Reikia mikroautobuso? Kraustymui į Olandiją šiandien – Eksperto vadovas

Kiekvienas, kuris bent kartą gyvenime turėjo susidurti su gyvenamosios vietos keitimu, žino, kad tai vienas iš labiausiai stresingų gyvenimo etapų. Jeigu šis kelias veda ne kito miesto pakraštį, o užsienio šalies link, pvz., į Olandiją, stresas padaugėja kartu su atstumais ir biurokratiniais reikalavimais. Per dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, mačiau ne vieną šeimą, kuri stovėjo prie pilvo namuose su supakuotais dėžėmis ir nežinojo, keliauti toliau sava eiga ar kreiptis pagalbon į profesionalus. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdėju iš klientų, planuojančių persikelti gyventi į Nyderlandus, yra susijęs su transporto priemonės pasirinkimu. Ar tikrai reikalingas mikroautobusas, ar galima susitvarkti su mažesniu automobiliu?

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kas yra racionaliausia, kai kalbame apie efektyvų daiktų pervežimą į Olandiją. Mes ne tik aptarsime techninius niuansus, bet ir pažvelgsime į procesą praktiškai – kaip taupyti laiką, pinigus ir, svarbiausia, išsaugoti savo nervus.

Įvadas

Olandija – šalis, kuri Lietuvoje dažnai siejama su vėjo malūnais, tulpių laukais ir aukštu gyvenimo lygmeniu. Ne veltui daugelis mūsų tautiečių renkasi būtent šią šalį kaip savo naująją namus. Tačiau geografinis atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo ar kitų olandiškų miestų yra didelis – tai apie 1700–1800 kilometrų viena kryptimi. Toks atstumas reiškia, kad klaidos planuojant pervežimą gali atsieiti brangiai.

Dažnai klientai, bandydami apskaičiuoti išlaidas, sako: „Gerai, aš turiu „Volkswagen Transporter“ tipo mikroautobusą, ar man jo užteks?“ Arba atvirkščiai – „Ar verta nuomoti didelę furgoną vienam kartui?“. Atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“. Jis priklauso nuo jūsų turimų daiktų kiekio, biudžeto ir vairavimo įgūdžių.

Svarbu suprasti, kad mikroautobuso (dažniausiai vadinamo krovininiu mikroautobusu arba furgonu) nuoma ar panaudojimas turi savų specifinių ypatumų, kai keliama į Vakarų Europą. Olandija yra labai urbanizuota šalis, siaurais gatvelėmis ir griežtais eismo taisyklėmis pasižymintis kraštas. Didelis, pilnai pakrautas 3,5 tonos sunkvežimis gali būti tikras iššūkis ten, kur lengvasis automobilis praeitų be problemų. Tačiau jeigu jūsų turtas netelpa į paprastą keleivinį automobilį su priekaba, mikroautobus tampa vieninteliu logišku sprendimu.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus aspektus: nuo vairuotojo kategorijų reikalavimų iki to, kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie neatristumtų Vokietijos autobanuose. Mano tikslas – padaryti taip, kad „šiandien“ jūsų kraustymosi procesas prasidėtų ne su panika, o su aiškiu veiksmų planu.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų-atsakymų, kurie, mano manyčiu, labiausiai rūpina žmones, planuojantiems kraustytis į Olandiją. Čia rasite informaciją, kurią paprastai sužinoti reikia kelių metų praktinio darbo patirties, tačiau aš ją suskolinu jums dabar.

1. Ar man tikrai reikalingas mikroautobusas, ar galiu susitvarkti su paprastu automobiliu ir priekaba?

Tai vienas pagrindinių klausimų, nuo kurio viskas prasideda. Atsakymas priklauso nuo tūrio. Jeigu persikeliate vienas ar du ir turite tik būtiniausius daiktus (kelis lagaminus, dėžę su indais, gal mažą baldą), tai gana didelis keleivinis automobilis su priekaba gali užtekti. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Olandijoje, kaip ir Vokietijoje, priekabos turi savo greičio apribojimus (dažniausiai 100 km/h, o kai kur ir 80 km/h), kas ilgame maršrute (apie 20 valandų važiavimo) gali reikšti nemažai laiko praradimo.

