Pristatymo terminai iš Olandijos su galimybe sekti krovinį: Patirties vadybininko vadovas

Sveiki, gerbami skaitytojai. Būna taip, kad sėdi biure, o telefonas skamba. Klientas klausia: „O kada man prekės atvyks? Aš matau, kad vairuotojo kažkur sustojo!“. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – logistika iš Olandijos turi savo specifiką, kurios nesuprasti tiesiog žiūrėdamas į žemėlapį yra neįmanoma. Olandija (Nyderlandai) yra vienas pagrindinių logistikos mazdų visoje Europoje, čia viskas juda greitai, bet ir užstrigimai čia būna ypatingai „kokybiški“. Šiandien noriu su jumis pasidalinti tuo, kaip tai veikia iš vidaus, ir paaiškinti, kas lemia pristatymo terminus iš Olandijos su galimybe sekti krovinį, kad jūsų nervai ir verslas liktų saugiu.

Per šiuos dvidešimt metų mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai nešdavo popierius paštu, iki šiandieninių GPS sistemų, kurios rodo net degalų lygį baką. Tačiau technologijos pakeitė tik tikslumą, o ne patį procesą. Krovinių judėjimas iš šalies, kurioje aukštas ūkio standartas, į Lietuvą ar kitas Baltijos šalis visada yra sudėtingas mechanizmas. Svarbiausia – suprasti, kad tas data, kurią matai sutartyje, yra tik prognozė, o ne neabejotinas faktas, jeigu kalbame apie standartinį transportą. Bet su šiuolaikinėmis sekimo sistemomis mes galime šią prognozę paversti beveik 100 procentų tikimybe, jeigu žinome, kaip skaityti duomenis.

Kas lemia greitį ir kada tikėtis siuntos?

Kiek laiko įprastai trunka vežti iš Olandijos į Lietuvą?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienas skaičius. Jeigu mes kalbame apie pristatymo terminus iš Olandijos su galimybe sekti krovinį, tai standartinis reisas su pilnu sunkvežimiu (FTL) iš Roterdamo ar Tilbugo apylinkių iki Vilniaus ar Klaipėdos užtrunka maždaug 24–36 valandas grynojo vairavimo laiko. Tačiau realybėje pridėkite pakrovimo iš Olandijos laiką (paprastai tai 2–4 valandas, jei viskas suplanuota), tada dar vairuotojo poilsio laiką (jis negali vairuoti 4.5 valandas be pertraukos), ir galiausiai iškrovimą Lietuvoje. Taigi, realiai nuo to momento, kai prekės padėtos ant priekabos, iki durų atidarymo jūsų sandėlyje praeina dažniausiai 2–3 darbo dienos. Esu matęs atvejų, kai dėl blogų oro sąlygų Vokietijoje šis laikas nusisdraustė iki penkių dienų, tai visada reikia turėti laiko atsargą.

Ar galima gauti prekes greičiau nei per 2 dienas?

Žinoma, galima, bet tai kainuoja. Mes dažnai turime užklausų iš gamyklų, kai stovi konvejeris dėl trūkstamos detalės. Tokiu atveju siūlome ekspresinį transportą – tai reiškia, kad vairuotojas važiuoja be sustojimų (tik įleidžiamos reikiamos pertraukos), o net jei reikia, važiuoja du vairuotojai. Tada pristatymo terminai iš Olandijos su galimybe sekti krovinį susitrumpina iki pirmosios dienos ar net 18 valandų, jeigu randsime tuščią mašiną, kuri jau yra Olandijoje ir ruošiasi važiuoti į rytus. Tačiau būkite pasiruošę sumokėti už tą greitį dvigubai, net trigubai daugiau nei už standartinį siuntą. Pats dažniausiai siūlau klientams pagalvoti, ar tas skubumas tikrai vertas tūkstančių eurų, ar galima suktis su planuotoju.

Kodėl mano siunta stovi vietoje jau valandą?

Tai klasika. Žiūrite sekimo programėlę, mašina rodoma kažkur prie Kauno, ir niekas nesikeičia. Pirmiausia – nepamirškite, kad vairuotojas yra žmogus, o ne robotas. Gali būti, kad jis sustojo papietauti, pilti kuro arba tiesiog atlikti įprastinę techninę pertrauką, kurią reglamentuoja griežti Europos Sąjungos darbo laiko taisyklės. Bet dažniausiai klientams stebėtinai skamba paaiškinimas, kad vairuotojas gali tiesiog stovėti spūstyje. Olandija ir Vokietija yra užtikimiausios šalys spūstims, ypač prie aplinkkelių ar statybų vietų. Jeigu sekimo sistema rodo „stovi“ prie magistralės, didžiausia tikimybė, kad ten yra „gumų liepsna“ – eismo spūstis, kurią reikia pravažiuoti lėtai.

