Reguliarūs daliniai kroviniai į Olandiją ir atgal: Praktinis vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Būna taip, kad sėdi biure, o prieš akis – krūva dokumentų, telefonas skamba ne sustoja, ir vėl kas klaustelia: „O kiek dabar kainuoja nuvežti tą keletą padėklų į Olandiją?“. Esiu šioje srityje jau virš dvidešimt metų. Mačiau viską – nuo tada, kai reikėjo braižyti marsrutus ant popieriaus žemėlapių, iki šiandieninių skaitmeninių sistemų, bet vienas dalykas pasikeitė tik nedaug – logistika išlieka sudėtinga žaidimų sritis. Olandija, arba Nyderlandai, yra vienas pagrindinių Lietuvos verslo partnerių, ir reguliarūs daliniai kroviniai į Olandiją ir atgal yra tas mūsų kasdieninis duonos, kurią nešame, nors kartais kelyje lyja lietus arba sustoja variklis.

Kodėl taip svarbu suprasti, kaip tai veikia? Nes dažnai klientas matau tik kainą ir terminus, bet nemato to, kas vyksta užkulisiuose. Tai ne tik vairuotojas, sėdintis ratu. Tai konsolidacijos sandėliai, kurie dirba kaip širdys, mušančios naktį. Tai muitinės procedūros, nors mes esame ES erdvėje, bet vis tiek tenka susidurti su formalumais, ypač jei prekės keliauja toliau į trečiąsias šalis arba yra su akcizu. Mano tikslas šiame straipsnyje – nupasakoti jums tai paprastai, be tų visų „logistinių“ aibių, kaip būtų kalbėjama virs kavos puodelio. Jums nereikia žinoti visų techninių standartų, jums svarbu, kad jūsų prekės atvyktų laiku ir saugiai.

Kas yra tas dalinis krovinys (LTL)? Tai tuomet, kai jūs neturite pakankamai prekių, kad užpildytumėt visą sunkvežimį (FTL). Tada mes imame ir sujungiame jūsų siuntą su kitų klientų siuntomis. Viskas vyksta per tarpines stoteles – hubus. Pavyzdžiui, vienas sunkvežimis surenka krovinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, važiuoja į centrą, ten perrašomas į kitą, kuris važiuoja tiesiai į Rotterdamą arba Tilburgą. Tai leidžia sutaupyti jums pinigų, mums – efektyviau naudoti transportą, o aplinkai – mažiau išmetamųjų teršalų, nors tai jau giliau filosofija. Svarbiausia, kad ši schema veikia tik tada, kai ji yra „reguliari“. Jei mes važiuojame tik tada, kai susirenka pilna mašina, tai tai jau nebe reguliarus reisas, o laukimas. O verslas nemėgsta laukti.

Štai ir ateiname prie pagrindinio. Reguliarūs daliniai kroviniai į Olandiją ir atgal reiškia, kad mes turumėme išvykimus kelis kartus per savaitę tam tikromis dienomis. Tai leidžia planuoti gamybos ciklus ir pardavimus. Olandija – tai ne tik tulpių šalis, tai didžiuliai prekybos centrai, okeaniniai uostai (Roterdamas – didžiausias Europoje), kur perkraunami tūkstančiai konteinerių. Dažnai lietuviškos medienos, maisto produktai ar plastiko gaminiai keliauja būtent ten, o atgal parsivežame technologijas, mašinų dalis, chemines medžiagas arba tiesiog prekes iš „Amazon“ ar kitų platformų sandėlių, skirtas mūsų rinkai.

Taigi, jei planuojate eksportuoti ar importuoti, skaitykite toliau. Apskaičiuosime, ką tai reiškia jūsų kišenai ir nervams.

Kainodaros ir terminų subtilybės

Kiek tai realiai kainuoja, jei aš turiu tik dvi euroletės?

Žiūrėkime tiesiai į akis. Be konkretaus svorio ir matmenų aš negaliu pasakyti tikslios sumos, bet galiu paaiškinti logiką. Jei tai dvi standartinės euroletės (80x120 cm) ir svoris neperžengia tonos, tai mūsų kainos dažnai svyruoja nuo 120 iki 180 eurų už vieną vietą į vieną pusę, priklausomai nuo to, ar reikia įvežti tikritį (liftą), ar ne. Tačiau jei tai ką tik atspausdinta reklaminė agentūra, kuri užima daug vietos, bet sveria nulis, kaina gali šokti, nes mokame už užimamą tūrį. Taigi, brangiau ne visada svoris, kartais tiesiog „oro“ kiekis.

