Saugus kraustymasis į Olandiją patikimu mikroautobusu: Eksperto vadovas be nereikalingo streso

Įvadas

Kraustymasis į užsienio šalį visada yra sudėtingas ir emocingas procesas, o judėjimas į Nyderlandus, vieną iš geografiškai ir kultūriškai artimiausių bei ekonomiškai patraukliausių šalių lietuviams, tampa vis populiariau. Nepaisant to, kad atstumas tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų) nėra astronomiškas, logistinis iššūkis gali atrodyti kaip kalnas, jei nepasiruošiate tinkamai. Daugelis žmonių, susidūrę su šiuo uždaviniu, kyla klausimą: kaip pervežti visus gyvenimo turtus saugiai, greitai ir, svarbiausia, be nenumatytų problemų kelyje? Ilgą laiką šioje srityje dirbantys profesionalai vieningai teigia, kad optimalus sprendimas vidutinio dydžio arba didesniam krovinui yra patikimas krovininis mikroautobusas.

Kodėl būtent mikroautobusas? Atsakymas slypi subalansuotame derinyje tarp kainos ir patogumo. Didelės sunkvežimio furos (pvz., 40 tonų vilkikai) dažnai yra per didelės ir brangios tiems, kurie kraustosi iš buto ar nedidelio namo, o asmeninio automobilio bagažinės tiesiog nepakaks. Be to, Olandijos miestai, tokie kaip Amsterdamas, Roterdamas ar Utrechtas, garsėja siauromis gatvėmis, griežtais eismo ribojimais ir “mokestamaisiais zona” (low emission zones), į kurias didelės transporto priemonės tiesiog negalivažiuoti arba jiems reikalingi brangūs leidimai. Krovinius mikroautobusai, tokie kaip Ford Transit, Mercedes-Benz Sprinter ar VW Crafter, yra pakankamai erdvūs, kad sutalpintų baldus, buitinę techniką ir dėžes su asmeniniais daiktais, bet tuo pačiu metu enough lankstūs, kad sėkmingai manevruotų tankioje europietiškoje miesto aplinkoje.

Šiame straipsnyje mes pasidalinsime dešimtmečiais patirties sukaupytais žiniomis. Mes nekalbėsime tik apie tai, kaip įkrauti dėžę. Mes aptarsime visą procesą: nuo pirmojo telefono skambučio vadybininkui iki momento, kai paskutinis baldas bus iškrautas jūsų naujame namą Olandijoje. Suprasite, kodėl dokumentų tvarkymas yra svarbiau nei kėdės užtiesalas, kaip išvengti didelių baudų už neteisingai pristabdytą transportą Vokietijos automagistralėse ir kodėl profesionalus įkrovimas gali sutaupyti tūkstančius eurų. Mūsuo tikslas – padaryti taip, kad jūsų kelionė į naują gyvenimo etapą vyktų sklandžiai, o jūs galėtumėt susikoncentruoti ne ant ratais besišokančio šaldytuvo, o ant savo ateities.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skyriuje suformavome išsamų sąrašą klausimų, kuriuos mūsų klientai dažniausiai užduoda planuodami kraustymąsi į Olandiją. Atsakymai paremti realia praktika ir tarptautinės vežimo taisyklėmis.

1. Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne didele fura ar nuomątis priekabą?

Tai vienas esminių klausimų, nuo kurio priklauso ne tik kaina, bet ir nervų išsaugojimas. Mikroautobusas (dažniausiai vadinamas kroviniu keleiviniu arba „LWB“ – Long Wheel Base) yra „auksinis vidurkis“. Didelės furos (tapybinės ar 20 pėdų konteinerinės) turi savo trūkumų: jos labai brangios (reikia mokėti už pilną krovinių vietą, net jei jos nepilnos), o Olandijoje ir Vokietijoje jose griežtai stebimos vairuotojo darbo ir poilsio laiko taisyklės. Tai reiškia, jei vairuotojas vairavo 4,5 valandas, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Jei kelionė užtrunka ilgiau nei 9 valandas, reikalingas 11 valandų poilsis. Dėl to didelės furos dažnai negali pristatyti krovinio tiesiai į adresą antrąją dieną ryte dėl vairuotojo poilsio režimo.

