Pristatymo terminai iš Olandijos: tikslus tvarkaraštis ir kas juos lemia

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Per tą laiktą esu matęs viską – nuo gėlių, kuriuos reikėjo pristatyti vakar kelyje į Vilnių, iki gigantiškų metalo konstrukcijų, kurios užstrigo priešais Vokietijos sieną dėl neįvardintų dokumentų. Olandija, arba Nyderlandai, yra vienas mūsų artimiausių ir svarbiausių prekybos partnerių, tačiau daugelis klientų vis dar klaidingai manau, kad kadangi šalis šalia, tai prekės pasirodys sandėlyje per akimirką. Tiesą sakant, logistika – tai ne tiesi linija, o sudėtingas ratas, kurį suka daugybė veiksnių. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir papasakosiu, iš tikrųjų kaip formuojasi pristatymo terminai iš Olandijos, ką jūs turėtumėte žinti, planuodami savo verslą, ir kodėl kartais tas „tikslus tvarkaraštis“ gali šiek tiek pasislinkti.

Kasdien kalbu su žmonėmis, kurie susiruošia importuoti prekes iš Roterdamo, Eindhoveno ar Amersforto. Pirmasis klausimas visada tas pats: „Kada tai bus pas mane?“. Atsakymas nėra tiesioginis, nes nėra vieno universalios formulės. Viskas prasideda nuo to, ką ir kaip mes vežame. Jei tai yra pilnas krovinys (FTL), viskas yra paprasta – vairuotojas užsiima, važiuoja ir atveža. Tačiau jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL), kurie renkami iš keleto siuntėjų, čia prasideda šokis. Pristatymo terminai iš Olandijos dalinių krovinių atveju visada bus ilgesni, nes tarpinės stotelės terminaluose (pavyzdžiui, Venlo ar net Berlyne) suvalgo brangų laiką. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, ar prekės jau yra pas siuntėjo sandėlyje, ar jas tik reikia surinkti/pakarti. Dažnai klientai pamiršta, kad gamybos ciklo užtrūkimas gali atidėti išvežimą ne vieną dieną.

Verta paminėti ir geografiją. Olandija – nedidelė šalis, bet jos infrastruktūra yra viena intensyviausių pasaulyje. Roterdamo uostas yra milžinas, ir jei jūsų kroviniu atvyksta jūra prieš tai patekęs į šį „kūsnį“, reikės laukti, kol jis bus iškrautas ir perduotas tolesniam pervežimui. Be to, maršrutas į Lietuvą beveik visada eina per Vokietiją. O Vokietijoje, ypač Ruhr srityje, įvykstos eismo spūstys gali pridėti prie kelionės trukmės nevaldomą skaičių valandų. Todėl, kai kalbame apie tikslų tvarkaraštį, mes visada turime omenyje ne tik vairuotojo gebėjimą važiuoti greitai, bet ir tai, ką parodo gps stebėjimo sistemos realiu laiku.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys laiką

Kiek laiko užtrunka vežti prekes iš Olandijos į Lietuvą?

Paprastai, kai kalbame apie standartinį 20-26 tonų sunkvežimį su pilnu kroviniu, kelionė iš Olandijos centro (pvz., Utrechto) iki Vilniaus trunka apie 24–30 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau realiame pasaulyje tai reiškia 2–3 dienas, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus, kurie yra griežtai reglamentuojami. Jei krovinys dalinis, tai pristatymo terminai iš Olandijos gali išsiplėsti iki 4–5 dienų, nes reikia laukti, kol bus užpildytas sunkvežimis kitų klientų krovinais, o paskui dar gali būti kelios iškrovimosi vietos Lietuvoje ar Latvijoje.

Kodėl vairuotojas gali vėluoti, jei atstumas toks mažas?

Žmonės dažnai galvoja, kad 1500 kilometrų nėra tiek jau daug, bet sunkvežimis nėra lengvasis automobilis. Vairuotojas turi griežtai laikytis poilsio laikų: po 4,5 valandų vairavimo privalo padaryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų – 11 valandų poilsio. Jei kelyje įvyksta avarija, arba prasidėjo stiprus lietus Vokietijos autobane, greitis mažėja iki 60 km/h arba mažiau. Kartais vėlavimą sukelia ir pati iškrova Olandijoje – jei sandėlininkai pavėluoja užkrauti mašiną, tai valanda prarasta ten, ir niekur jos nebegrąžinsi.

