Saugus perkėlimas gyventi mikroautobusu Olandija Lietuva: Vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti viena – kelyje matyta visko. Nuo tų, kurie bandė pergabenti karves traktorių priekaboje, iki tokių, kurie perkraudžia „Mercedes“ Vito taip, kad ratlankiai čiuoždavo ant asfalto. Pastaruoju metu vis dažniau gaunu telefoną iš mūsų tautiečių, kurie nusprendžia grįžti namo, o konkrečiai – atlieka saugų perkėlimą gyventi mikroautobusu Olandija Lietuva maršrutu. Tai nėra tiesiog įvežti keliasdešimt dėžių, tai visa logistika, emocijos ir techniniai niuansai, kuriuos reikia apgalvoti iš anksto, kad nebūtų gailesčio vėliau.

Olandijoje gyvenama gerai, tačiau kai šaukia šaknys ar tiesiog nori kurti gyvenimą Lietuvoje, kilnojimosi klausimas tampa aktualus. Dažniausiai pasirenkamas variantas – nuomotis ar nupirkti mikroautobusą (vadinamąjį „burbulą“ arba sunkesnį 3,5–5 tonų „furgoną“) ir važiuoti savo jėgomis. Tai atrodo pigiau, tačiau klaidų kaina gali būti aukšta. Šiame straipsnyje neapsiribos sausais faktais, o papasakosiu, kaip visa tai atrodo iš vairuotojo, kuris nuvažiavo tūkstančius kilometrų tarp Amsterdamo, Roterdamo ir Vilniaus, akimis.

Planavimas, techninės būklės ir krovimosi subtilybės

Ar verta nuomoti mikroautobusą ar geriau pasikviesti profesonalų?

Žiūrėkime, tiesiogiai kalbant. Jei turite mažiau nei 10 kubinių metrų daiktų (tai mažas 1-2 kambarių buto turinys), gali pasiteisinti nuoma. Tačiau prisimink viena dalyką – kai nuomojate, jūs atsakote už kiekvieną įbrėžimą. Esu matęs situacijų, kai žmonės sutaupydami ant pervežėjų, prieš pat vairuotojui grąžinant transportą, gauna šimtų eurų sąskaitas už padangas ar pažeistą interjerą. Profesionalas atveža savo „geležį“, užkrauna, parveža ir iškrauna, o jūs tik mokate už paslaugą ir miegate ramiai.

Kiek daugiau maždaug telpa į tokį vagoną?

Standartinis 3,5 tonų mikroautobuso, pvz., Ford Transit ar Mercedes Sprinter ilgosios versijos (L4), tūris yra apie 13–15 kubinių metrų. Tai realiai vidutinio dviejų kambarių buto turinys su baldais. Būkite tikri, kad į jį netilps dvigulė lova jei ji nėra išardoma, ir didelė sekcija viršuje, nebent jūs esate meistras ir išardysite visą iki varžto. Priklausomai nuo to, kaip gerai įvertinate savo turtą, gali tekti rinktis tarp 5 tonų mikroautobuso (kuriam jau reikia C kategorijos) arba daryti dvi keliones.

Kokias bėdas sukelia blogai užfiksuotas krovinys?

Tai, ko aš labiausiai bijau kelyje – tai ne policija, o neprifixuotas krovinys. Esu matęs, kaip važiuojant Vokietijos automagistrale, 100 km/h greičiu nukrito virtuvės spinta ir pramušė šonines duris. Krovinys turi būti užfiksuotas remais (žabomis) ir ožiomis. Nenaudokite senų, pūvučių virvių – jos įsitempia drėgmės ir tempiasi kaip guma. Įsigykite geras rinkinines ožias ir užtaisykite jas taip, kad dėžės nedūžtų. Jei girdite triukšmą vairuodami – stabdykite, geriau pavėluoti valandą nei likti be turto.

Kelias, kuras, vairavimas ir techninė priežiūra

Kokia geriausia maršruto strategija per Vokietiją ir Lenkiją?

