Vežame 24 metus
+370 606 04300

+31 208 903 989

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Olandiją ir iš Olandijos krovinius, perkraustymo paslauga

Saugus krovinių gabenimas Olandija – Lietuva kasdien: Eksperto vadovo ir logistikos niuansai

Vežame kiekvieną dieną

Saugus krovinių gabenimas Olandija – Lietuva kasdien: Eksperto vadovo ir logistikos niuansai,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Saugus krovinių gabenimas Olandija – Lietuva kasdien: Eksperto vadovo ir logistikos niuansai  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Olandiją:

  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, šiandien
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, poryt
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, užporyt
iš Olandijos:
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, šiandien
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, poryt
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Olandijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija..
  • Keleivius vežame į Olandiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Olandija kaina nuo 120€
    Olandija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Olandiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Olandiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Saugus krovinių gabenimas Olandija – Lietuva kasdien: Eksperto vadovo ir logistikos niuansai

    Tarptautinių pervežimų rinka pastaruoju dešimtmečiu patyrė nepalyginti augimą, o vienas aktyviausių maršrutų vis dar lieka jungtis tarp Olandijos (Nyderlandų) ir Lietuvos. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, galiu drąsiai teigti: nors šis maršrutas atrodo standartiškas ir „išbraižytas“, jo efektyvumas priklauso ne tik nuo vairuotojo vairavimo įgūdžių, bet ir nuo milžiniško logistinio mechanizmo, kurį valdo patyrusi ekspedicija. Kasdieninis krovinių gabenimas Olandija – Lietuva reikalauja ne tik techniškai tvarkingų sunkvežimių, bet ir gilaus žinojimo apie teisinius, muitinės ir techninius niuansus.

    Olandija yra viena svarbiausių logistikos krypčių visoje Europoje. Roterdamo uostas, vienas didžiausių pasaulyje, bei platūs prekybos centrai (pavyzdžiui, „Bollekamp“, „Gelderland“ ir kiti) traukia lietuvių verslininkus, kurie ieško kokybiškos prekybos įrangos, statybinių medžiagų ar maisto produktų. Krovinių srautai yra intensyvūs, o „kasdien“ šiuo atveju nėra tik marketinginis frazė – tai realybė. Kiekvieną dieną šiuo maršrutu važiuoja šimtai sunkvežimių, todėl užduotis ne tik pristatyti krovinius, bet ir padaryti tai saugiai, laiku bei be nereikalingų rūpesčių klientui, tampa iššūkiu, reikalaujančiu aukščiausio profesionalumo.

    Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškinsiu, kaip užtikrinamas saugumas, kas slepiasi už kainos ir kodėl profesionalus požiūris į dokumentus gali sutaupyti tūkstančius eurų. Nesvarbu, ar esate didelės gamybos įmonės logistikos vadovas, ar mažas verslininkas, pirmą kartą siunčiantis siuntą iš Olandijos – ši informacija padės išvengti dažniausių klaidų.

    Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

    1. Kiek laiko užtrunka krovinių gabenimas iš Olandijos į Lietuvą ir atgal?

    Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, tačiau atsakymas nėra vienas ir vienintelis „24 valandos“ ar „48 valandos“. Esu matęs, kaip nepatikimi vežėjai promise’ja neįmanomus terminus, o paskui klientai gauna pristatymo delsimas.

    Standartinis tranzito laikas, kai kalbame apie pilnavertį sunkvežimį (FTL – Full Truck Load), kai krovimas yra vykdomas Olandijoje (priešpiečio arba ankstyva popietė), paprastai svyruoja nuo 24 iki 36 valandų. Tačiau tai idealus scenarijus. Reikia atsižvelgti į keletą faktorių. Pirmiausia, tai yra atstumas – maršrutas per Vokietiją ir Lenkiją sudaro apie 1400–1600 km, priklausomai nuo konkretaus krovimo/iškrovimo vietos (pavyzdžiui, krovinys iš Roterdamo uosto keliausiaukiau negu iš Mastrichto).