Ar galima kažkaip įsivaizduoti, kiek laiko užtruks kelionė?

Standartiškai, jei keliaujame iš Vilniaus į Amsterdamą arba Roterdamą, tai yra apie 1500–1700 km viena kryptimi. Sunkvežimis, važiuojantis legaliai, turi poilsio pertraukas, tai vairuotojui tai užtrunka maždaug 24–30 valandų važiavimo laiko. Tačiau klientui terminas „nuo durų iki durų“ (ex-works arba DDP) paprastai užtrunka 2–3 dienas. Pirmą dieną surenkame krovinius Lietuvoje, antrą dieną važiuojame (ir perrašome tarpiniame punkte, jei reikia), trečią dieną iškrauname Olandijoje. Bet nepamirškite apie eismus Vokietijoje – jei ten kažkas sugriūva, visi planai gali šokti į vandenį.

Kodėl kaina pasikeitė praėjus savaitei, nors aš vežiu tą patį daikta?

Tai vienas dažniausių klausimų, su kuriuo susiduriu. Kainos formuoja ne tik degalai. Ten yra ir sezoniškumas – pavyzdžiui, prieš šventes arba vasaros atostogų pradžią pakyla paklausos, o vairuotojų trūksta. Taip pat įtakos turi eurų ir dolerio kursai, jei pirkome paslaugas iš kitų pervežėjų. Be to, Olandija yra tranzitinė šalis, tenka mokėti už įvažiavimą į tam tikras zonas (Low Emission Zones), jei sunkvežimis nebeatitinka naujausių ekologinių standartų. Vieną dieną rinka tuščia, kitą – visi ieško mašinų, ir kaina šoka kaip duonos kaina prieš karą.

Kas nutinka, jei vairuotojas atvyksta, o olandas nėra sandėlyje?

Tai klasika. Mes skambiname, rašome el. paštus, bet kartais ten tiesiog nieko nebeveikia arba pamiršo. Dažniausiai sutartyse yra numatyta „laukimo laikas“ – pavyzdžiui, 2 valandos nemokamai. Vėliau pradedami skaičiuoti stovėjimo valandos, o jos Olandijoje brangios, gali siekti 40–60 eurų per valandą. Todėl visada patariu klientams – patikrinkite, ar sandėlis dirba toliau, ar nėra jokių ypatingų renginių regione, kur gali užsidaryti keliai. Geriau vieną kartą paprašyti patvirtinti išvykimą, nei vėliau mokėti baudas už vairuotojo laiką.

Dokumentacija ir techniniai niuansai

Ar man tikrai reikia tiek daug popierių, jei važiuojam ES viduje?

Galvojate, kad kadangi nėra sienos, tai ir dokumentų nereikia? Ne taip greitai. Būtinas yra prekių sandėravimo dokumentas (PVM sąskaita-faktūra), kuri turi eiti kartu su kroviniu. Be to, mums reikia CMR konosamento – tai yra pagrindinis vežimo dokumentas, draudžiantis krovinius. Jei vežate maisto produktus, būtini veterinarijos sertifikatai, o jei chemines medžiagas – saugos duomenų lapai. Be jų, jei sustos policija arba inspekcija, krovinys gali būti uždarytas ir nukreiptas atgal į Lietuvą jūsų sąskaita.

Kas dėl tokių keistų dalykų kaip EXW, DAP ar FOB? Aš tiesiog noriu, kad atvyktų.

Suprantu, tų santrumpų girdėti daug, bet jos lemia, kas už ką moka. EXW (Ex Works) reiškia, kad jūs paduodate prekę savo kieme, o visa kita – mūsų (ir jūsų) galva. DAP (Delivered at Place) – jums patogiau, mes atvežame iki jūsų kliento durų Olandijoje, bet importo mokesčius (jei yra) apmoka gavėjas. FOB dažniau naudojamas jūrų transportui, bet jei mes sujungiame su keltu, tai reiškia, kad mokame iki uosto pakylos. Nuspręskite iš karto – norite save išlaisvinti nuo galvos skausmo, pasirinkite „raktą į rankas“ paslaugą, nors tai brangiau.

Ar galiu įsivežti atgal kažką iš Olandijos toje pačioje mašinoje?

