Saugus baldų transportavimas iš Olandijos Lietuvon: Vadovas, kuris išgelbės jūsų nervus

Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir, tikiuosi, man patikėtumėte, kai sakau, kad keliai tarp Olandijos ir Lietuvos nėra nieko naujo, tačiau kiekviena kelionė turi savo istoriją. Pradedant nuo tada, kai lietuviai masiškai važiavo po naudotas automobilius „Gent“ mieste Belgijoje (kuris šalia Olandijos), ir baigiant šiandien, kada perkame aukštos kokybės baldus iš „Marktplaats“ arba dizainerių studijų Amsterdamo centre. Po viso šio laiko galiu drąsiai pasakyti vieną – saugus baldų transportavimas iš Olandijos Lietuvon nevyksta savaime, jis reikalauja žinojimo, patirties ir dažnai kantrybės.

Dauguma klientų mano, kad tiesiog reikia iškviesti vairuotoją, jis padės spintą į automobilį ir važiuoja. Tačiau realybėje tai sudėtingas logistikos grandinėlė. Olandijoje keliai yra idealūs, bet gatvės miestuose, ypač senosiose kvartaluose, yra siauros, o vairuotojai ten labai agresyvūs. Tuo tarpu Lietuvoje, kai atvažiuojame į privažiavimą, kartais tenka spresti, kaip privažiuoti prie namo, kai sniegas ar purvas neleidžia. Be to, čia nebevažiuojam pro muitinę kaip anksčiau, bet vis tiek reikia tvarkingų dokumentų, kad nepritrūktų nervingų momentų kelionės pabaigoje.

Šiame straipsnyje neparduosiu jums mūsų paslaugų, o tiesiog papasakosiu, kaip tai veikia iš vidaus. Jūs sužinosite, kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilno, kodėl pigiausias pasiūlymas gali tapti brangiausiu klaida ir kaip iš tikrųjų reikia supakuoti tą sofą, kurią nusipirkote už pusę kainos Hagoje. Rasiu čia ir konkretų atsakymą į klausimą, kodėl kartais reikia laukti savaitę, nors atstumas yra tik 1500 kilometrų. Taigi, kviečiu pasinerti į logistikos pasaulį be nereikalingų profesionalųjų terminų, o kaip žmogus žmogui.

Kas reikia žinoti prieš skambinant brokeriui?

Ar verta pirkti naudotus baldus be pažiūros?

Dažnai klientai sako: „Stasys, aš pirkau spintą, ji atrodo puikiai nuotraukoje“. Bet nuotrauka neparodo, kad spinta yra sudėlyta iš trijų dalių, kurios yra supuvusios arba sugulusios. Prieš renkantis baldų transportavimą iš Olandijos Lietuvon, labai svarbu pasitikrinti būklę, ar galima ją iš visą pervežti. Jei baldas yra sugedęs, jis gali subyrtėti kelyje, o tada kyla klausimas, kas atsakingas už tai, kad jūsų svajonių vitrina virto džiūvių krūva. Aš visada patariu paprašyti pardavėjo nufotografuoti baldus iš vidaus, apačios ir kampų, nes kartais Olandai, parduodami „kaip naują“, nenurodo smulkių įtrūkimų.

Kaip teisingai užsakyti pervežimą, jei daiktų mažai?

Tai yra klasika – klientas turi dvi kėdes ir vieną stalą, o skambina ir klauso, kiek kainuoja pilna mašina. Žinoma, pilna mašina jam nereikalinga. Tokiu atveju mes naudojame dalinio krovinio (kolektyvinio) metodą. Tai reiškia, kad jūsų baldai keliauja kartu su kitų klientų siuntomis. Mes juos surenka į sandėlį Roterdame ar Eindhovene, padedame į didesnę furgoną ar puspriekabę ir vežame, kol užpildomas krovinys. Tai pigiau, bet trunka šiek tiek ilgiau, nes reikia susiderinti su grafiku. Jei skubate, reikės mokėti už ekspress reisą, o tai jau kainuoja kaip mažesnis atskiras automobilis.

Ar reikia išmontuoti baldus prieš vežant?

