Saugus krovinių transportavimas į Lietuvą iš Olandijos: praktinis vadovas importuotojams

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, maršrutas tarp Nyderlandų ir Lietuvos vienu metu yra vienas lengviausių, tačiau ir vienas pavojingiausių, jei žmogus nežino detalių. Kasdien matyčiau tą pačią vaizdą – klientas susidomėjo kaina, pasirašė sutartį, o paskui stovi prie telefono ir laukia, kol jo prekės iš Venlo ar Roterdamo atvyks į Vilnių ar Klaipėdą. Olandija yra logistikos širdis, čia viskas veikia kaip laikrodis, tačiau tik tada, kai saugus krovinių transportavimas į Lietuvą iš Olandijos yra tikrai suplanuotas iki smulkiausių detalių, o ne tik „numestas“ į pirmą pastebėtą sunkvežimį.

Per šiuos metus mačiau viską – nuo gėlių, kuriuos teko skubiai gelbėti nuo šalto, iki pramoninių staklių, kurios buvo prastos užkrovos dėka nukrito įvažiavime į Lenkiją. Importas iš Olandijos yra specifinis dėl to, kad čia susiduria didžiausių Europos uostų logistika ir rytų krypties tranzitas. Dauguma mano klientų klausia ne apie tai, kiek tai kainuos, o kaip užtikrinti, kad prekės atvyks saugios ir laiku. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką paprastai pasakoju tik savo ilgamečiams partneriams, nes rinka pasikeitė, o senieji metodai jau nebeveikia taip gerai kaip anksčiau.

Kas daro įtaką pervežimui?

Kiek laiko tikrai užtrunka Krovinys atvyksta iš Olandijos?

Dažnai girdžiu nusivylimą, kai klientas sako, kad „Google Maps rodo 18 valandų“. Taip, fiziškai nuvažiuoti galima greitai, jei vairuotojas yra robotas ir degalai kainuoja centus. Realybėje standartinis saugus krovinių transportavimas į Lietuvą iš Olandijos trunka apie 2–3 darbo dienas, jei kalbame apie pilnavertį vagons (FTL). Tačiau jei tai dalinis krovinys (LTL), reikėtų skirti 3–5 dienų, nes reikia surinkti prekes iš skirtingų Olandijos sandėlių ir susivienodinti konsolidacijos centre. Negaliu pamiršti paminėti, kad Vokietijos autostradose, ypač Ruhr srityje, susidaro siaubingos spūstys, kurios gali pridėti papildomą dieną prie kelionės. Be to, vairuotojų poilsio režimas yra griežtai reglamentuojamas, todėl joks pinigas neprivers vairuotoją vairuoti ilgiau leistino.

Ar galima siųsti mažą kiekį prekių, nekasdami viso sunkvežimio?

Žinoma, tai yra viena populiariausių paslaugų, vadinama daliniu kroviniu arba grupiniu pervežimu. Mes dažnai renkame keletą paletėms iš mažųjų Olandijos verslininkų, pvz., iš Tilburgo ar Eindhoveno pramonės parkų, ir vežame juos į vieną didelį sunkvežimį. Čia svarbu suprasti, kad jūsų prekės bus pakrautos ir iškraunamos keletą kartų tarpinėse stotyse, todėl kokybiškas užpakavimas tampa kritiškai svarbu. Nors tai atrodo paprasta, tokiose siuntose dažniausiai įvyksta mechaniniai sužalojimai, jei krovinys nėra fiksuotas ant paletės. Taigi, taip, galima siųsti ir vieną padėklą, tik reikia būti pasiruošusiam, kad kaina vienam vienetui bus aukštesnė, o terminas šiek tiek ilgesnis.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai baisiausia kliento košmaras, bet, turiu pasakyti, per 20 metų matęs esu viską. Jei techninė būklė prastėja, vairuotojas nedelsia praneša dispečeriui, o mes aktyvuojame pagalbos planą. Paprastai stengiamės perkrauti krovinį į kitą sunkvežimį, kadangi laikas šioje maršruto atkarpoje – tai pinigai. Esu matęs atvejų, kai dėl padangos plyšimo Vokietijoje reikėjo laukti 12 valandų, todėl visada rekomenduoju savo klientams tur�ti bent dienos atsargą savo planuose. Gerai, kai transportavimo kompanija turi savo techninį pagalbą arba patikimus partnerius Vokietijoje ir Lenkijoje, o ne tik laukia, kas nutiks.

Pinigai ir dokumentacija

Kodėl kaina svyruoja netgi tą patį mėnesį?

Nedaug kas supranta, kad kaina nėra pastovi kaip mėnesinis atlyginimas. Pirmiausia, degalų kaina, kuri galiausiai įtakoja fronto priedą, gali šokti net 20 proc. per savaitę. Antra, Olandijoje yra didelis deficitas kvalifikuotų vairuotojų, todėl per šventes ar atostogų sezonus kainos šoka į viršų. Taip pat įtakos turi ir eismo intensyvumas – jei reikia važiuoti aplinkkeliais, kad išvengtume spūsčių, tai padidina kelionę ir suvartojamą kurą. Todėl, kai gaunate pasiūlymą, patikrinkite, ar jame nėra paslėptų priemokų už pridėtines paslaugas, kurios gali atsirasti jau kelionės metu.