Mikroautobusai, kurių bendroji masė dažniausiai svyruoja nuo 3,5 iki 5 tonų (priklausomai nuo kategorijos), turi šiek tiek lengvesnius reikalavimus, o ypatingai – jie yra daug mobilūs. Olandijos miestų centruose gatvės dažnai statytos XVII amžiuje, kuriais nebuvo numatyta 3,5 metro aukščio sunkvežimių. Mikroautobusu galima važiuoti beveik visur, jis lengviau randama parkavimo vietą prie namo, o dažnai – netgi nereikia specialios leidimo („vergunning“) stovėjimui kvartale. Be to, mikroautobuso važiavimo kaina yra žymiai mažesnė nei didelės furos, tad galite sutaupyti biudžetui, kuris ir taip patenka kraustymosi metu.

2. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir ką ji įeina?

Kainos formavimas nėra atsitiktinis. Profesionali transporto kompanija skaičiuoja kainą remdamasi keletu pagrindinių veiksnių. Pirmasis ir svarbiausias – atstumas. Nors maršrutas Vilnius – Amsterdamas yra gana standartinis, kaina gali skirtis priklausomai nuo to, ar reikia važiuoti į šiaurinę Olandijos dalį (Groningen, Leeuwarden), ar pietinę (Maastricht, Eindhoven).

Antrasis veiksnys – krovinio tūris. Mes vertiname ne tik svorį, bet ir erdvę, kurią daiktai užima (m³). Jei turite tik kelias dėžes ir kelis baldus, gali tekti dalinti vietą (krovininė taksi paslauga), jei turite pilną butą – reikės pilno mikroautobuso. Trečias dalykas – įkrovos ir iškrovos sudėtingumas. Ar bute yra liftas? Ar reikia nešti daiktus aukštyn žemyn 4 aukštus pėsčias? Ar reikia išmontuoti ir vėliau surinkti baldus? Šios paslaugos („vadyba“) dažnai apskaičiuojamos atskirai arba įtraukiamos į valandinį įkrovėjų tarifą.

Kompromisinė kaina dažniausiai įeina: transporto priemonės nuoma su vairuotoju, kuras, kelių mokesčiai (vokiečių „Maut“ ir olandiškai mokesčiai), draudimas (CMR draudimas, apimantis atsakomybę už krovinį), ir dažniausiai – standartinis įkrovimo/iškrovimo darbas. Visada pasidomėkite, ar kaina nėra „be PVM“, jei esate juridinis asmuo, ar ar įskaičiuotos „vadybininko paslaugos“ (padėjimas nešti daiktus).

3. Kiek laiko trunka kelionė ir ar galima tiksliai numatyti atvykimo laiką?

Standartinis kelionių iš Lietuvos į centrinę Olandiją atstumas yra apie 1400–1500 km, priklausomai nuo konkretaus išvykimo ir atvykimo adresų. Tiesioginis vairavimo laikas be stabdžių yra maždaug 15–16 valandų. Tačiau tarptautiniame pervežime neįmanoma važiuoti be stabdžių. Laikantis vairuotojo darbo ir poilsio taisyklių (EC 561/2006 reglamentas), ši kelionė paprastai užtrunka maždaug 2 dienas.

Pavyzdžiui, jei mikroautobusas pasiimia jūsų daiktus pirmadienio ryte Lietuvoje, jis važiuoja per Lenkiją ir Vokietiją. Vakare vairuotojas privalo atlikti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų vairavimo – 11 valandų poilsio. Tai reiškia, kad jis naktį praleis viešbutyje arba kabinoje (jei ji atitinka standartus). Antradienį rytą kelionė tęsiamas ir Olandijoje daiktai gali būti atvežti vėliau per dieną arba trečiadienio ryte (priklausomai nuo to, kiek laiko užtrunka iškrovimas prieš tai esančiuose adresuose, jei tai ne „ekskliuzyvinė“ kelionė).