Ar skiriasi terminai, jeigu siunčiate mažas siuntas (dalinius krovinius)?

Čia esame tiesioginiai. Daliniai kroviniai (LTL) visada trunka ilgiau. Kodėl? Kadangi mašina turi susirinkti krovinius iš keleto vietų Olandijoje (pavyzdžiui, iš trijų skirtingų sandėlių Eindhovene, Amsterdame ir Roterdame), o tada Lietuvoje iškrauti kelisems skirtingioms įmonėms. Tarkime, jūsų prekės pakrautos pirmiausia, bet vairuotojas važiuoja į kitą galą miesto paimti dar vieną dėžę. Tai suvaldo logistikos centras, kuris sudaro maršrutą taip, kad kuro sąnaudos būtų mažiausios. Todėl, jeigu užsakote dalinį krovinį, pristatymo terminai iš Olandijos su galimybe sekti krovinį gali išsiplėsti iki 4–5 darbo dienų, nors atstumas toks pats. Čia ne vairuotojo kaltė, tai maršruto optimizacija.

Kaip naudotis sekimo funkcija ir ką ji rodo?

Kur aš turiu įvesti tą unikalų kodą, kad pamatčiau, kur mašina yra?

Dažniausiai klientai gauna laišką su nuoroda ir pasimetą. Nereikia niekur specialiai registruotis, jeigu jums nepadavė prieigos prie kliento portalo. Paprastai tiesiog spustelėjate nuorodą, kurią atsiunčiu vadybininkas, arba įvedate sąrašo numerį (pvz., CMR numerį arba užsakymo ID) mūsų svetainės paieškos laukelyje. Sistemos šiuo metu yra labai paprastos, dažnai galite tiesiog nuskanuoti QR kodą, kurį gavote sąskaitoje faktūroje. Jeigu kodas neveikia, pirmiausia patikrinkite, ar nenukopijavote tarpo simbolio – tai dažniausia klaida. Ir vėlgi, jeigu nieko nebevyksta, skambinkite man, aš tikrai patikrinsiu, ar vairuotojas nebuvo išjungęs GPS įrangos (kas kartais nutinka techninių trikčių metu).

Ar aš galiu matyti vairuotojo vardą ar jo telefono numerį sistemoje?

Dėl privatumo politikų ir saugumo taisyklių, kurios tapo griežtesnės per pastaruosius penkerius metus, klientas retai kada mato tiesioginę informaciją apie vairuotoją. Sistemose rodomas mašinos numeris, jos tipas ir kartais vairuotojo kodas, bet ne jo asmeninis telefonas. Aš suprantu, kai klientas nori paskambinti ir paklausti „kur tu?“, bet tikėkite, tai dažnai tik erzina vairuotoją, kai jis vairuoja intensyviame eisme. Geriau kreiptis į savo vadybininką, kuris turi ryšius su dispetcheriu. Dispetcheris gali susisiekti su vairuotoju per radiją arba specialią aplikaciją, kuri neblaško vairuotojo dėmesio. Mes esame tas tarpinis ryšys, kuris užtikrina, kad komunikacija būtų efektyvi ir saugi.

Kaip tiksliai ta GPS sistema veikia ar ji gali meluoti?

Technologijos yra pažangios, bet jos nėra tobulos. Sistema gauna signalą iš palydovų arba mobiliųjų tinklų ir siunčia į serverį. Kartais įvyksta vėlavimas – signalas gali „užstrigti“ tunelyje (juos Olandijoje ir Vokietijoje yra daug) arba vietovėse, kur blogas ryšys. Taigi, jeigu matote, kad mašina staiga nukrito iš žemėlapio, nereikėtų panikuoti – ji tikriausiai važiuoja per „rajoną“ be ryšio. Taip pat yra toks dalykas kaip „geografinė paklaida“, kai gali rodyti, kad mašina yra gatvės gale, nors ji važiuoja pagrindiniu keliu. Taigi, sistema nemeluoja, ji tiesiog rodo duomenis su tam tikra delsa ir tikslumu, kuris paprastai svyruoja nuo kelių metrų iki kelių šimtų metrų.

