Profesionalus persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą dabar: ką sako 20 metų patirtis

Dirbu šioje srityje jau daugiau kaip dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – logistika niekada nestovi vietoje, o profesionalus persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą dabar turi visai kitus niuansus nei prieš penkerius ar dešimt metų. Tada reikėdavo tik surasti vairuotoją su furgonu, dabar tai sudėtingesnis procesas, reikalaujantis geresnio planavimo ir supratimo, kas vyksta rinkoje. Kasdien bendrauju su žmonėmis, kurie grįžta iš Nyderlandų arba tiesiog perkelia savo verslą, ir dažniausiai kyla tiek pat klausimų, kiek ir būdų, kaip tai padaryti geriau. Žemiau pasidalinsiu tai, ką išmokiau per šiuos metus, ir atsakysiu į dažniausiai kylančius abejones.

Šiuo metu Olandijoje gyvena didžiulė lietuvių bendruomenė, todėl perkėlimo maršrutai Roterdamas–Vilnius, Amsterdamas–Kaunas ar Eindhovenas–Klaipėda yra ita intensyvūs. Vis dėlto, degalų kainų svyravimai, nauji apribojai ir vairuotojų trūkumas daro savo. Svarbiausia yra ne tik užsisakyti transportą, bet ir suprasti, kas vyksta „ušpilkų“ viduje. Žmonėms dažnai atrodo, kad tiesiog užkrauname dėžes ir važiuojame, tačiau realybėje yra daugiau smulkmenų: nuo to, kaip teisingai supakuoti pianiną, iki to, kokių dokumentų reikia muitinei, kad jūsų daiktai nebuvo sulaikyti pasienyje.

Kainos, terminai ir organizaciniai reikalai

Kiek maždaug gali kainuoti toks persikraustymas iš Olandijos?

Viskas čia labai priklauso nuo to, kiek turite daiktų, ar tai tik keli mėbeliniai komplektai, ar visas namas su garažu. Jeigu kalbame apie standartinį dviejų kambarių buto turinį, tai maždaug 15–20 kubinių metrų krovinius pervežti kainuotų nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo to, ar reikalingi krovėjai abiejuose galuose. Tiesa, dabar, kai padidėję kuro išlaidos, kainos gali šokti virš 2000 eurų, jeigu krovinys yra „ne standartinis“, pavyzdžiui, reikia pervežti sunkų seifą ar netradicinio dydžio sofos. Būna, kad klientai sako, kad turi tik „kelis dalykus“, o prievažiuoti paaiškėna, kad reikia 3,5 tonos sunkvežimio vietoj planuoto furgono.

O kiek laiko užtrunka tas visas kelias iš Olandijos iki Lietuvos?

Teoriškai atstumas nuo Amsterdamo iki Vilniaus yra apie 1600 kilometrų, tad vairuotojas be stabdymų nuvažiuotų per maždaug 18 valandų, tačiau realybėje yra kitaip. Įprastas terminas, kai surenkamas dalinis krovinys (kai mūsų vairuotojas surenka daiktus iš kelių klientų), yra nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo užsakymo momento. Jeigu užsakote ekskursinį reisą, t.y. sunkvežimis važiuoja tik tiesiai pas jus, tai galima atlikti per 2 dienas – viena diena važiuojame ir krauname, kita iškrauname. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai keliauose, kas uždelsia kelionę, todėl visada rekomenduoju planuoti persikraustymą bent savaitę iki pageidaujamos išsikraunymo datos.

Ar galima kažkaip taupyti ant to pervežimo, ar viskas yra fiksuota?

Galima, tačiau taupyti reikia protingai, ne sąskaitas kokybės. Didžiausia ekonomija gaunama tada, kai klientas pats pasiruošia krovinius – pakuotas į dėžes, o mums lieka tik pakrauti į kėbulą. Jeigu mūsų komanda turi viską supakuoti, įrūpinti dėžėmis, vynioti burbuliukais, tai tai brangiau apie 20–30 procentų. Taip pat galima laukti, kol mes surinksime kitą klientą tame pačiame maršrute (Roterdamas ar Eindhovenas), tada dalinate išlaidas. Bet čia yra rizika – terminas gali pasislinkti, nes reikia surinkti pilną mašiną arba pakankamai krovinių.

Kas daro įtaką galutinei kainai, nepaisant atstumo?

Vienas svarbiausių dalykų yra prieinamumas. Jeigu gyvenate Amsterdamo centre, kur reikia gauti specialų leidimą važiuoti sunkvežimiui, o jis galioja tik 2 valandas ryte, tai tai kainuoja. Taip pat įtakoja ir aukštas. Jeigu išsikraunymas vyksta Vilniuje be lifto, o daiktai yra penktame aukšte, reikia kvieti papildomus krovėjus arba naudoti kėbulą su „keliamuoju galu“. Be to, jeigu krovinys yra „pašalinis“ – t.y. reikia nuvežti dalykus į sandėlį, o ne iš karto į namus, tai taip pat pridedama papildoma mokestis už sandėliavimą ir manipuliacijas.

Dokumentai, muitinė ir brangūs daiktai

Ar reikia mokėti muito ar PVM, kai pervežame savo daiktus į Lietuvą?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius Olandijoje, ir grįžtate gyventi į Lietuvą galutinai, tai dažniausiai PVM ir mokesčiai netaikomi pagal Transfer of Residence taisykles. Svarbiausia yra teisingai užpildyti TIL dokumentą (Transporto priemonių ir prekių deklaravimo formą) ir pateikti sąrašą. Tačiau jeigu pervežate naujas, nepanaudotas prekes, pvz., nupirktas parduotuvėje ir su kvitu, muitinė gali uždėti PVM. Buvau atvejų, kai žmonės bandydavo „praslėpti“ naujus kompiuterius tarp senų drabužių, tai tikrai nepatariu, nes baudos yra didelės, o reputacija prarandama iš karto.