Žinoma, tai būtent tai, kas daro reguliarūs daliniai kroviniai į Olandiją ir atgal tokiais efektyviais. Mes stengiamės, kad mašina negrįžtų tuščia. Jums tai puikūs atvežimo (importo) pasiūlymai. Jei žinote, kad jūsų partneris Olandijoje turi ką atsiųsti, praneškite mums iš anksto. Mes galime suderinti, kad vairuotojas, iškrovęs jūsų siuntą, užpildytų erdvę grįžimui importu. Tada kaina gali būti gerokai palankesnė, nes mes dalinamės kelių išlaidomis tarp dviejų krypčių.

Kas daro, jei prekė sugenda kelyje?

Pirmiausia – nepanikuokite. Visi mūsų vežami kroviniai yra apdrausti. CMR draudimas dengia žalą nuo 1,2 iki 10 eurų už kilogramą (priklausomai nuo sutarties). Jei sugedo brangus įrenginys, reikia nedelsiant nufotografuoti žalą pačiame vairuotoje arba iškrovimo metu ir užpildyti „pranešimą apie žalą“ (protokolas). Jei pasirašysite dokumentą, kad viskas tvarkoje, o vėliau namie pastebėsite įbrėžimą, draudimo kompanija atsisakys mokėti. Turime būti atidi tą momentą, kai vairuotojas atidaro duris.

Specifika ir vietovės

Ar sunku važiuoti į pačią Olandiją, ar ten keliai kaip pas mus?

Kelias Olandijoje yra vienas geriausių Europoje – asfaltas lygus, bet... ten yra daugiau nei vienas „bet“. Olandai labai griežti dėl greičio, yra daug radarų, ir sunkvežimiams daug kur ribojamas važiavimas (naktiniai režimai, savaitgaliai). Be to, Olandija lyg kaip duonos kraštas – daug kanalų, tiltų, siaurų gatvių miestuose. Jeigu jūsų klientas yra kažkur senamiestyje, priežastinis sunkvežimis gali tiesiog negalėti įvažiuoti. Tuomi reikia mažesnės mašinos (pikapas su tentu) arba netgi perkrauna ant vietinės sunkvežimės platformos. Vis tai – papildomi kaštai, kurie nenurodyti pradinėje kainoje.

Kur dažniausiai vežate ten? Ar tik didieji miestai?

Dauguma važiuoja į logistikos hubus – Roterdamas (uostas ir pramonė), Amsterdamas (Schiphol oro uosto zona), Eindhovenas ir Tilburgas. Tilburgas yra ypatingai populiarus, nes ten yra didžiuliai „Wegmans“, „Bol.com“ ir kitų didmenininkų sandėliai. Tačiau mes važiuojame ir į mažus kaimelius prie Vokietijos sienos, kur auginamos gėlės ar daržovės. Svarbiausia turėti tikslų adresą ir kontaktinį telefono numerį, nes be GPS ten vis vien neapsieisi.

Ar galite vežti šaldytus krovinius?

Taip, turime savo šaldomųjų sunkvežimių parką ir dirbame su patikimais subrangovais. Šaltasis logistika reikalauja ypatingo dėmesio. Reikia ne tik nustatyti temperatūrą (pvz., -18 arba +2 laipsniai), bet ir turėti termografo juostas, kurios rodo, kad temperatūra nesikėlė kelionės metu. Jei vežate šviežią mėsą ar sūrį, o vairuotojas užmiršta įjungti agregatą, ir per 10 valandų viskas sušyla – tai katastrofa. Todėl šaldomiems kroviniams kaina aukštesnė, bet ir atsakomybė didesnė.

O jei aš neturiu pakavimo, ar jūs galite padėti?

Galime, bet tai kainuoja. Mūsų sandėliuose galime padėti į euroletes, uždengti stretch plėvele, o jei reikia – net ir įdėti į dėžes. Tačiau geriausia, kai prekė jau paruošta. Jei atvežate mums šiukšlių maišą su dalimis ir sakote „supakuokite“, tai vėlgi laukimas ir darbo rankos. Geriau pasirūpinkite pakavimu savo gamyboje – tai pigiau ir saugiau jūsų produktui.

Apibendrinant

Po dviejų dešimtmečių šioje srityje galiu pasakyti vieną: logistika nebuvo sukurta tam, kad būtų paprasta, ji sukurta tam, kad veiktų.