Ar skiriasi laikas, jei siunta iš Roterdamo uosto?

Labai skiriasi. Roterdamo uostas tai yra atskiras pasaulis su savo eilių sistema. Net jei konteineris su jūsų prekėmis jau atplaukė, jo iškrovimas ir tvirtinimas („stripping“) gali užtrukti nuo 1 iki 3 dienų. Tada krovinius reikia pergabenti į sausumos transporto terminalą. Taigi, jei planuojate importą iš šio uosto, prie standartinio transporto laiko pridėkite dar 1–2 dienas uosto procedūroms. Nenuostabu, kad pristatymo terminai iš Olandijos, kai kalbame apie jūrinius krovinius, visada yra ilgesni nei tada, kai prekės paimamos tiesiai iš gamyklos sandėlio.

Ar įeina Vokietija į tą laiką, ką jūs nurodote?

Taip, natūralu, kad įeina. Maršrutas į Lietuvą beveik visada eina per Vokietiją (dažniausiai per A2 arba A1 autostradas). Mes negalime išvengti Vokietijos, o šioje šalyje kelių darbai yra be galo dažni. Kartą teko stovėti 6 valandas ties vieną eismo spūstimi ties Hanoveriu. Todėl, kai sakome „2 dienos“, mes visada įsivaizduojame tam tikrą rezervą šioms nelaimėms. Be Vokietijos, maršrutai dažnai kerta Lenkiją, kurioje kelių kokybė vietomis dar tobulinama, kas taip pat gali šiek tiek sulėtinti judėjimą.

Krovinio tipų įtaka

Kas greičiau – pilna mašina (FTL) ar dalinis krovinys (LTL)?

Be abejo, pilna mašina yra greitesnis. Kai užsakote pilną sunkvežimį (FTL), jis važiuoja tiesiai iš jūsų siuntėjo adresą į jūsų gavėjo adresą be jokių sustojimų (išskyrus degalines). Dalinis krovinys (LTL) reiškia, kad mašina surenka prekes iš 5–10 skirtingų klientų. Pirmiausia reikia surinkti visus krovinius Olandijoje (pavėluoja vienas – vėluoja visi), turi važiuoti į paskirstymo terminalą, o paskui Lietuvoje aplankyti penkis adresus. Pristatymo terminai iš Olandijos LTL atveju gali svyruoti, todėl visada rekomenduoju planuoti atsargas 2–3 dienoms ilgiau.

Ar galite pristatyti ADR pavojingus krovinius?

Taip, galime, bet tai reikalauja specialios logistikos. Pavojingi krovinius (chemikalai, degios medžiagos) turi griežtesnius režimus – vairuotojai turi turėti specialias leidimas, o okeaniniai laivai juos gali priimti tik tam tikromis dienomis. Be to, tokių krovinių negalima tiesiog „užmesti“ į bet kurį dalinio krovinio sunkvežimį, jei jie nėra suderinti pagal priežiūros kodus. Tai gali šiek tiek prailginti paiešką, tačiau saugumas čia yra pirmasis prioritetas, todėl laiko sąnaudos yra pagrįstos.

Ar įtakoja krovinio svoris pristatymo greitį?

Savo ruožtu taip. Jei krovinys yra ypatingai sunkas (viršijantis 24 tonas arba individualių detalių), gali reikėti specialios technikos arba leidimų lydėjimo. Standartinis sunkvežimis važiuoja 90 km/h, tačiau jei reikia specialios transporto priemonės, jos greitis dažnai ribojamas iki 60–70 km/h. Be to, sunkiems kroviniams reikia planuoti maršrutą, kur nėra silpnų tiltų arba lenktų važiuoklių, kas taip pat gali pailginti kelią.

Neapibrėžtumai ir kliento poreikiai

Kas nutinka, jei užstrigame pas muitinę?