Dėl tikslumo: mes visada stengiamės nurodyti tikslų laiką, tačiau reikia suprasti, kad Vokietijos automagistralėse (Autobahn) dažnai įvyksta spūstys, o Olandijoje – didelių miestų „rush hour“ (pietų ir vakaro spūstys). Todėl patariame planuoti atvykimą su 1-2 valandų atsarga. Niekada nedelskite iki paskutinės minutės, pvz., jei tą pačią dieną turite grįžti į Lietuvą lėktuvu – geriau atvykti diena anksčiau.

4. Kokius dokumentus reikia parengti ir ar reikalingas muito deklaravimas?

Kadangi Lietuva ir Nyderlandai yra abi Europos Sąjungos (ES) narės, tai labai supaprastina procesą. Muitų deklaravimas (papildomų mokesčių mokėjimas) paprastai nereikalingas asmeniniams daiktams, kai keičiate gyvenamąją vietą. Tai vadinama „perkeliamuoju turtu“ (Transfer of Residence). Tačiau, kad viskas vyktų sklandžiai, reikia turėti tvarkingus dokumentus.

Svarbiausias dokumentas yra krovinio sąrašas (inventorius). Jis turi būti parengtas lietuvių (arba anglių) kalba, idealiu atveju – dviem kalbomis. Sąraše turi būti nurodyta: kas pervežama (pavadinimas), kiek vienetų, apytikslė vertė (pvz., „Sofa, 1 vnt., 300 EUR“). Šis dokumentas padeda ne tik jums susiskaičiuoti turtą, bet ir greičiau praeiti potencialias policijos ar muitinės kontrolės ribas, jei kils abejonių (pavyzdžiui, jei vežate labai daug brangios elektronikos).

Be to, reikalingas asmens dokumentas (pasas arba ID kortelė) ir, jei pervežimą atlieka transporto kompanija, sutartis bei CMR kvitas (tarptautinis krovinių pervežimo kvitas). CMR kvitas yra pagrindinis įrodymas, kad daiktai buvo perduoti pervežėjui. Jei vežate transporto priemonę (automobilį), reikės ir jo techninės pasos. Jei vežate daugiau kaip 800 cigarečių ar 10 litrų stipriųjų alkoholinių gėrimų (nepriklausomai nuo to, ar jie jūsų, ar ne), gali kilti klausimų dėl prekybinio importo, todėl tokius kiekius geriau deklaruoti.

5. Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie neatitirtų kelionės metu?

Packaging (pakavimas) – tai pusė sėkmės. Nors mūsų vairuotojai yra profesionalai ir vairuoja atsargiai, 1500 km kelionėje yra posūkių, stabdymų, pravažiuojamųjų „liuliukų“ (lenktinių). Būtina naudoti stiprias, dvigubos sienelės kartonines dėžes. Nenaudokite senų, sugedusių dežių iš parduotuvių – jos gali neatlaikyti svorio.

Stipriai rekomenduojama naudoti burbuliukų plėvelę (wrap) baldams. Tai yra plastikinė plėvelė, kuria apvyniojamos spintos, stalai, sofų dalys. Tai apsaugo ne tik nuo brėžinių, bet ir nuo dulkių bei drėgmės, jei staiga užlis lietus įkrovos metu. Labai svarbu užpildyti tuščias vietas dėžėse. Jei dėžėje yra tuščia vieta, daiktai viduje gali judėti ir susilaužyti. Užpildykite tarpus senais laikraščiais, popieriumi ar specialiomis užpildomomis medžiagomis (pakeliais).

Svarbiausia taisyklė: sunkūs daiktai (knygos, indai) turi būti pakrauti į mažas dėžes, o lengvi (pagalvės, antklodės) – į didesnes. Maža dėžė, pilna knygų, gali sverti 20 kg ir ją neįmanoma nešti be pažeidimų nugarai, o didelė dėžė su patalynės lengviau neiškrenta iš rankų. Visus trapius daiktus (indus, vazas) reikia apvynioti atskirai, o tarp jų padėti tarpinį sluoksnį. Negalima nieko palikti „volio“ – viskas turi būti užfiksuota, kad nefriktuotų važiuojant.