Mikroautobusas (pvz., Ford Transit, Mercedes Sprinter arba VW Crafter) turi vieną didelį sandėliuką, kurį lengviau užpildyti efektyviai. Be to, jis yra stabilesnis, ypač kai vėjuota arba slypi, kas būdinga Vokietijos autobanams. Jeigu jūsų baldų kiekis viršija 3–4 mėlynas dėžes, mikroautobusas yra privalumas. Jis taip pat apsaugo daiktus nuo lietaus ir vagysčių geriau nei atvira priekaba. Taigi, jei keliaujate su visa šeima ir turite butą pilną baldų – mikroautobuso nebus per daug.

2. Kokias vairuotojo kategorijas reikia turėti, kad vairuoti mikroautobusą Lietuvoje ir Olandijoje?

Čia esame labai atsargūs, nes klaidos gali baigtis didelėmis baudomis. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, taisyklės standartizuotos. Jeigu mikroautobuso bendroji leidžiama masė (DVM) neviršija 3,5 tonos, o sėdimų vietų yra ne daugiau kaip 9 (įskaitant vairuotoją), tuomet pakanka „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimo.

Tačiau čia yra vienas „pavojingas“ momentas. Dauguma naujųjų mikroautobusų, kuriuos galima nuomoti, yra labai erdvūs, ir jų DVM artėja prie 3,5 t ribos. Jeigu jį pilnai užpildysite baldais, gali būti, kad viršysite šią ribą, o tai jau yra „C1“ kategorijos reikalavimas (jei nuo 3,5 iki 7,5 t). Be to, jeigu mikroautobuse yra daugiau kaip 8 sėdimos vietos (pvz., 9 keleivių vietos + vairuotojas = 10 vietų), tuomet Lietuvoje reikalinga „D“ kategorija, nors kai kuriose šalyse (pvz., Vokietijoje) tam gali būti pakankama ir „D1“ ar net „B“ su tam tikrais papildomais reikalavimais (pvz., amžiaus cenzas). Mano patarimas: visada patikrinkite techninę pasą transporto priemonei. Jeigu nuomate furgoną be sėdimų vietų (tik krovininį), „B“ kategorijos užtenka, jeigu masė neviršija 3,5 t.

3. Kiek kainuoja mikroautobuso nuoma tokiam kelioniui ir ar tai apsimoka?

Kainos kinta priklausomai nuo sezono, automobilio markės ir nuomos trukmės. Vidutiniškai Lietuvoje kokybiško krovininio mikroautobuso nuoma gali kainuoti nuo 60 iki 100 EUR per dieną (be PVM), tačiau tai tik bazinė kaina. Prie jos reikia pridėti draudimą (Kasko), kuris dažnai būna privalomas, ypač jeigu vykstate užsienion, ir kilometrų limitą. Dauguma nuomų siūlo ribotą kiekį kilometrų (pvz., 200 km per dieną), o kelionė į Olandiją ir atgal tai apie 3500 km. Už kiekvieną viršytą kilometrą gali tekti mokėti papildomai (0,10–0,20 EUR).

Taigi, prieš imdamiesi šio žingsnio, apskaičiuokite: dienų kiekis (kelionė + iškrovimas + grįžtimas) x dienos norma + viršyti kilometrai + degalai. Dažnai pasirodo, kad pasamdyti profesionalią pervežimų kompaniją, kuri atvyksta su savo transportu ir vairuotoju, kainuoja panašiai ar net mažiau, kai įskaičiuojate savo laiką, nuovargį ir galimą riziką. Tačiau jeigu norite tur�ti visišką kontrolę ir galimybę vežti daiktus savo tempu, nuoma yra geras variantas.

4. Kokius dokumentus reikia turėti su savimi, keliaujant su mikroautobusu per Vokietiją į Olandiją?

Nors keliaujame Schengeno erdvėje, dokumentų rinkinys turi būti idealus. Pirmiausia, tai vairuotojo pažymėjimas (tinkama kategorija). Antra, transporto priemonės techninis pasas (registruojančio šalies kalba). Trečia, draudimo „Žalias kortelė“ (Green Card). Nors daugelis šalių dabald elektroninius duomenų mainus, popierinis „Green Card“ vis dar yra geriausia garantija, kad neapsunksite sienos keliuose, jeigu įvyks nesklandumų.