Esu matęs tūkstančius situacijų, ir galiu pasakyti – jei įmanoma išmontuoti, darome tai. Didelės sisteminės spintos, viršutiniai seifai, netgi didelės sofos su metaliniais rėmais – viskas turi eiti dalimis. Kodėl? Ne tik todėl, kad tilps į mašiną, bet ir dėl saugumo. Sumontuota spinta sveria daugiau, turi judančių dalių, ir staigius stabdžius ant autostrados „A2“ Lenkijoje ji gali tiesiog patirti didelį krūvį. Išmontuotos dalis lengviau užfiksuoti, apvynioti ir padėti ant „pavėsinės“, kad ant jų niekas nebuvo dužta.

Ką daryti, jei pardavėjas negali padėti pakrauti?

Olandijoje dauguma pirkimų vyksta tarp privačių asmenų, o žmogus, parduodantis sofą, gali būti senutėlis, kuris negali nieko pakelti. Mūsų komanda visada pasiruošusi padėti, bet svarbu tiksliai nurodyti, ar reikia vieno vairo vairuotojo, ar dviejų žmonių. Vienas vairuotojas gali įnešti 50 kg stalą, bet jei tai yra 200 kg kriauklė su akmeniu, be pagalbininko tenka susuktis ratu. Kartais neteks samdyti vietinių „man with a van“ paslaugų Olandijoje, kad nuneštų daiktus iki mūsų automobilio, ir tai taip pat reikia įskaičiuoti į galutinę kainą.

Kainos ir terminai: kodėl vieni kainuoja pigiau?

Kiek vidutiniškai kainuoja baldų transportavimas iš Olandijos Lietuvon?

Noriu būti tiesus – nėra vienos kainos. Jei vežate tik du maišus su drabužiais, tai gali kainuoti ir 150–200 eurų, jei surandame vietą. Tačiau jei kalbame apie baldų transportavimą iš Olandijos Lietuvon su įmontavimu ar kėlimu į aukštą, tai kainos svyruoja nuo 400 iki 1000 eurų, priklausomai nuo tūrio. Pavyzdžiui, viena dvivietė sofa su dviem kėdėmis iš Amsterdamo į Vilnių paprastai kainuoja apie 350–450 eurų su PVM, jei tai yra dalinis krovinys. Kuro kainos ir kelių mokesčiai Vokietijoje (mautai) pastaruoju metu pakilo, todėl nenuostabu, kad kainos nebekaip anksčiau.

Kodėl reikia laukti savaitę dėl dalinio krovinio?

Klientai dažnai skambina pirmadienį ir klausia: „Ar gali būt čia antradienį?“. Žinoma, gali, jei užsakote ekspress reisą, bet tada mokate už pilną mašinos nuomą. Jei norite sumokėti mažiau, reikia kantrybės. Mūsų vairuotojai važiuoja pagal grafiką – pirmadienį jie surenka krovinius Olandijoje, antradienį vyksta į Vokietiją, trečiadienį į Lenkiją, ketvirtadienį iškrauna Lietuvoje. Jei jūsų baldas užima 3 metrus tūrio, reikia surasti kitus klientus, kad užpildyti likusius 17 metrų. Tai paprasta logistika, ne tinginys.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo miesto?

Absoliučiai taip. Transportuoti iš mažo miestelio šiaurės Olandijoje, kur reikia važiuoti po žvyrkelius, brangiau nei iš didelio sandėlio Roterdamo industrialinio rajone. Taip pat ir Lietuvoje – pristatyti į Vilniaus centrą, kur reikia gauti specialų leidimą įvažiuoti į senamiestį, arba į Nemenčinę rajoną, kur sunkiai privažiuoja vilkikas. Už kiekvieną papildomą kilometrą ar laukimą eismo spūstyse Kaune, mums tenka kompensuoti vairuotojo darbo laiką, todėl vietovės pavadinimas įtakos galutinę sumą.

Ar galima taupyti ant pakavimo medžiagų?

Kartais klientai sako: „Aš tą spintą apvynioju savo senais patalais, nereikia jokių plėvelių“. Tai didžiausias klaida. Stiprios „streicho“ plėvelės, gofruotas kartonas, putos – tai ne grožis, o būtinybė. Olandų keliai lygūs, bet kertant Lenkiją ar Lietuvos ruožą, yra daug „bėdų“. Vienas staigus posūkis gali privesti prie to, kad patalas nuslysta, o spinta įgauna įbrėžimą, kurio nebeįmanoma išlyginti. Gerai užpakuotas baldas atkeliauja toks pat, kaip ir išvyko. Tai investicija į jūsų ramybę, o ne išlaidos.

