų sumokėta pinigų dalis padengia ir grįžimo išlaidas. Savivarčiams tai beveik neįmanoma pasiekti taip efektyviai, nebent jūs turite didelį klientų ratą Vakarų Europoje.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į paprastą aritmetiką ir rizikos valdymą. Jei jums reikia pergabenti vieną ar dvi padėklas ir tai nėra gyvybiškai svarbu, kad tai atvyktų būtent rytoj ryte – kreipkitės į įmones. Jums tai kainuos mažiau nervų ir pinigų. Jei turite didelį, brangų krovinį, kurį reikia pristatyti „vakar“, ir jūs neturitė patikimo vairuotojo bei visų leidimų – geriau pasikliauti profesionalais. Dirbu šioje srityje 20 metų ir galiu pasakyti viena: taupymas ant logistikos dažniausiai pasigauna daug brangiau, kai kažkas nueina ne taip kaip planavote. Sėkmės keliuose ir gerų sandėrių partnerių Olandijoje!