Jeigu mikroautobusas nėra jūsų nuosavybė (nuoma), būtina turėti notarialiai patvirtintą nuomos sutartį arba įgaliojimą vairuoti šį automobilį. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, kas gali vairuoti transporto priemonę. Be to, jeigu automobilis priklauso juridiniam asmenui (įmonei), reikalingas įmonės spausdinimas ant sutarties ir kelionės įsakymas (nurodant, kad vairuotojas vyksta į komandiruotę arba vykdo darbo užduotį). Olandijos ir Vokietijos policija dažnai tikrina, ar vairuotojas legaliai valdo transporto priemonę, ypač jeigu ji yra užsienio registracijos.

5. Kaip planuoti maršrutą, kad nukentėtų kuo mažiau, ir kokių mokesčių reikėtų tikėtis?

Maršrutas į Olandiją dažniausiai veda per Lenkiją ir Vokietiją. Lietuvoje ir Lenkijoje keliai yra nemokami (išskyrus kai kuriuos automagistralius Lenkijoje, tačiau į Olandiją dažniau važiuojama šalutiniais keliais arba nemokamais ruožais). Pagrindinis iššūkis – Vokietija.

Vokietijos automagistralių (Autobahn) mokesčiai (Maut) taikomi tik sunkvežimiams virš 3,5 tonos. Jeigu jūsų mikroautobuso DVM yra mažesnė arba lygi 3,5 t, jums mokėti nereikia – važiuojate nemokamai. Tačiau jeigu nuomotate didesnį furgoną, kuris įtrauktas į sunkvežimių kategoriją, reikės įsigyti „Go-Box“ arba pasinaudoti paslaugomis, kurios tai padarys už jus. Olandijoje keliai taip pat yra nemokami lengviesiems ir iki 3,5 tonų transportui.

Tačiau yra vienas svarbus niuansas – aplinkosaugos zonos (Umweltzone). Dauguma Vokietijos miestų turi žalias zonas, į kurias gali važiuoti tik automobiliai su atitinkamu ekologiniu ženkliuku (Umweltplakette). Lietuvos mikroautobusai dažniausiai turi geltoną ženkliuką (Euro 4), kuris leidžia važiuoti į daugumą miestų, tačiau reikia patikrinti, ar jūsų transporto priemonė jį turi. Jeigu ne – gresia didelė bauda.

6. Kaip teisingai supakuoti daiktus mikroautobuse, kad jie nebuvo pažeisti ir nesuslystų?

Tai vienas svarbiausių praktinių dalykų. Per 20 metų mačiau daugybę subyrėjusių krovinių. Pagrindinė taisyklė – sunkiausi daiktai į apačią, lengvi į viršų. Bet ne tik taip. Mikroautobuse tūris yra didelis, todėl tuščios vietos turi būti užpildomos.

Naudokite kokybiškas dėžes. Nerekomenduoju vystylinių maišų – jie slysta ir deformuojasi. Baldus reikia išardyti tiek, kiek įmanoma (nulupti kojas, nuimti stalviršius). Kiekvieną baldą įvyniokite į burbuliukų plėvelę arba storą popierių/ kartoną. Tarp baldų ir dėžių įkiškite pagalvių, antklodžių – tai geriausiai amortizuoja smūgius.

Būtina užtvirtinti krovinių fiksavimo juostomis (rinkinys). Mikroautobuse dažnai yra specialūs metaliniai kilpos sienose arba grindyse. Pririškite krovinius kelis kartus. Nepamirškite, kad staigus stabdymas Vokietijos autobane, kai kas priekyje staiga stabdo, gali padaryti didelę žalą, jeigu dėžės „skraidys“ salone. Taip pat užsidarykite vairuotojo skyrių (jei toks yra) arba uždėkite grotelas tarp vairuotojo ir krovinių, kad staigus stabdymas nemetų daiktų ant jūsų.