Nors Olandija ir Lietuva yra ES erdvėje ir vidinės muitinės formalumybės dažniausiai nėra taip griežtos kaip su trečiosiomis šalimis, vis dar egzistuoja EXS (eksporto) deklaracijos ir kitos procedūros. Jei dokumentuose yra klaida (pvz., neteisingai nurodytas HS kodas ar prekių kiekis), sistema „užstringa“. Esu matęs atvejus, kai dėl vienos klaidos CSV faile mašina stovėjo pasienio punkte dvi dienas. Tada pristatymo terminai iš Olandijos keičiasi iš „rytoj“ į „kada nors kitą savaitę“. Todėl visada patariu dvikart patikrinti dokumentus prieš išvežimą.

Ar tiksliai žinomi pristatymo terminai iš Olandijos prieš pradedant vežti?

Mes galime pateikti labai tikslius prognozes, remdamiesi 20 metų statistika, tačiau niekas negali užtikrinti 100 % tikslumo, nes mes nevaldome orų, policijos reidų ar kitų vairuotojų elgesio kelyje. Mes suteikiame „ETA“ (Expected Time of Arrival) – numatomą atvykimo laiką. Paprastai paklaida svyruoja nuo 4 iki 12 valandų, jei neįvyksta kažkas katastrofiško. Esu nuoširdus – jei kas nors nepageidaujamo įvyksta, mes skambiname ir pranešame iš karto, o ne laukiam, kol klientas pats pradės skambinti ir pykti.

Ar galima užsisakyti ekspressą, jei prekės reikalingos skubiai?

Žinoma, ekspressas yra mūsų pasiūlymo dalis. Jei situacija kritinė, mes siunčiame mažesnę transporto priemonę (pvz., 3,5 tons sunkvežimėlį arba furgoną), kuris gali važiuoti be sustojimų. Jis nėra ribojamas tiek pat griežtai kaip didieji sunkvežimiai (pavyzdžiui, poilsio laikai gali skirtis priklausomai nuo vairuotojų kiekio). Tačiau tokia paslauga kainuoja gerokai brangiau. Jei jums reikia prekių rytoj, o šiandien ji dar stovi Olandijoje – tai vienintelis būdas, bet būkite pasiruošę sumokėti už greitį.

Ką daryti, jei reikia pristatyti savaitgaliu?

Standartiniai logistikos procesai vyksta darbo dienomis, o vairuotojai dažniausiai ilsėtis savaitgaliais. Tačiau jei užsakote ekspressą arba sutinkate dėl specialaus grafiko, mes galime organizuoti pristatymą ir šeštadienį, ar net sekmadienį. Turiu omenyje, kad sandėliai Lietuvoje dažnai nedirba savaitgaliais, todėl prieš planuodami tokią vežimą, visada patikrinkite, ar jūsų gavėjas gebės priimti prekes. Nėra nieko keisčiau nei vairuotojas stovintis užrakintuose vartais sekmadienio vakarą.

Kaip sekame krovinius ir ar klientas gali tai matyti?

Mes naudojame modernias GPS sekimo sistemas, kurios leidžia mums matyti sunkvežimio vietą realiu laiku. Klientui suteikiame nuorodą, kurioje jis taip pat gali stebėti savo krovinį. Tačiau nepamirškite, kad GPS gali rodyti mašinos vietą, bet ne rodo, kiek vėluos iškrova. Kartais sistema rodo, kad mašina „stovi“, o iš tikrųjų ji tiesiog lėtai važiuoja spūstyje arba laukia eilės prie sandėlio. Stebėjimas yra puikus įrankis, tačiau reikia jį interpretuoti su protu.

Išvada

Per dvidešimt metų šioje srityje išmokau vieno – logistika neleidžia sau būti pernelyg optimistine. Pristatymo terminai iš Olandijos gali būti ir 48 valandos, ir savaitė, priklausomai nuo to, ką ir kaip mes vežame. Svarbiausia yra ne tik numatyti atstumą žemėlapyje, bet ir suprasti visus procesus, vykstančius „už scenos“. Nuo sandėlininko Olandijoje, kuris paskubos surinkti jūsų siuntą, iki vairuotojo, kuris saugiai nuvažiuos pro Vokietijos spūstis – kiekvienas grandinės narys yra svarbus. Jei planuojate importą, pasitarkite su logistika ankstesniais etapais, o ne tada, kai prekės jau turėtų būti pas jūsų klientą. Tada galime užtikrinti ne tik tikslų tvarkaraštį, bet ir jūsų ramybę.