Profesionalus baldų išvežimas į Olandiją su pakrovimu: kaip išvengti nervų ir sugadintų sofos

Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo sofos, kurią teko įtraukti pro langą trečiame aukšte, iki tokių siuntų, kurios buvo supakuotos taip blogai, kad jos neišgyveno nė pirmojo šimto kilometrų. Olandija yra viena populiariausių kryptų mūsų šaliai, ir ne veltui, ten gyvena didžiulė lietuvių bendruomenė, tačiau kelias į Nyderlandus turi savo niuansų. Kai klientas skambina ir klauso apie pervežimą, jis dažnai galvoja tik apie vairuotoją, kuris atvažiuos ir numes dėžes į kėbulą. Tačiau tikrasis profesionalus baldų išvežimas į Olandiją su pakrovimu yra daug sudėtingesnis procesas, reikalaujantis logistikos, fizinio pasiruošimo ir, svarbiausia, patirties.

Kiekvienas reisas yra unikalus kaip pirštų atspaudai. Vieną kartą vežame minimalų kiekį daiktų iš mažo buto Kaune į studiją Amsterdame, kitą – pilną namo turinį iš vilos prie Vilniaus į privačų namą netoli Eindhoveno. Skirtumas didžiulis. Ir čia ne tik apie atstumą, kuris yra apie 1700–1800 km viena kryptimi, bet ir apie tai, kaip tas turtas paruošiamas keliui. Dažnai žmonės sako: „o, tai tik baldai, jie stiprūs“. Tačiau vibracija kelyje, staigūs stabdymai Vokietijos autobanuose arba prasti „lėkti“ kelyje gali sunaikinti net pačią brangiausią sekciją per valandą. Todėl mano komanda visada pabrėžia, kad profesionalus baldų išvežimas į Olandiją su pakrovimu prasideda ne nuo to, kai atvažiuoja sunkvežimis, o dar prieš keletą dienų, kai susitariame dėl pakavimo medžiagų ir plano.

Verta paminėti ir Olandijos specifiką. Ten miestai planuoti kitaip nei Lietuvoje – siauri gatvelės, „kanalai“ (gręžiniai) namų viduryje, daugybė vienažemių, kur sunkvežimiui vos tenka pravažiuoti. Jei nieko neplanuojame iš anksto, galime užstrigti priešais namą ir neįvežti nieko. Buvę atvejų, kai teko perkrauti krovinį į mažesnę transporto priemonę (tokia vadinamoji „paskutinio kilometro“ paslauga), kadangi didelis „volvo“ tiesiog fiziškai neįvažiavo į Amsterdamo senamiestį. Tai kainuoja papildomai laiko ir pinigų, bet tai būtina, jei norime, kad klientas gautų savo daiktus saugiai. Todėl, kalbant apie kainą, ne visada verta žiūrėti į pigiausią pasiūlymą, nes jis dažnai slepia nemalonumus, su kuriais susidursime vėliau tiesiogiai kelyje.

Kas uždirba, o kas kainuoja brangiai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks reisas su krovėjais?

Visada sakau klientams – nėra vienos kainos. Jei vežate tik du kėdes ir stalą, tai galima sutalpinti į dalinį krovinį (tarpininkinis reisas) ir kaina bus maždaug nuo 300 iki 500 eurų, priklausomai nuo tūrio kubiniu metrais. Tačiau jei kalbame apie profesionalų baldų išvežimą į Olandiją su pakrovimu iš pilno buto ar namo, tai kaina svyruoja nuo 1200 iki 2500 eurų. Čia įskaičiuota ne tik vairuotojo darbas, bet ir dviejų-keturių krovėjų komanda Olandijoje bei Lietuvoje, kuro kainos (kurios, žinoma, šuoliuoja), kelių mokesčiai Vokietijoje ir Belgijoje, bei draudimas. Paskutiniais metais, kai padidėjo kuro kainos, teko koreguoti tarifus, tačiau stengiamės išlikti konkurencingi, nes žinome, kad kiekvienas centas klientui skaičiuojamas.

Ar verta rinktis dalinį krovinį, jei aš neskubu?

