Saugus daiktų pervežimas iš Olandijos mikroautobusu: kas turi žinoti užsakovas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pasakyti, keliai tarp Lietuvos ir Olandijos man yra tapę tokie pat artimi, kaip ir kelias į artimiausią parduotuvę. Per šį laiką mačiau viską – nuo puikių, be trikčių nueitų ekskursijų iki tų situacijų, kai norėjasi plaukoti akimis, kai klientas pasakoja, kaip jis „išmaniai“ supakavo savo brangų porcelianą į senas duonos dėžes. Olandija yra mums, logistikos žmonėms, ypatinga vieta – čia ir didžiuliai prekybos centrai, ir mažos šeimynos dirbtuvės, ir tūkstančiai lietuvių, kurie dirba arba gyvena ten ir nori atsiųsti kažką namo.

Dauguma žmonių galvoja, kad saugus daiktų pervežimas iš Olandijos mikroautobusu yra kažkas paprasto: įmeti į bagažinę ir važiuoti. Bet realybė yra kiek sudėtingesnė. Mikroautobusas – ne tiesiog didelis automobilis, tai komercinis transportas, kuriam taikomi tam tikri reikalavimai, o be to, ten telpa daugiau nei vieno žmogaus daiktų, todėl vieno kliento klaida gali padaryti rūpesčių kitiems. Šiame straipsnyje neapsiriboju sausu fakta, iškelsiu tai, ką paprastai pasakoju telefonu, kai klientas klauso „o kaip čia tikrai vyksta?“.

Kelionės trukmė ir maršrutai: ką reikia žinoti apie laiką

Kiek laiko tikrai užtruks vairuotojas atvykti?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų ir vienas sunkiausiai atsakomų, nes kelių eismas Olandijoje ir Vokietijoje yra kaip loterija. Jei maršrutas eina per Roterdamą arba aplink Amsterdamą, o ten kažkas susidūrė arba vyksta remontas (kas ten vyksta beveik nuolat), tai gali pridėti valandą ar dvi prie įprasto laiko. Paprastai mikroautobusui iš Olandijos centro (pvz., Eindhoveno ar Utrechto apylinkių) iki Vilniaus reikia apie 24–30 valandų, jei vairuotojas važiuoja savaitgalį arba naktį, kai eismas retesnis. Tačiau reikia suprasti, kad tai nėra lenktynės – mums svarbiau, kad krovinys atvyktų sveikas, nei kad vairuotojas veržtųsi 140 km/h greitį ir rizikuotų vairavimo poilsio režimu.

Ar galite paimti prekes iš mažų miestelių, toli nuo automagistralių?

Žinoma, paimame, bet čia jau susiduriame su logistikos niuansais, kurie dažnai nepatinka klientams, kai sužino kainą. Jei reikia važiuoti į kur kas toliau nuo pagrindinio maršruto, pavyzdžiui, į kurį nors kaimelį Fryzijoje ar Limburge, tai laikas skaičiuojamas ne tik pagal kilometrus, bet ir pagal tai, kad vairuotojas gali praranda pusę dienos grįžtant atgal į autostradą. Saugus daiktų pervežimas iš Olandijos mikroautobusu tampa brangesnis tuo atveju, kai tenka „šokti“ po atskirus adresus, todėl visada stengiamės sudaryti maršrutą taip, kad paimti kuo daugiau krovinių vienoje zonoje, pavyzdžiui, vienoje dienoje surenkame viską iš pietinės Olandijos, o kitą – iš šiaurinės.

Kas daro įtaką tai, kad krovinys gali vėluoti?

Be paprasto eismo intensyvumo, yra ir kitų veiksnių, apie kuriuos klientai dažnai nemąsto. Pavyzdžiui, muitinės kontrolė sienoje – nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, kartais vykdomi papildomi patikrinimai, ypač jei vairuotojas veda chemines medžiagas arba techniką be atitinkamų dokumentų. Taip pat oras – žiema Vokietijoje arba Lenkijoje gali sustabdyti net geriausią vairuotoją. Ir dar vienas dalykas – klientai patys. Jei vienas klientas pavėluja susitikti su vairuotoju pusę valandos, tai visi kiti to mikroautobuso klientai gauna savo siuntas vėliau. Tai grandinės reakcija.

Krovinių įkėlimas, pakavimas ir saugumas

Aš neturiu dėžių, ką daryti, ar jums tai problema?

Nebūtina, kad tai būtų problema, bet tai tikrai daro mums daugiau darbo, o kartais ir gali būti pavojinga pačiam daiktui. Mums su savimi visada važiuoja universalios priemonės – užsklandos, diržai, o kartais net ir kai kurios dėžės, tačiau jei siunčiate, tarkime, drabužius be jokių pakuočių, tiesiog maišuose, tai labai padidina jų susibraižymo arba sušlapimo riziką, jei kažkas kitas mikroautobuse nusilieps. Geriausia bent jau drabužius sudėti į storas, uždaras maišus, o techniką – į dėžes. Jei dėžių nėra, pasakykite iš anksto, mes galime pasiūlyti pakavimo paslaugas papildomai, arba patarsime, kur pigiau įsigyti pakuočių pačiame Olandijoje prieš išvykstant.

Kaip elgiate su labai brangia technika, pvz., televizoriais ar serveriais?