    Antra, labai svarbus vairuotojo darbo laiko reguliavimas. Nors maršrutas yra per Europos Sąjungą, kurioje nėra sienų patikros, vairuotojas privalo laikytis poilsio režimo (tacho grafai). Jeigu vairuotojas pradeda važiuoti vėlai vakare, jis gali būti priverstas sustoti 45 minučių ar net 9 valandoms poilsio, kas automatiškai prailgina pristatymą. Taip pat reikia numatyti potencialų „užstrigimą“ prie Vokietijos sankryžų ar ties A2 autostrada Lenkijoje, kur taip pat būna eismo įvykių. Profesionali ekspedicija visada prieš numatant terminą prideda laiko rezervą (paprastai +12 valandų), kad klientas nebūtų nustebęs, jei kelyje iškils neprognozuojamų situacijų.

    2. Kokius krovinius dažniausiai pervežame šiuo maršrutu ir ar yra apribojimų?

    Per savo dvidešimt metų patirtį šiuo maršrutu esu matęs praktiškai viską: nuo gyvūnų iki pažangių medicinos priemonių. Tačiau dominuoja trys pagrindinės kategorijos.

    Pirmoji – tai statybinės medžiagos ir interjero detalės. Olandija garsėja aukštos kokybės plytomis, langais, durimis ir sanitarine technika. Lietuvoje vykstant intensyviam statybų bumui, šių prekių paklausa išlieka milžiniška. Antroji grupė – maisto pramonės produktai ir gėrimai. Čia ypatingą dėmesį reikia skirti šaltųjų grandinių palaikymui. Trečioji – prekybos įranga ir baldai (pavyzdžiui, siuntos iš didmeninių centrų).

    Ar yra apribojimų? Taip, ir jie griežti. Yra krovinių, kuriems reikalingas ADR sertifikatas (keliantys pavojingas medžiagas). Taip pat būna „neįprastų“ krovinių, pvz., ilgi arba per sunkiausi, kuriems neįsisuka į standartinį vagoną. Tokiu atveju reikalingi specialūs pervežimai su palydovomis. Taip pat reikia atsiminti, kad ne visi Olandijos sandėliai turi pakankamai aukštas duris (pvz., 2.8 m ar 3 m), todėl reikia tiksliai išsiaiškinti technines galimybes prieš siunčiant sunkvežimį, kad jis neatsitiktų prieš sandėlio angą.

    3. Kaip užtikrinamas krovinių saugumas kelyje ir sandėliuose?

    Saugumas yra tas prioritetas, apį kurį sukasi visa mūsų darbo filosofija. Statistika rodo, kad dauguma krovinių pažeidimų įvyksta ne dėl eismo įvykių (kaip avarijos), o dėl blogo užfiksavimo (krovimo) arba nesaugių stovėjimo vietų.

    Pradedame nuo užfiksavimo. Mūsų vairuotojai ir kroviniai apdengti specialiomis fiksavimo juostomis, užraktų sistema (customs locks) ir, jei reikia, plėvelėmis. Vairuotojai yra mokomi kaip teisingai padėti „pakyros“, kad krovinys nejudėtų net staigiai stabdant. Vokietijoje ir Lenkijoje yra griežtos kontrolės – jeigu krovinys užfiksuotas blogai, gresia dideli baudos.

    Saugumas sandėliuose taip pat svarbus. Renkantis patikimus logistikos partnerius Olandijoje, mes tikriname, ar sandėliai turi vaizdo stebėjimo sistemas, apsaugos tarnybas ir ar prieiga prie krovinių yra kontroliuojama. Be to, naudojame GPS stebėjimo sistemas realiu laiku. Tai leidžia mums matyti, kur yra sunkvežimis, kada jis sustojo, ir ar variklis veikia. Jei stebime neplanuotą ilgesnį sustojimą neaiškioje vietoje, aktyvuojame ryšį su vairuotoju.

    4. Ar reikalingas krovinių draudimas ir ką jis apima?

    Tai klausimas, dažnai sukeliantis diskusijas. Teisiškai, pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjas atsakinga už krovinį, tačiau atsakomybės ribos yra gana žemos (paprastai apskaičiuojamos pagal SDR – specialių traukimo teisių vienetus, kas dažnai padengia tik nedidelę dalį realios vertės). Jeigu vežate brangų elektroniką ar vaistažoles, standartinė atsakomybė nepadengs nuostolių, jei krovinys bus pavogtas ar sugadintas.