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti patys išsikraunant?

Būtina turėti asmens dokumentą (pasą ar ID kortelę). Jeigu krovinį veža ne jūs, o ekspeditoriaus atstovas, būtina turėti notariškai patvirtintą pavedimą arba sutartį su pervežėju, kurioje nurodyta, kad šis įmonė turi teisę valdyti jūsų turtą. Taip pat rekomenduoju turėti inventorinį sąrašą dviejų kalbų (lietuvių ir olandų arba anglų). Be to, jeigu pervežate transporto priemonę, reikia jos registracijos pažymėjimą ir draudimo polisą, kuris galiojotų visoje Europoje pervežimo metu.

Kaip teisingai sudaryti tą daiktų sąrašą, kad muitinėje nektų problemų?

Sąrašas neturi būti tik „10 dėžių su drabužiais“. Rašykite kuo tiksliau: „4 dėžės su vyriškomis žieminėmis striukėmis“, „1 indų komplektas porceliano 12 asmenų“, „1 mėgėjiškas stalas su 4 kėdėmis“. Brangiausiems daiktams (laptopams, bižuterijai, vaizdo kameroms) prirašykite apytikrę vertę ir serijinius numerius. Ką tik mažiau miglotumo, tuo greičiau praėsite kontrolę. Muitininkai mėgsta aiškumą, jeigu mata, kad žmogus nusipelnęs ir viską aprašęs, jie retai kada sustabdo dėl smulkmenų.

Ar saugu vežti brangius dalykus, tarkime, paveikslus ar antikvarinius baldus?

Esu pervežęs ir 18-o amžiaus veidrodžius, ir brangius menkai. Saugumas priklauso ne nuo to, kaip vairuotojas vairuoja, o nuo to, kaip tai užfiksuota viduje. Brangūs daiktai turi būti supakuoti į medines dėžes su amortizacija, o ne tiesiog į kartoną. Be to, būtina įsigyti draudimą. Standartinis CMR draudimas dengia tik apie 10 EUR/kg, tai jeigu sugadinsite paveikslą, vertą 5000 EURų, kuris sveria 5 kg, gausite vos 50 eurų atlyginimo. Todėl brangiantems daiktams visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą (All risk).

Kas nutinka, jeigu pasienyje užklausa apie alkoholio ar cigaretės kiekį?

Asmeninio naudojimo daiktuose alkoholis ir cigaretės taip pat yra įtraukiami į verygą. Jeigu pervežate daugiau nei leidžiama (paprastai tai 90 litrų vyno, 110 litrų alaus, 10 litrų stipriųjų gėrimų ir 800 cigaretės), tai bus laikoma komerciniu kroviniu ir reikės mokėti akcizus. Nedažnai žmonės bando vežti „Olandiškąjį stiprųjį“ kibiruose – tai tikrai neapsimoka, nes baudos ir mokesčiai viršija pervežimo kainą. Geriau deklaruoti ir susimokėti, nei gyventi su įtampa, kad ką nors rastų.

Techniniai niuansai ir kas daryti, jei kažkas nepaeina

Kaip elgiamasi su pianinu ar klavyru, jie tikrai neperdužta važiuojant?

Pianinas – tai atskiras menas. Jūs negalite jo tiesiog užstumti į furgoną. Jis turi būti pakrautas specialia technika, uždėtas ant specialios grindų apsaugos (tai vadinama „kilimėliu“), o užfiksuotas tarp sienelių, kad jis nejudėtų nė milimetro. Vairuotojams yra draudžiama staigiai stabdyti su tokiu krovininiu. Jeigu pianinas yra spinetas, dažnai tenka išmontuoti viršų ir kojas. Profesionalus persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą dabar dažnai įtraukia ir šiuos specifinius užsakymus, ypač iš Hagos ar Utrechto regionų, kur gyvena daug muzikantų.

Ar įmanoma susiderėti, kad atvežtų dalykus iškart į butą, ar tik į turgų?

Įmanoma, viskas yra klausimas derėjimosi ir vietos sąlygų. Jeigu bute yra liftas, kuris talpina sofos ar spintos dalis, tai problema išsprendžiama lengvai. Jeigu ne, tenka naudoti keltuvus pro langus arba nešti laiptais, kas brangina. Esu atvejų, kai klientai norėjo iškrauti tiesiai iš sunkvežimio į butą, bet mieste įvažiavimas buvo uždraustas dėl didelio svorio. Tada tekdavo perkrauti į mažesnį furgoną (tai vadinama „pikapas“ arba „last mile“ paslauga), kas kainuoja papildomai, bet išgelbėja nervus.

O jeigu vairuotojas pavėluoja ar dingsta iš ryto, kaip sužinoti, kur jis yra?

Technologijos žengia toliau. Beveik visi mūsų sunkvežimiai turi GPS stebėjimo sistemas. Jeigu pavėluojame, pirmiausia patikrinu, ar nebuvo avarijos, ar nebuvo sustabdęs kelių policija. Dažniausiai pavėlavimai būna dėl techninių gedimų (pūsle ant ratų) arba dėl to, kad prieš tai darbuotojai vėluoja krauti kitame kliente. Visada turiu dispečerio numerį, kurį galite paskambinti bet kuriuo paros metu. Nerekomenduoju panikuoti, jeigu pavėluojama 2-3 valandas – toks dalykas logistikoje yra normalus.

Ką daryti, jeigu atvykus paaiškėja, kad daiktų yra daugiau nei planuota?

Tai klasika.