Čia mes nedarome jokių kompromisų. Brangi technika visada keliama atskirai, ji niekada nėra dedama po kitų sunkių daiktų, pvz., suoliukų ar statybinių maišų. Viskas įtvirtinama tvirtais diržais, kad net staigiu stabdymu atveju technika neišlėktų iš vietos. Daugelis klientų klauso, ar reikia mokėti už draudimą, ir mano atsakymas visada vienodas – techniškai krovinys yra apdraustas pagal standartinę sutartį (CMR draudimas), bet jei daikto vertė viršija 1000 eurų, geriau tai pasakyti iš anksto ir, jei reikia, papildomai ją uždrausti. Nenorėčiau, kad vairuotojas, vengdamas duobės, sukeltų trintį, o jūsų 3000 eurų vertės vaizduoklis nuskristų ant grindų.

Ar reikia iš anksto susitarti dėl vietos, ar galima tiesiog paskambinti rytoj?

Mikroautobuso tūris yra ribotas – paprastai tai apie 10–15 kubinių metrų, priklausomai nuo to, ar tai yra „brolis“ (perdirbtas keleivinis), ar specializuotas krovininis. Jei paskambinate rytoj ir sakykite, kad turite 3 kubinius metrus sofos, kurią reikia vežti šiandien, gali būti, kad vietos jau nebeliks, nes maršrutai planuojami savaitėmis iš anksto. Ypač tai aktualu pirmadieniais, kai vyksta didžiausias srautas iš Olandijos. Geriau pranešti apie siuntą bent kelias dienas prieš planuojamą išvykimą, tad mes galėtume ją optimiai įterpti į maršrutą kartu su kitais kroviniais iš to paties regiono, pavyzdžiui, iš Tilburgo ar Bredos.

Kainos, mokėjimai ir dokumentiniai reikalavimai

Kokia maždaug kaina už tokią paslaugą?

Kainos kinta kaip orai birželio mėnesį Lietuvoje – priklauso nuo kuro kainos, euro kurso ir paklausos. Vidutiniškai vienas kubinis metras (1 m3) keliaujantis iš Olandijos į Lietuvą gali kainuoti nuo 80 iki 150 eurų, tačiau tai tik labai apytikslis skaičius. Jei siuntate mažą siuntą, pavyzdžiui, kelias dėžes, kainą gali nustatyti pagal minimumą – pvz., 50 eurų už vietą, nepaisant to, kiek tai užima tūrio. Jei tai yra pianinas, kuris reikalauja specialios technikos pakrovimo, kaina bus žymiai aukštesnė. Visada geriau paskambinti ir išgirdti konkrečią pasiūlymą, nes internete esančios kainos dažnai būna pasenusios arba „kabamos“.

Kas daro įtaką galutinei sumai, be kuro?

Vienas didžiausių nematomų dalykų yra laukimo laikas prie kliento. Jei sutarėme, kad vairuotojas atvyksta į adresą 10:00 valandą ryte, o jis laukia iki 12:00, nes tu dar ne paruošei daiktų, tai dauguma vežėjų skaičiuoja laukimo valandas. Taip pat įtakos turi adreso prieinamumas – jei reikia važiuoti į uždarą aikštelę, kurioje negali užeiti didelis mikroautobusas, tenka iškrauti ant gatvės ir pernešti rankomis, o tai taip pat papildomai apmokestinama. Ir dar vienas dalykas – kvitų (invoice) pateikimas. Jei reikia išrašyti PVM sąskaitą faktūrą Lietuvos arba Olandijos įmonei, tai taip pat turi savo procesų kainą.

Ar reikalingas sąskaitas faktūra, jei tai asmeniniai daiktai?

Formaliai – ne jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos tu veži sau į namus, tai yra vartotojo prekių judėjimas, kuris nėra apmokestinamas. Tačiau jei turi daug naujų daiktų, pavyzdžiui, penkis nešiojamus kompiuterius ar dešimt naujų telefonų, muitinės pareigūnai gali turėti klausimų, ar tai nėra komercinė prekyba. Todėl visada patariu turėti bent jau paprastą prekių sąrašą su apytikslėmis vertėmis, jei staiga sustojime sulaikys. Jei tai įmonės siunta, be sąskaitos faktūros (angliškai – invoice) su prekių kodais (HS kodais) ir svoriais niekur neprisikelsime, nes tai griežtai reglamentuota.

Bendri klausimai ir praktiniai patarimai

Vairuotojas padės man pakrauti sunkias dėžes į mikroautobusą?

Dauguma mūsų vairuotojų yra vyrai, įpratę dirbti fiziškai, todėl jei dėžė sveria 20 kilogramų, jie tikrai padės ją užkelti. Tačiau jei kalbame apie pianiną, 200 kilogramų seifą ar milžinišką šaldytuvą, čia vieno vairuotojo jėgų tiesiog nepakaks, o ir yra saugumo normos, draudžiančios kelti pernelyg sunkius daiktus vienam žmogui. Tokiu atveju reikia organizuoti keltuvas arba papildomą talkininką iš Lietuvos pusės arba Olandijoje. Nereikėtų laukti, kad vairuotojas bus keltuvas – jis yra vairuotojas, ne krovikas, nors ir padeda kiek gali.

Kaip aš galiu sekti, kur yra mano krovinys, kol jis važiuoja?

Seniai laikai, kai reikėjo tikėtis, kad vairuotojas paskambins iš tel. budėtojo. Dabar dauguma mikroautobusų yra aprūpinti GPS stebėjimo sistemomis. Mes galime siųsti nuorodą, kurioi matysi, kur būna tavo krovinys realiu laiku. Tačiau nepamiršk, kad vairuotojui reikia poilsio – jei matai, kad jis stovi vietoje 4 valandas, nejaukinkis, greičiausiai jis ilsisi arba dega, nes tai yra privaloma pagal darbo kodeksą. Saugus daiktų pervežimas iš Olandijos mikroautobusu neįmanomas be išpuoselėto vairuotojo, todėl jo poilsis yra svarbiau už tavo norą pamatyti judantį tašką žemėlapyje.