    Todėl visada rekomenduoju pasirūpinti papildomu krovinių draudimu. Jis gali būti „All Risk“ (visų rizikų), kuris padengia netgi fiziko sugadinimo atvejus (pvz., jei gėlų vazonas nukrenta dėl blogo kelio). Be to, svarbu suprasti, kad draudimas turi apimti ne tik patį vežimą, bet ir perkrovimo operacijas sandėlyje. Mūsų kompanija siūlo draudimo polisus, pritaikytus prie konkretaus krovinio vertės ir rūšies, todėl klientas gali miegoti ramiai, žinodamas, kad jo investicijos yra apsaugotos 100 proc.

    5. Kokius dokumentus reikia paruošti sėkmingam pervežimui?

    Dokumentacija yra logistikos kraujas. Jei trūksta vieno lapo, krovinys gali užstrigti pasienyje arba nebus iškrautas. Pagrindinis dokumentas yra CMR tarptautinis vežimo draudimas. Jis patvirtina sandorio sudarymą ir fiksuoja krovinio būklą prieš krovimą.

    Be CMR, būtinos: 1. Prekybinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice): Būtina muitinės deklaravimui (net jeigu prekės keliauja ES viduje, oficialioms ataskaitoms ir kontrolėms ji gali būti reikalinga). 2. Pakavimo sąrašas (Packing List): Detalus svorio, matmenų ir rūšių aprašymas. 3. Sertifikatai: Jei krovinys yra kilmės pažymėjimo produktai (pvz., maistas), reikalingi sveikatos sertifikatai arba fitosanitariniai certifikatai. 4. Galiojantys vairuotojo dokumentai: Vairuotojo pažymėjimas, vairuotojo kortelė (tacho kortelė), techninis apžiūros passas.

    Esu matęs atvejų, kai dėl neteisingai užpildytos sąskaitos faktūros (pvz., nenurodytas prekių kodas – HS kodas) krovinys buvo sulaikytas muitinėje net kelias dienas. Mūsų ekspedicijos specialistai visada patikrina dokumentus prieš išvykimą, kad išvengtume tokių nesklandumų.

    6. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kada jis apsimoka?

    Dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load) yra sprendimas, kai klientui reikia pervežti mažiau krovinių negu telpa į vieną sunkvežimį (paprastai mažiau nei 10-15 paletės vietų). Šiuo atveju vienas sunkvežimis suveža kelių skirtingų klientų siuntas.

    Kada tai apsimoka? Tada, kai jūsų krovinio svoris ar tūris nedideli, ir nėra prasmės mokėti už visą sunkvežimį. Tačiau čia yra keletas niuansų. Pirmiausia, kaina už vieną paletę LTL gali būti aukštesnė nei FTL atveju, nes reikia padengti konsolidacijos (sujungimo) išlaidas. Antra, pristatymo trukmė gali trukti ilgiau, nes reikia apvažiuoti prie kitų klientų, pakrauti/iškrauti kitas siuntas.

    Olandija – Lietuva maršrute LTL yra labai populiarus. Mes turime reguliarius išvykimus (pvz., 3-4 kartus per savaitę), todėl daliniai kroviniai yra surenkami Olandijos sandėliuose ir atvežami į Lietuvos skirstymo centrus. Svarbiausia klientui – kruopščiai supakuoti krovinį į paletes, kad jis nebeiškristų ar neužplėšytų kitų krovinių.

    7. Ar galima pervežti temperatūros režimui jautrius krovinius (šaldytuvai)?

    Žinoma, šis maršrutas yra labai aktyvus ir šaldytuvų (frigo) transporto srityje. Olandija didžiulis eksportuotojas vaisių, daržovių, gėrimų ir kt. Šaltųjų grandinių (Cold Chain) palaikymas yra kritiškas.

    Pervežant šaldytuvus, naudojame sunkvežimius su termografo įranga. Šis įrenginys automatiškai užfiksuoja temperatūrą kas 30 minučių (ar dažniau). Atvykus į paskirties vietą, klientui pateikiame temperatūros ataskaitą (printout), kuri įrodo, kad per visą kelionę temperatūra neviršijo leistinų normų.