Kodėl sistema rodo, kad krovinys pristatytas, bet aš nieko negavau?

Tai viena nemaloniausių situacijų, su kuriomis tenka susidurti. Paprastai tai reiškia, kad vairuotojas iškrovino prekes į sandėlį, bet sandėlininkas dar neįvedė jų į savo sistemą arba pasirašė dokumentus (CMR), o jūsų skyrius dar jų nematė. Kartais vairuotojas gali padaryti klaidą ir pristatyti į netolimą kitą sandėlį (ypač jeigu adresai panašūs, kas būna pramonės rajonuose). Pirmasis dalykas, kurį darau tokiu atveju – skambinu vairuotojui ir prašau nufotografuoti pasirašytą sąskaitą su antspaudu. Jeigu antspaudas jūsų – reikia ieškoti prekių savo viduje. Jeigu ne – tada turime problemą, kurią sprendžiame drauge su draudimu. Sekimo sistema fiksuoja iškrovimo vietą pagal GPS koordinates, tai padeda greitai suprasti, kur tas krovinys dingo.

Nesklandumai, vėlavimai ir kitos realijos

Kas daro didžiausią įtaką vėlavimams žiemą?

Žiema visada yra išbandymas. Olandijoje oras drėgnas ir vėjuotas, o keliai ten laikomi puikiai, tačiau kai tikėsime Vokietijos ar Lenkijos sieną, situacija pasikeičia. Užšalęs sniegas, plikledis arba stiprus vėjas ant A12 autostrados gali sustabdyti šimtus sunkvežimių. Esu matęs, kaip vos vienas avaringai sustojęs sunkvežimis sukelia 50 kilometrų spūstį. Tada pristatymo terminai iš Olandijos su galimybe sekti krovinį tampa tik informacine priemone, o ne sprendimu, kaip nutraukti šią spūstį. Dar vienas dalykas – šaltukai. Jeigu vežate šaldomus produktus, vairuotojas gali praleisti daugiau laiko degalų stotyje tikrinęs šaldymo agregato darbą, nes temperatūra išorėje kritiškai veikia techniką. Visada rekomenduoju klientams žiemą planuoti siuntas bent diena anksčiau, jei tai nėra skubu.

Ar galima keisti pristatymo adresą, kai mašina jau važiuoja?

Galima, bet tai brangu ir sudėtinga. Jeigu mašina jau yra Vokietijoje ir juda link Lietuvos, o jūs staiga nusprendžiate, kad prekes reikia ne į Kauną, o į Panevėžį, tai reikalauja redaguoti visus dokumentus. Be to, dispetcheris turi susisiekti su vairuotoju, kuris gali būti poilsio metu, ir pakeisti jo navigacijos maršrutą. Kartais tai įmanoma be problemų, jeigu maršrutas tik kiek pasisuka, bet jeigu reikia važiuoti į visai kitą pusę, gali kilti papildomų išlaidų už tuščią važiavimą (detour fee) ir už dokumentų perdarymą. Geriau viską apgalvoti iš anksto, nes vairuotojui nėra malonu sužinoti apie pakeitimą, kai jis jau mato tikslą priekyje.

Kas nutinka, jeigu prekės sugadintos pervežimo metu?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Per 20 metų mačiau viską – nuo sudaužytų pianinų iki užlietų cheminių medžiagų. Jeigu matote sekimo sistemoje, kad buvo avarija ar staigus sustojimas, o vėliau gavote pažeistas prekes – nedelsdami susisiekite su mumis. Mūsų atsakomybė reglamentuojama CMR konvencija. Svarbiausia – niekada nepasirašykite iškrovimo dokumentų su pastaba „vizualiai nepažeista“, jeigu iš tikrųjų pažeidimų matote. Vėliau gauti kompensaciją iš draudimo bus beveik neįmanoma, jeigu dokumentas pasirašytas be prierašų. Sekimo sistemos duomenys (įrodantys staigų stabdymą) gali būti puikus įrodymas draudimo kompanijai, kad įvyko incidentas kelyje. Mes padedame surinkti visus įrodymus – nuo nuotraukų iki GPS duomenų.

Ar reikia rūpintis muitine, jeigu prekės eina iš Olandijos?

Olandija yra ES šalis, taigi techniškai tai nėra importas iš trečiosios šalies, tačiau čia yra vienas niuansas. Dauguma prekių, kurios ateina iš Olandijos, yra tranzitu arba atvyksta iš Roterdamo uosto (pvz., iš Azijos ar JAV).