Žinoma, jei jums nereikia, kad daiktai būtų pas jų rytoj, tai tarpininkinis reisas – puikus būdas sutaupyti. Mums dažnai tenka derinti grafikus, pavyzdžiui, pirmadienį paruošiame daiktus Vilniuje, antradienį važiuojame į Kauną pasiimti dar vieno kliento siuntą, trečiadienį keliujame per Lenkiją. Olandijoje pirmiau iškrauname tas mažesnes siuntas, o paskui jūsų baldus. Tai ilgiau, trunka iki 5-7 dienų, bet kainos maždaug 30-40 proc. mažesnės. Tačiau turiu įspėti – jei tarp krovinio yra kažkas kvapnio ar purvo, gali kilti problemų, todėl tikriname kiekvieną siuntą prieš įkrovimą.

Ką daryti, jei turiu pianiną ar safą?

Tai yra mano mėgstamiausi iššūkiai, bet ir pavojingiausi. Pianinas sveria 300-400 kilogramų, jis ne tik sunkus, bet ir jautrus. Paprasti krovėjai su to neįveiks. Mums tenka speciali technika – keltuvai, juostos, o kartais net ir įrenginiai, kuriais pakeliame per langą, jei laiptai per siauri. Už tokias paslaugas imamas papildomas mokestis, paprastai nuo 150 eurų vienam gabenamam daiktui, nes tai reikalauja ypatingo atsakomybės draudimo ir daugiau laiko. Negaliu užtikrinti, kad kiekvienas vairuotojas sutiks tai vežti, tai reikia suderinti iš anksto.

Ką reikia žinoti prieš išvykstant

Ar jūsų komanda padeda supakuoti daiktus ar turiu daryti pats?

Galime padaryti viską. Turime savo dėžių, burbuliukų plėvelės, sienelėms skirtos popieriaus. Jei klientas nori sutaupyti, jis gali susipakuoti pats, bet tada neatsakome už tai, jei viduje esantis stiklinis vazas suskyla. Mūsų patirtis rodo, kad geriausia yra kai mes atvykstame su dėžėmis ir viską surengiame vietoje. Už pakavimo darbą paprastai imama valandinis mokestis arba fiksuota suma už komplektą (pvz., 50 eurų už 10 dėžių su medžiagomis). Žinoma, jei kalbame apie profesionalų baldų išvežimą į Olandiją su pakrovimu, klientams dažniausiai patogiau, kad mes atsineštume ir reikiamus įrankius.

Kiek laiko užtrunka visas procesas nuo išsikraunymo iki pakrovimo Olandijoje?

Standartiškai, jei tai yra pilnas krovinys (pilna fura), tai mes atvykstame prie jūsų namų Lietuvoje ryte (pvz., 8:00 val.) ir dirbame apie 4-6 valandas, priklausomai nuo aukšto ir daiktų kiekio. Tada važiuojame be sustojimų (išskyrus poilsio reikalavimus vairuotojams) ir atvykstame į Olandiją po 24-30 valandų. Ten, priklausomai nuo vietos (Arnhemas, Haga arba kaimas vietovėje), iškrovimas užtrunka dar 3-5 valandas. Taigi, viskas įvyksta per 2 dienas. Jei tai dalinis krovinys, laikas gali trukti ilgiau dėl kitų klientų aptarnavimo kelyje.

O jeigu aš noriu važiuoti kartu su vairuotoju?

Tai dažnas klausimas, ypač jei žmonės persikelia visiškai. Formaliai, pagal įstatymus, keleiviai gali važiuoti krovininiame transporte, tačiau turi būti užtikrintos jų saugumo sąlygos – sėdynės, saugos diržai. Mūsų sunkvežimiai dažniausiai turi vieną ar dvi vietas keleiviams. Tačiau reikia suprasti – tai ilgas kelias, vairuotojas dirba, jis negali kalbėti ar praleisti laiko su jumis kaip gidas. Be to, jei įvykia nelaimingas atsitikimas ir reikia keisti vairuotoją arba vairuotojas turi poilsio laiką, keleiviams gali tekti laukti neplanotai. Paprastai patariu tiesiog susitikti paskirtyje vietoje, taip ramiau ir abiem pusėms.

Ar draudžiate mano turtą ir ką daryti, jei kažkas sulūžo?