7. Kiek laiko užtrunka kelionė ir ar reikia planuoti poilsio pertraukas?

Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700 km. Teoriškai, važiuodami 90 km/h vidutiniu greičiu, tai truktų apie 19 valandų viena kryptimi. Tačiau tai realybėje neįmanoma be poilsio.

Jei važiuojate sava eiga (ne profesionalus vairuotojas), jūsų reguliuoja bendrosios eismo taisyklės, o ne Lenktynininko darbo laiko reglamentas. Tačiau saugumo sumetimais rekomenduoja vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o poilsis turi trukti mažiausiai 45 minutes. Be to, fiziškai sunku vairuoti didelį mikroautobusą ilgiau nei 8–9 valandas per dieną, ypač jeigu nėra pritaikytos vairuotojo sėdynės.

Tikėtina, kad kelionė užtruks dvi dienas viena kryptimi. Pirmą dieną galima važiuoti iki Lenkijos-Vokietijos sienos arba net iki Berlyno, pernakvoti, o ryte užbaigti kelią. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Olandijoje ir Vokietijoje didžiuosiuose miestuose dažnai susidaro spūstys. Planuokite atvykti ne naktį, o dieną, kad galėtumėte patogiai iškrauti daiktus.

8. Kokios yra specifinės vairavimo Olandijoje problemos su dideliu mikroautobusu?

Olandija yra šalis, kurioje dviračiai yra šventi. Miestuose, tokiuose kaip Amsterdamas, Roterdamas ar Utrechtas, yra tūkstančiai dviračių takų, kurie dažnai eina gatvės ar net grindinio lygiu. Vairuotojui, įpratusiam prie Lietuvos plačių gatvių, tai gali būti košmaras.

Mikroautobusas yra platesnis už lengvųjų automobilių. Siaurose senamiestio gatvelėse jūsų galiniai veidrodėliai gali užkliūti už sienų, parkuojančių automobilių ar net dviračių stovėjimo vietų. Be to, Olandijoje labai griežtai stebima, ar nevažiuojate dviračių takais. Baudos už tai yra didelės.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į „žydrojo zonos“ (Blauwe zone) parkavimą miestuose. Jeigu atvyksite prie naujojo namo ir tiesiog paliksite mikroautobusą gatvėje be specialios leidimo kortelės, gali rasti tik ratus. Prieš išvykdami, visada susitarkite su savininku arba agentūru dėl laikino išsikrovimo vietos (dažnai galima užimti vietą ant grindinio su įspėjimo švieselėmis, bet tik trumpam laikui).

9. Kas daryti, jeigu kelyje sugenda mikroautobusas?

Rizika egzistuoja visada, net ir su nauju automobiliu. Jeigu nuomotate mikroautobusą, dažniausiai jis turi Kasko draudimą, kuris apima techninę pagalbą. Būtinai pasidarykite pagalbos numerį, kurį duoda nuomos kompanija.

Jei automobilis jūsų, rekomenduoju turėti vieną iš didžiųjų techninės pagalbos asociacijų (pvz., „LT Pervežimai“ ar pan.) narystę. Svarbu suprasti, kad techninė pagalba užsienyje, ypač sunkesnei transporto priemonei, gali kainuoti labai brangiai (vilkiko iškvietimas gali siekti tūkstančius eurų).

Jeigu įvykė avarija, visada šaukite policiją, net jei atrodo, kad žala nedidelė. Užsienyje be policijos protokolo draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti atlyginimą, ypač jeigu kaltė neaiški. Olandų ir vokiečių policija dirba greitai ir efektyviai.

10. Ar verta kreiptis į pervežimų firmą vietoj to, kad vairučiau pats?

Tai klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo jūsų asmeninių galimybių ir prioriteto. Jeigu jūsų tikslas – kuo mažiau sumokėti ir jums patinka vairavimas bei nuotykių ieškojimas, tai važiuokite patys. Tačiau reikia įvertinti savo sveikatą (nugaros problemos po kelias dienas trunkančio vairavimo) ir laiką.