6. Ar vairuotojas padeda kelti daiktus, ar reikia rinktis papildomą komandą?

Tai labai dažnas nesupratimas. Standartinėje krovinių pervežimo sutartyje (kai samdate mikroautobusą su vairuotoju) dažnai numatyta, kad vairuotojo pagrindinė funkcija yra vairuoti ir užtikrinti saugų krovinio pristatymą. Jis nėra profesionalus kėlikėjas (moveris) ir fiziškai gali nesugebėti nešti pianinų ar didelių seifų, o jo draudimas nedengia traumų, gautų nešant sunkius daiktus iš adreso.

Jei turite pilną butą baldų, rekomenduojama užsisakyti „vadybininko“ paslaugas Lietuvoje ir (arba) Olandijoje. Tai reiškia, kad prie mikroautobuso atvyksta 1-2 žmonės, kurie specialiai užsiima nešimu. Jie žino, kaip teisingai pakrauti krovininį mikroautobusą: sunkiausia eina į apačią ir į galą, prieš ratus (kad svorio centras būtų teisingas), o lengviausi – viršun. Jei planuojate sutaupyti ir nešti patys, pasirūpinkite, kad būtų pakankamai žmonių. Vieno žmogaus nešti sofos gale nėra saugu nei jam, nei baldams. Vairuotojas gali padėti paimti dėžę arba nukreipti, tačiau ne tikėkite, kad jis vienas išneš visą jūsų turtą iš 5-o aukšto be lifto.

7. Ką daryti, jei reikia pervežti ir automobilį? Ar tai įmanoma su tuo pačiu transportu?

Tai dažnas scenarijus – šeima persikrausto ir nori vežti ir daiktus, ir vieną ar du automobilius. Mikroautobusu tai neįmanoma padaryti tiesiogiai (automobilio neužmesite į vidų). Yra du pagrindiniai sprendimai.

Pirmasis: mikroautobusas suvezia daiktus, o automobiliu jūs važiuojate patys (arba jo vairuoja kitas šeimos narys). Tai yra pigiausias ir paprasčiausias būdas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad reikės grįžti atgal (arba susitikti vienoje vietoje).

Antrasis: jei norite, kad automobilis būtų pervežtas be vairuotojo, reikalinga speciali technika. Kai kurios kompanijos siūlo „kombinuotą“ paslaugą: prie mikroautobuso prikabinama automobilio platforma (traukinėlis), ant kurios užkeliama jūsų mašina. Tačiau čia yra svarbi techninė detalė – Olandijoje ir Vokietijoje griežtai reglamentuojamas bendras ilgis ir svoris. Jei mikroautobusas yra pilnas, o ant platformos yra sunkus visureigis, gali būti viršyta leidžiama 3,5 tonų (arba 5 tonų) masė, o tai kelia pavojų vairuotojo pažangų praradimui ir baudoms. Todėl būtina iš anksto pranešti apie automobilio markę ir modelį, kad kompanija galėtų parinkti tinkamą transporto priemonę (pvz., sunkesnę furoje su platforma).

8. Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, ką negalima vežti į Olandiją?

Taip, yra griežtų apribojimų, susijusių ne tik su muitine, bet ir saugumu. Negalima vežti pavojingų krovinių (ADR): degiųjų medžiagų (benzinas kanistrose daugiau nei 60l, nors ir mažiau kelia abejonių), sprogmenų, aerozolių dideliais kiekiais, toksinių medžiagų. Jei turite krosnį ar kaminą su anglimis – juos reikia kruopščiai išvalyti, kad neibertų dulkių.

Taip pat reikia atsargiai elgtis su maisto produktais. Nors asmeniniam vartojimui leidžiama vežti mėsą ir pieno produktus, juos reikia laikyti šaldytuve. Vežiant didelius kiekius maisto (pvz., 50 kg kiaulienos) gali kilti klausimų, ar tai nėra komercinė veikla.