Kokius dokumentus būtina paruošti, kad nėra problemų su muitinės?

Nors Olandija ir Lietuva yra ES erdvėje, dokumentacija turi būti tvarkinga kaip knygoje. Būtinos yra prekių sandėliavimo sąskaita-faktūra, pakavimo sąrašas (packing list) ir, žinoma, CMR sąskaita. Dažnai klientai pamiršta nurodyti neteisingą HS kodą, o tai gali sukelti nemažai problemų, jei sulaikomas sunkvežimis patikrinimui. Nors vidinės ES siuntos muitinės neturi, bet vis tiek egzistuoja kontrolės mechanizmai, ypač jei vežama tabakas, alkoholis ar brangios elektronikos. Gerai, kai visi dokumentai yra pateikti elektroniniu būdu iš anksto, tai greitina visą procesą.

Ar sunku susitvarkyti su mokesčiais ir draudimu?

Mokesčiai už patį pervežimą dažniausiai apima ir civilinį atsakomybės draudimą, tačiau jis apsaugo tik labai ribotą sumą, dažnai neviršijančią kelių šimtų eurų už toną. Aš visada sakau savo klientams – jei vežate brangų krovinį, įsigykite papildomą krovinio draudimą. Žinoma, tai padidins galutinę sąskaitą, bet, kai prieš metus vienas klientas neteko 15 tūkstančių eurų vertės siuntos dėl gaisro sandėlyje, jis padėjo už tą draudimą. Mokesčiai už kelių naudojimą (vignettes) Vokietijoje ir Lenkijoje taip pat įeina į kainą, tačiau reikia aiškiai susitarti dėl jų apmokėjimo, kad nenuviltumėte.

Saugumo ir rizikos valdymas

Kur dažniausiai įvyksta krovinio vagysčių šiame maršrute?

Tai klausimas, kurį užduoda kiekvienas protingas verslininkas. Statistika rodo, kad pavojingiausios zonos yra ne patys Olandijos miestai, o taip vadinamos „pilkosios zonos“ Vokietijoje, ypač prie didžiųjų sankryžų ir poilsio aikštelių. Taip pat ir Lenkijoje, artėjant prie sienos, rizika išauga. Todėl saugus krovinių transportavimas į Lietuvą iš Olandijos reikalauja, kad vairuotojas naudotųsi tik sertifikuotomis apsaugotos aikštelėmis. Niekada neleidžia savo vairuotojams stovėti be apsaugos prie bet kurio kavinės pakelėje, net jei jis tiesiog nori išgerti kavos. Vagystės dažniausiai planuojamos, o ne atsitiktinės.

Ar reikia rūpintis specialiu pakavimu?

Tikrai taip, ir tai ne tuščiai žodžiai. Esu matęs, kaip prastai užfiksuotos mašinos dalys juda kelyje ir gadina kitą brangų krovinį. Jei prekės yra trapios ar turi judančių dalių, jos turi būti užfiksuotos ant paletės ir apvyniotos stretch plėvele, o geriausia – įdėtos į dėžes. Olandijos siuntėjai dažnai puikiai tai supranta, tačiau jei patys renkate prekes, būkite atsargūs. Geras pakavimas tai ne tik apsauga nuo sužalojimų, bet ir apsauga nuo drėgmės, kuri gali patekti pro vėdinimo angulas, jei oras bus blogas.

Kaip sekti, kur yra mano krovinys realiu laiku?

Anksčiau tekdavo tik skambinti vairuotojui ir tikėtis, kad jis ne meluoja, kai sako, kad yra „netoli Berlyno“. Dabar situacija kitokia – naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti sunkvežimio vietą tiksliai iki kelių metrų. Dauguma kompanijų suteikia prieigą prie tokios sistemos klientams, tačiau reikia suprasti, kad signalas gali dingti tuneliuose arba sunkiai pasiekiamose vietose. Visgi, tai suteikia didelį ramybės jausmą, žinant, kad jūsų siunta juda tinkamu kryptimi.

Kas daryti, jei atvykusios prekės yra sužalotos?

Tai momentas, kai dauguma klientų panika. Pirmiausia, jokiu būdu nepasirašykite CMR sąskaitos su pastaba „viskas tvarkoje“, jei matote, kad yra problemų. Reikia nedelsiant fiksuoti žalą – padaryti nuotraukas, parašyti protokolą (reservation note) ant sąskaitos ir pranešti brokeriui ar pervežėjui. Aš visada sakau, kad žalos nustatymas turi būti atliktas dar prie vairuotojo, nes kai jis išvažiuoja, įrodyti, kad buvo daužta, bus daug sunkiau. Geras draudimas ir greita reakcija čia yra raktiniai dalykai.

Ar vairuotojas gali padėti iškrauti prekes?

Tai yra dažnas nesutarimų šaltinis. Standartinės sąlygos (FCA, EXW) paprastai numato, kad vairuotojas tik pristato, o iškrovą organizuoja gavėjas.