Taip, mes turime standartinį krovinių draudimą (CMR draudimas), kuris dengia žalą iki 10 EUR už kilogramą dažniausiai, nors galima pasirinkti ir didesnę apimtį. Tai reiškia, jei jūsų sofa sveria 50 kg ir ji sugriauna, gausite 500 eurų kompensaciją. Jei sofa kainavo 2000 eurų, tai nuostolis. Tokiu atveju rekomenduoju pasirašyti papildomą draudimo sutartį prieš išvykstant, kurios kaina yra maždaug 1-2 proc. nuo krovinio vertės. Esu matęs, kaip vairuotojas, vengdamas elnio, staigiai stabdo, o užpakalyje stovintis šaldytuvas „nuskrenda“ ant televizoriaus. Be draudimo tokių situacijų išspręsti teisiniu keliu yra labai sudėtinga ir brangu.

Olandijos niuansai ir praktiniai patarimai

Ar galite užtikrinti, kad sunkvežimis pravažiuos pro mano namus Olandijoje?

Nebūtinai, ir tai viena didžiausių baimių. Olandijoje, ypač miestuose kaip Leidenas ar Utrechtas, gatvės labai siauros, dažnai yra „blokuojančiųjų akmenų“ (kelio galių akmenys, kad nevažiuotų automobiliai), o parkavimo vietos tokios, kad ten net „Volkswagen Golf“ sunku įstatyti. Prieš išvykdami visada prašome klientų nufotografuoti aplinką arba nurodyti artimiausią didelę gatvę, kur galima laikinai sustoti. Kartais teka įvežti daiktus 50 metrų atstumu rankomis, o tai užtrunka valandas. Todėl profesionalus baldų išvežimas į Olandiją su pakrovimu reiškia ir tai, kad mes iš anksto planuojame maršrutą, kad netyčia neužliptume į gėlių lovą arba neprasilenktume šalia pravažiuojančiam tramvajui.

Ar reikia rūpintis custom’ais ( muitinės) formalumais?

Nuo 2004-ųjų metų, kai Lietuva įstojo į ES, ir Olandija yra ES narė, tai jokių muitinių kontrolių sienoje nebėra. Mums nereikia deklaruoti jokių dokumentų, kad važiuojame iš vienos šalies į kitą. Viskas vyksta kaip važiuotum iš Vilniaus į Klaipėdą. Vienintelis dalykas, dėl kurio reikia pagalvoti, yra draudimas – jis veikia visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Taigi, galite ramiai vežti savo asmeninius daiktus be biurokratijos. Tačiau jei vežate prekes parduoti (t. y. verslo tikslais), tai tada jau reikia PVM mokėjimo dokumentų, bet tai jau kita istoria.

Ką daryti su šaldytuvu, kuris netuščias?

Griežtai draudžiame vežti šaldytuvus su maistu viduje. Pirmiausia, tai švaros klausimas – po 1000 km šaldytuje viskas gali pūti, o jei kas nors nutekės ant kitų baldų, nukenksmens kvapas bus nepašalinamas. Antra, jei šaldytuve yra vanduo, jis gali užšalti (jei žiema) arba nutekėti ir sugadinti elektros instaliaciją paties šaldytuvo arba gretimų daiktų. Visada sakau: išjunkite šaldytuvą 24 valandas prieš išvežimą, palikite duris atviras, kad viskas išdžiūtų. Tai paprasta taisyklė, kuri sutaupo daug neramumų.

Ar galima susiderėti dėl mokėjimo atvykus į vietą?

Standartinė praktika yra ta, kad imame avansą (apie 20-30 proc.) užsakyti reisą, kad užtikrintume, kad klientas neatsisakys paskutinę minutę, o likusią dalį – gavus daiktus į sunkvežimį arba atvykus į paskirties vietą. Yra buvę atvejų, kai atvažiavome į Olandiją, o klientas neatsiliepindavo į skambučius arba bandė derėtis dėl kainos jau ten, sakydamas „aš neturiu tiek pinigų“. Tokiomis situacijomis mes turime teisę neišduoti daiktų, kol nebus sumokėta, arba grąžinti juos atgal (kas kainuoja dar brangiau). Geriausia viską išsiaiškinti ir pasirašyti sutartį iš anksto.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad persikėlimas į užsienį yra ne tik fizinis daiktų pernešimas, bet ir didelis emocinis žingsnis.