    Svarbu: klientas turi aiškiai nurodyti reikalaujamą temperatūrą (pvz., +2 laipsniai šaldomiems produktams arba -20 laipsnių užšaldytam mėsai). Taip pat reikia informuoti apie prekės pobūdį – ar ji „kvepia“ (pvz., sūris, svogūnai), nes tokius krovinius negalima vežti kartu su kvapą įsisavinančiomis prekėmis (pvz., šokoladu, kiaušiniais), net jei temperatūra ta pati.

    8. Kokios yra muitinės procedūros, kadangi abi šalys yra ES narės?

    Teisingai pastebėta, kad abi šalys yra Europos Sąjungos narės, todėl formalios muitinės kontrolės (sienų kirtimo) nėra. Nereikia deklaruoti importo / eksporto muitų. Tačiau tai nereiškia, kad muitinės nėra visai.

    Pirmiausia, jei krovinys keliauja ne tiesiogiai tarp šalių, o, pavyzdžiui, atkeliauja iš Olandijos uosto iš trečiosios šalies (pvz., iš Kinijos ar JAV) ir yra tik transitu per Olandiją į Lietuvą, tai gali būti taikoma T1 procedūra (tarpinės muitinės tranzito procedūra). Antra, Lietuvoje vyksta dažna MVĮ (mokestis už prekių importą iš trečiųjų šalių) kontrolė, net jeigu prekės atvyko iš kitos ES šalies.

    Be to, yra specifinės prekės: alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Juos vežant reikia turėti akcizų dokumentų kontrolę (EMCS sistema). Jei šie dokumentai neteisingi, krovinys gali būti areštuotas. Taip pat reguliariai vyksta fitosanitarinė kontrolė (maisto produktai, augalai), kai MVIJ tarnybos pareigūnai atlieka atrankinius patikrinimus.

    9. Kaip formuojama kaina už pervežimą ir nuo ko ji priklauso?

    Kainodaros formavimas logistikoje yra sudėtingas procesas, o ne atsitiktinis skaičius. Pagrindiniai komponentai yra: * Kuras: Didžiausia išlaidų dalis. Kuro kainos svyruoja, todėl dažnai taikomas kuro priedas (fuel surcharge). * Atlyginimai: Vairuotojo darbo užmokestis, dienpinigiai. * Mokesčiai: Kelių mokesčiai Vokietijoje (LKW-Maut) ir Lenkijoje (viaTOLL), taip pat mokesčiai už vairuotojo į registrą (Eurovignette). * Techninės priemonės: Sunkvežimio amortizacija, priežiūra, draudimas.

    Be standartinių išlaidų, kainą įtakoja rūšies specifika. Šaldytuvo pervežimas brangesnis už dėl didesnių degalų suvartojimo (šaltas agregatas veikia variklį). ADR (pavojingi) krovinii taip pat brangesni. Taip pat įtakos turi sezoniškumas – prieš Kalėdas ar vasaros atostogų pradžią kainos gali šokti dėl vairuotojų trūkumo. Pasitikėkite ekspertais, kurie gali aiškiai paaiškinti, iš ko susideda jūsų sąskaita, ir ne paslėpti „nematomus“ mokesčius.

    10. Kas nutinka, jei krovinys pasiekia paskirties vietą, bet gavėjas nepasiruošęs?

    Tai vienas dažniausių ir nemaloniausių scenarijų, su kuriuo susiduriama. Vairuotojas atvyksta į adresą, o sandėlis uždarytas, arba neturi kur iškrauti, arba gavėjas nėra apmokėjęs sąskaitos (jei tai buvo sąlyga).

    Standartinė procedūra yra tokia: vairuotojas palaukia (paprastai 2 valandas nemokamai). Po to pradedami skaičiuoti laukimo valandos (waiting time). Jos gali būti gana brangios – tiek dėl vairuotojo viršvalandžių, tiek dėl prarasto laiko, nes sunkvežimis negali važiuoti į kitą užsakymą.

    Jei situacija neišsprendžiama, krovinys gali būti vežamas atgal į siuntėjo sandėlį Olandijoje (klientui sumokėjus abiejų krypčių vežimą) arba paliekamas laikiname saugojimo sandėlyje Lietuvoje. Čia galioja taisyklė „geras orientyras save išgelbės“ – jei žinote, kad gavėjas dar nėra pasiruošęs priimti prekes, praneškite ekspedicijai iš anksto.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.