Maršrutu Olandija-Lietuva paprastai vairuojame per Vokietiją (A1, A10, A12) ir toliau Lenkija (A2, S8). Nors Vokietijoje keliai puikūs, o „autobahn“ leidžia važiuoti greitai, nepamirškite apie degalų kainas – jos ten aukščiausios. Lenkija brangs, bet keliai gerėja, ypač A2. Mano patarimas: nebandykite sutaupyti ir važiuoti per antraeilius kelius rytų Vokietijoje arba pietų Lenkijoje, jei vairuoti sunkiai užkrautas furgonas – ten sunkvežimiai eina smarkiai ir asfaltas dažnai prastas. Geriau sumokėti už kelią ir važiuoti ramiai.

Ar galiu vairuoti paprastu B kategorijos pažymėjimu?

Tai vienas pavojingiausių klausimų. Jei mikroautobuso techninės charakteristikos rodo, kad jo maksimali leidžiama masė neviršija 3,5 tonos, tai taip, B kategorijos pakanka. Bet čia yra „bet“. Jeigu nuomojatės 5 tonų furgoną, kuris yra užregistruotas kaip krovininis automobilis (N2 kategorija), B kategorijos pažymėjimas nebegalioja. Policija Vokietijoje ar Lenkijoje to neapgausite – baudos didelės, o toliau važiuoti neleis. Tikrinkite techninį pasą prieš pradedant važiuoti.

Kiek kainuoja kuras ir ar verta rūpintis mokamais keliais?

šiuo metu dyzelinas kainuoja apie 1,7–1,9 euro Vokietijoje ir mažiau Lenkijoje. Sunkiai užkrautas 3,5 tonų furgonas vidutiniškai sunaudoja 10–12 litrų šimtui. Viskas suskaičiuojama lengvai. Dėl mokamų kelių (vignetės), Vokietijoje lengvieji automobiliai ir furgonai iki 3,5t mokėti dažniausiai neturi (išskyrus kai kurias tunelius ar tiltus, pvz., Warnow tunelį Rostoke, kurį tikriausiai ir vengsite). O Lenkijoje būtinai nusipirkite elektroninę vinietę (viaTOLL), jei jūsų furgonas viršija 3,5 toną, jei ne – važiuojate laisvai.

Kas daryti, jei pasibaigia galiojimo laikas techninės apžiūros metu?

Negalima važiuoti. Nė žingsnio. Esu matęs, kaip lietuviai stovėjo pasienio punkte su pasibaigusia TA. Tai ne tik bauda, bet ir galimybė, kad automobilį konfiskuos. Jei techninė baigiasi Olandijoje, susitvarkykite ten, nes ten tikrinimas griežtesnis. Jei jau nutiko kelyje – kvieskite techninę pagalbą, nesižmonėkite.

Dokumentai, muitinės ir teisiniai dalykai

Kokius dokumentus reikia turėti su savimi kelyje?

Sąrašas trumpas, bet svarbus. Vairuotojo pažymėjimas (tikrinkite kategoriją!), transporto priemonės registracijos liudijimas (techninis pasas) ir draudimo polisas („Zelena karta“). Draudimas turi būti galiojantis visose šalyse, per kurias važiuojate. Dar svarbu turėti krovinio sąrašą – parašykite ant popieriaus, kas kas yra dėžėse (pvz., „Drabužių dėžė Nr. 1“, „Virtuvės reikmenys“). Jei staiga sustos policija, tai padės įrodinėti, kad tai ne prekybinis krovinys.

Ar reikia deklaruoti daiktus, jei grįžtu gyventi amžinai?

Nereikia deklaruoti muitinės, jei tai jūsų asmeniniai naudojami daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius Olandijoje, ir jūs perkeliate gyvenamąją vietą į kitą ES šalį. Abu Olandija ir Lietuva yra ES, todėl muitų nėra. Tačiau jei vežate naujus daiktus su etiketėmis (pvz., 5 naujų televizorių), tai gali būti įvertinta kaip komercinis vežimas ir gali tekti mokėti PVM ir muitus. Laikykitės taisyklės: naudoti daiktai – rami, nauji prekės dideliais kiekiais – rizikuota.