Pavojai ir draudimas: kas gali nutikti kelyje?

Kas bus, jei vairuotojas sugadina mano sofą?

Esu pasirūpinęs, kad visi mūsų reisai būtų apdrausti. Pagal tarptautinius vežimo susitarimus (CMR), vežėjas yra atsakingas už kroviniį nuo momento, kai jį priima, iki momento, kai jį perduoda. Tačiau čia yra vienas „akligatvis“. Jei jūs pats supakavote baldą blogai – vairuotojas neatsakingas. Jei mes supakavome, o baldas nukrito – mokame. Visada rekomenduoju daryti draudimo polisą („Casco“ kroviniui), kuris padengia visą vertę, ypač jei vežate brangius vintage baldus ar antikvariatą. Tai papildomai 1-2 procentai nuo vertės, bet verta.

Ar galima vežti plonas dujas ar vyną kartu su baldais?

Čia esame labai griežti. Dujos (buteliai) yra pavojingos krovinys, ir jų negalima vežti tame pačiame furgone su baldais be specialių leidimų (ADR). Vienas sprogimas ar nuotėkis gali sugadinti viską – ir tavo sofą, ir vairuotojo sveikatą. Vyną, sūrį ar maisto produktus galima, bet tik jei jie yra tinkamai supakuoti ir nekelia kvapo, nes baldai įsisavina visas kvapus. Yra buvę atvejų, kai klientas paprašė nuvežti rūkytą lašiša, ir visi baldai po to kvepėjo rūkykla mėnesį.

Kaip užtikrinti, kad piramidės tipo spinta nenupuolė?

Tai viena sunkiausių užduočių mūsų darbe. Aukštos spintos ar lentynos turi būti pritvirtintos prie sienų ar grindų furgone naudojant specialius diržus (imtuvus) ir įrankius, vadinamus „stoppais“. Mes naudojame ir specialius „pūstukus“ – tai oro pagalvės, kurios užpildomos tarp baldų ir sienų, kad niekas nejudėtų. Niekada nepadėsime vieno ant kito be tarpinio sluoksnio, nes vibracija per 1500 km padarys savo. Tai fiziniai dėsniai, su kuriais negalima diskutuoti.

Ar reikia būti įmontavimo vietoje iš karto?

Geriau taip. Vairuotojų grafikas yra labai tight – jie turi pristatyti, iškrauti ir važiuoti toliau gauti kitą krovinią, kad nešvaistytų laiko. Jei jūsų nėra namuose ir vairuotojas privalo laukti valandą, tai kainuos papildomai pinigų už laukimą. Be to, jei reikia įvežti baldą į antrą aukštą be lifto, reikia būti tikram, kad yra kas padės. Vairuotojas nebus pakelti 100 kg lovą vienas į trečią aukštą be kėlimo mechanizmo – tai ne jo darbas ir ne saugu.

Išvada

Galiausiai, saugus baldų transportavimas iš Olandijos Lietuvon tai ne tik fizinis perkelimas daiktų iš taško A į tašką B. Tai procesas, kuris prasideda dar prieš jums nusipirkus baldą ir baigiasi tada, kai jie stovi jūsų namuose, nesugadinti. Per 20 metų esu matęs viską – nuo klientų, kurie taupo ant pakavimo ir gauna malkas, iki tokių, kurie rūpinasi kiekviena smulkmena ir gauna idealų rezultatą.

Nebijokite klausti vadybininkų klausimų, klauskite apie draudimą, pakavimo būdus ir vairuotojo galimybes. Geriau praleisti penkias minutes pokalbyje telefonu nei raudoti prie subyrėjusios vitrinos. Olandija pasiūlo puikių baldų pasiūlą, o su tinkama logistika jūsų namai gali tapti jaukesni be nereikalingo streso. Tikiuosi, ši informacija padės jums išvengti klaidų ir sėkmingai įgyvendinti planus.