Rinkitės patogų perkėlimą iš Olandijos į Lietuvą: vadovas be nereikalingo streso

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo tai, kaip žmonėms sekdavosi išsivežti visą gyvenimą vienoje senoje „Fiat Ducato“ furgone, iki tada, kai teko spręsti didžiulius logistinius galvosūkius su prabangiais pianina ir šimtmetis senais vitražais. Olandija – nuostabi šalis, gyvenimas čia dažnai būna ramesnis už Lietuvą, bet kai ateina laikas grįžti ar keltis kitur, prasideda tikras chaosas. Dažniausiai žmonės klysta dėl to, kad save įsivaizduoja kaip „tik keleivius“, o tarp šių šalių yra apie 1600–1800 kilometrų, kuriuos reikia įveikti saugiai ir efektyviai.

Tiesą sakant, perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą nėra paprastas važiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalingi ne tik gerai prižiūrėti vilkikai ir patyrę vairuotojai, bet ir tikslus planavimas. Olandiški namai dažnai būna statomi stačių laiptų ir siaurų koridorių principu, kas sukuria papildomų iššūkių išvežant didelius baldus. Be to, kelių sistemos Vokietijoje ir Belgijoje turi savo niuansų – nuo dažnų spūsčių netoli Antverpeno iki konkrečių kelių mokesčių (vinjetėms) reikalavimų. Todėl šiame straipsnyje aš nesiuksiu jums sausojo teksto iš vadovėlių, o pasakysiu taip, kaip būtų kalbėdamas su savo draugu prie puodelio kavos – tiesiai, aiškiai ir be nereikalingo „profesorinio“ kalbėjimo. Svarbiausia – suprasti, kad patogumas čia nėra prabangos prekė, o būtinybė, kad išlaikytumete savo nervus.

Kaina: kodėl vieni kainuoja 500, o kiti 2000 eur?

Kiek vidutiniškai kainuoja toks reikalas?

Žmonės visada klausia apie kainą pirmiausia, ir tai yra natūralu, tačiau atsakymas niekada nėra vienas skaičius. Jei ketinate vežti tik kelias dėžes su drabužiais ir keletą mažų baldų, pavyzdžiui, iš studento buto Roterdame, tai galite susirasti ir už 600–800 eurų, jei sutinkate laukti, kol vairuotojas surinks „dalinius krovinius“. Tačiau jei kalbame apie pilną namų ūkio išvežimą iš priemiesčio namo Eindhovene ar netgi iš „fryzo“ namo su aukštais langais, tai kaina svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų. Čia įeina ne tik degalai, kurie šiuo metu nebuvo pigūs, bet ir mokesčiai už Vokietijos bei Belgijos kelius, vairuotojo darbo užmokestis bei krovimo darbai.

Kas daro kainą didesnę nei tikiuosi?

Dažniausiai klientai nustemba, kai gavo pasiūlymą, ir jis atrodo „per didelis“ palyginti su kainomis „Facebook“ grupėse. Pagrindinė priežastis – tai ne tik atstumas, bet ir kiekis bei sunkumas. Jei turite sunkų šifrą, pianiną arba labai brangų vitriną, reikalingos specialios technikos priemonės, o to ne daro „biudžetiniai“ pervežėjai. Taip pat didelę įtaką turi patekimas į namus – jei Olandijoje reikia naudotis keltuvu arba išnešti daiktus per trečią aukštą be lifto, darbo trukmė padvigubėja, o kartu ir kaina. Nepamirškite, kad mums, vežantiems krovinius legaliai, reikia apdrausti viską, o tai taip pat kainuoja pinigus.

Ar verta laukti „popietės“ arba „dalinio krovinio“?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir mano atsakymas priklauso nuo jūsų skubėjimo. Dalinis krovinys (kai mūsų vilkike yra vietos kitiems klientams) tikrai gali būti pigesnis, netgi 30–40 proc., bet čia žūsta laisvė. Jums teks derinti laiką ne tik su savo šeima, bet ir su mumis bei kitais klientais, kuriuos reikia aplankyti prieš jus arba po jūsų. Jei turite aiškius grafikus, pvz., privalote išsikraustyti iš buto iki tam tikros datos, geriau mokėti už ekskursinį reisą – tada furgonas yra tik jūsų, ir jis važiuoja taip, kaip jums reikia.

Logistika ir laikas: ką tikrai reikia žinoti

Kiek laiko užtruks vairuotojui atvykti?

Nepasitikėkite „Google Maps“, kuris rodo 18 valandų važiavimo nuo Amsterdamo iki Vilniaus. Tai teorija. Realiai vairuotojas turi galiojančius poilsio laikus – jis negali važiuoti 10 valandų iš eilės be pertraukos, tai nelegalu ir pavojinga. Taip pat visada įsiskaičiuokite kelias valandas krovimo darbams abi pusės. Paprastai perkėlimas iš Olandijos į Lietuvą trunka apie 2–3 dienas nuo to momento, kai vairuotojas pradeda krauti pirmąją dėžę, iki momento, kai jis palieka paskutinę jūsų dėžę Vilniuje ar Kaune. Jei kelyje užstringame dėl avarijos A9 autostradoje Vokietijoje, tai gali užtrukti ir ilgiau, tačiau mes visada stengiamės informuoti iš anksto.