Kas daryti, jei sustoja policija ir klausia apie krovinį?

Nerimaukite, jei nieko nebraižote. Policijos pareigūnas dažniausiai domisi, ar nevykstate nelegalios prekybos. Duokite jam pažiūrėti krovinio sąrašą, parodykite savo asmens dokumentą. Jei kalbate, kad grįžtate gyventi į Lietuvą ir tai visi jūsų daiktai iš buto Olandijoje, dažniausiai problema išsprendžiama vietoje. Pasakysiu iš patirties – geriau būti nuoširdus ir ramus, nei agresyvus.

Saugumas, nakvynės ir praktiniai patarimai

Kaip užfiksuoti daiktus, kad jie nenukrito ir nesužalojo?

Jau minėjau apie remus, bet pakartuoju. Padėkite sunkiausius dalykus žemyn, į pagrindą, tarp jų – užpildus (pagalves, antklodes), kad nebūtų tuštumos. Dėžės turi būti sukrautos aštuonieta – viena ant kitos, tarpusavyje pritvirtintos lipnia juosta arba ožiomis. Jei paliekate tuščią vietą šone, krovinys „žaisis“ posūkiuose ir gali sulaužyti pakabą arba perverti furgoną.

Ar saugu nakvynei pasilikti pačiame mikroautobuse degalineje?

Galima, bet nerekomenduočiau to daryti neapsaugotose vietose, ypač Lenkijoje ar Vokietijos pietuose. Geriausia rasti saugomą parkavimo aikštelę (mokama), kur yra video stebėjimas. Jei tenka miegoti degalinėje, parkuokites šviesioje vietoje, priešais langus, uždarykite duris už 7 raktų. Naktį, kai užeiga sustoja 20 sunkvežimių, tavo vienas mažas furgonas su lietuviškais numeriais gali patikti vagims. Pasidėkite daiktus toliau nuo langų, kad niekas nebūtų matyti.

Kokios yra pagrindinės klaidos, kurias daro žmonės vykdami šį maršrutą?

Dauguma klaidų dėl laiko. Žmonės mano, kad nuo Amsterdamo iki Vilniaus yra 10 valandų. Ne, tai apie 18–20 valandų važiavimo ramiu tempu su pailsėjimu. Negalima važiuoti 24 valandas iš eilės – tai mirtingai pavojinga. Kita klaida – nepasirūpinimas navigacijos nustatymais. Įsitikinkite, kad navigacija neveda pro miestų centrus, kur yra apribojami svorio ar aukščio gabaritai (zonos „Umwelt“ Vokietijos miestuose). Sunkvežimis ten neįvažiuos, o bauda – 100 eurų viena šūsnis.

Ar verta drausti patį krovinį?

Jūsų furgono draudimas (CASCO) paprastai nedraudžia krovinio, jei nėra specialios sąlygos. Paprastai „žalia korta“ draudžia atsakomybę trečiesiems asmenims (pvz., jei jūsų dėžė nukris ant kito automobilio). Jei vežate brangius daiktus (kompiuterius, instrumentus), verta pasidomėti krovinio draudimu. Tačiau paprastam baldų ir drabužių saugiam perkėlimui gyventi mikroautobusu Olandija Lietuva maršrutu, pakanka gerai užfiksuoti krovinią ir turėti Kasko, jei automobilis ne jūsų.

Išvada

Viskas, ką jums čia parašiau, yra gauta per tiek metų važiavimų, avarijų ir sėkmingų grįžimų patirtį. Saugus perkėlimas gyventi mikroautobusu Olandija Lietuva neįmanomas be gero pasiruošimo. Neskubėkite, gerai įvertinkite savo galimybes ir automobilio būklę. Geriau praleisti dieną daugiau planuodami ir įsigijant geras ožias, nei vėliau gailėti sulaužytų baldų arba prarasto laiko pasienyje. Sėkmės kelyje ir saugių ratakų!