Ar aš galiu važiuoti su vairuotoju?

Daug kas klauso, ar galima „prisišokti“ vairuotojui į kabinationą, kad nereikėtų skristi lėktuvu. Teisiškai ir praktiškai tai yra sudėtinga. Mūsų draudimo polisai dažnai neleidžia vežti keleivių komerciniais reisais, nebent tai yra jūsų artimieji, ir tai turi būti suderinta iš anksto. Be to, vilkiko kabina – tai ne „Mercedes“ salonas, ten yra daug mažiau vietos, o sėdėti 20 valandų greta vairuotojo, kai jis dirba, gali būti labai pavargstanti patirtis. Geriau palikite tai profesionalams, o patys susiraskite bilietaus – taip saugiau ir patogiau.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa ant sienos?

Tai atsitinka dažniau, negu galite įsivaizduoti, ypač Olandijos miestuose, kur gatvės dažnai yra siauros, o parkavimo vietos skirtos tik mažiems automobiliams. Patyręs vairuotojas niekada nevažiuos aklai, jei mato, kad pravažiuoti neįmanoma. Mes visada prašome klientų nusiųsti nuotraukas iš vaizdo, ar yra kur pastatyti 16 ar 18 metrų vilkiką. Jei negalima pastatyti prie pat durų, organizuojame „palepimą“ – t. y. daiktus pernešame rankomis arba su vežimėliais 50–100 metrų atstumu. Tai gali trukti šiek tiek ilgiau, bet taip išvengiame didelių baudų už blogai pastatytą transportą.

Daiktai, baldai ir „Olandiški laiptai“

Ar jūsų vairuotojai išmontuos mano spintą?

Be abejo, tai mūsų kasdieninės darbo dalis. Nė viena didelė spinta ar „IKEA“ lova neišlaikys transportavimo surinkta, vibracija kelyje išardys jungtis. Mūsų komanda atvyksta su įrankiais – gręžtukais, atsuktuvais, ir viską padaro vietoje. Svarbiausia yra tai, kad surinkdami atgal Lietuvoje, jie taip pat užtikrina, kad viskas stovėtų tvirtai. Nereikia jaudintis dėl to, kad nepajėgsite surinkti baldų patys – mes dėl to atsilyginame.

Kaip supakuoti indus, kad neatvytų šiukšlės?

Čia turiu vieną aukso taisyklę: nenaudokite naujienraščių vienų vien. Popierius įtrina ir palieka spaudos ant lėkščių, o taip pat jis nelabai amortizuoja smūgius. Geriausia investuoti į specialius popieriaus indų dėklus arba įpakuoti indus į mažas dėžutes, užpildant tarpus balto popieriaus arba putų. Aš mačiau situacijų, kai žmonės indus dėjo į didžiules dėžes be tarpinės medžiagos, ir viršus liko vienas ant kito – po toko kelionės tą buvo likę tik skeveldrų.

Kas yra draudžiama vežti?

Griežtai draudžiama vežti degias ir sprogstančias medžiagas, tačiau žmonės dažnai pamiršta apie maisto produktus. Negalima vežti atidarytų konservų, mėsos ar pieno produktų, ypač jei vasarą temperatūra furgone pakyla iki 30–40 laipsnių – tai gali sukelti kvapą ir sugad kitus daiktus. Taip pat patariu nevežti brangių pinigų ar dokumentų (pasus, sutartis) kartu su kroviniu, net jei jie yra uždaryti seife – geriau juos turėti pas save.

Dokumentai ir saugumas

Kokius dokumentus turiu pasirašyti?

Viskas vyksta pagal CMR konvenciją, kai yra vežami tarptautiniai kroviniai. Prieš įkeliant daiktus į furgoną, sudarome važtaraštį (inventoriaus sąrašą), kuriame išvardijame viską, kas keliauja. Būtinai patikrinkite, kad būtų nurodytas jūsų adresas Olandijoje ir Lietuvoje, bei kontaktiniai telefonai. Pasirašydami šį dokumentą, jūs patvirtinate, kad daiktai buvo perduoti tvarkingo būklės. Nėra nieko blogo, jei šį sąrašą skaitysite 10 minučių – mums tai neleidžia laiko, bet jums suteikia ramybės.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai apdrausti?

Visada, bet visada klauskite apie draudimą. Mūsų įmonės turi privalomą krovinio draudimą, tačiau jo ribos gali skirtis – pvz., 10 eurų už kilogramą arba fiksuota suma. Jei vežate labai brangius dalykus, pvz., brangų paveikslą ar vintage kolekciją, apie tai reikia pasakyti iš anksto, kad galėtume padidinti draudimo sumą.