Pristatymo terminai iš Olandijos į Lietuvą: Visas vaizdas ir realūs laiko grafikai

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, aš daugybę kartų girdėjau tą patį klausimą, kurį klientai svarsto vos tik užsakovę prekes iš Olandijos (Nyderlandų). „Kada aš jas gausiu?“ Atrodo paprasta, tačiau atsakymas slyni ne tik atstume tarp Amsterdamo ir Vilniaus. Apie 1600–1700 kilometrų atskiria mus nuo vieno didžiausių prekybos centrų Europoje, tačiau tas atstumas nėra vienintelis kintamasis. Pristatymo terminai priklauso nuo sudėtingos mechanikos, kurioje susisieka krovininių automobilių grafikai, muitinės procedūros (nors ir ES viduje), oro sąlygos, ir, žinoma, pasirinktas transporto tipas.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir nuomone, ne remdamasis sausais teisiniais aktais, o realia praktika, kurią stebiu kiekvieną dieną. Mes išnagrinėsime, kodėl viena siunta gali atvykti per 24 valandas, o kita vėluoti net savaitę, ir kaip klientas gali tiksliai suprasti, ką tikisi. Nors Olandija yra geografiškai netoliese ir abi šalys priklauso Europos Sąjungai bei Šengeno zonai, logistika čia turi savo niuansus. Suprasti šiuos niuansus – reiškia ne tik išvengti nesusipratimų, bet ir efektyviau planuoti savo verslą ar asmeninius poreikius. Sunku būti 100 proc. tiksliai prognozuojant, bet sužinojus, kaip veikia sistema, galima būti ramiam.

Svarbiausia pradžia – suvokti, kad terminas „pristatymas“ apima ne tik vairuotojo važiavimo laiką. Tai nuėjimas į sandėlį Olandijoje, krovos darbai, galimas perkrovimas tarpinėse terminaluose, muitinės deklaravimas (jei reikalinga) ir galiausiai iškrovimas Lietuvoje. Kiekvienas šis etapas turi savo svorį. Štai kodėl, kai kalbame apie terminus, mes visada kalbame apie darbo dienas, o ne kalendorines. Sekantys žemiau skyriai padės jums susidaryti pilną vaizdą ir, tikimės, atsakys į tuos klausimus, kuriuos dar nespėjote užduoti.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis pristatymo terminas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis terminas, kurį nustatome kaip standartą rinkoje, svyruoja nuo 2 iki 4 darbo dienų. Tai yra „auksinis vidurkis“, tačiau jis taikomas daugiausia kroviniams, kurie yra pervežami daliniu krovininiu transportu (arba vadinamuoju grupiniu krovininiu – Less than Truckload). Jei užsakote prekes iš didelio prekybos centro arba sandėlio, dažniausiai jas surenka (konsoliduoja) logistikos partneris Olandijoje. Tai užtrunka 1 dieną. Tada keliavimas trunka apie 1–2 dienas, priklausomai nuo maršruto ir vairuotojo poilsio režimo. Galiausiai iškrovimas Lietuvoje gali užtrukti dar pusę dienos. Taigi, jei antradienį prekės yra paruoštos, tikėtinos jas gauti penktadienį arba pirmadienį (jei savaitgalis įsiterpia). Verta prisiminti, kad tai yra komercinis terminas, ne garantija.

2. Ar greičiau vežti pilnu krovininiu automobiliu (FTL)?

Absoliučiai taip. Jei jums reikia pervežti didelę partiją prekių, užpildančią visą sunkvežimį (arba bent 15–22 europaltės), tai yra greičiausias būdas. Pilnas krovininis automobilis (Full Truckload) važiuoja tiesiai iš siuntėjo sandėlio Olandijoje iki gavėjo Lietuvoje be sustojimų tarpiniuose terminaluose (išskyrus vairuotojo privalomus poilsius). Tokiu atveju tranzitinis laikas gali siekti vos 24–48 valandas. Ypač jei transporto kompanija siūlo dviejų vairuotojų komandą. Tačiau tai brangesnis pasirinkimas, kuris apsimoka tik tada, kai krovinio apimtis to didelė. Esant mažesniam kiekiui, ekonominė nauda iš dalinio krovinio (LTL) pervežimo dažniausiai viršija laiko sąnaudas.

3. Kokios kliūtys gali prailginti pristatymą?

Per savo ilgą karjerą mačiau viską – nuo techninių gedimų iki gamtos stichijų. Dažniausios delso priežastys yra: (1) Eismo įvykiai Vokietijoje ar Lenkijoje – šios šalys yra pagrindinis tranzitas mums, ir bet kokia avarija ten sukuria „spūsties efektą“, kuris paveikia ir jūsų siuntą. (2) Blogas oras – sniegas ar ledas Vokietijos autostradose žiemą gali sustabdyti eismą valandomis. (3) Vairuotojų darbo laiko apribojimai – Europos Sąjungoje griežtai reguliuojami vairavimo ir poilsio laikai, todėl net jei atstumas nedidelis, vairuotojas privalo sustoti. (4) Netikslus laikas, kai siuntėjas išduoda prekes. Dažnai klientas mano, kad „prekės išsiųstos“ reiškia „keliauja“, tačiau Olandijos sandėliai gali užtrukti paruošiant eksporto dokumentus.

4. Ar įtakos turi tai, iš kurio Olandijos miesto siunčiama?

Žinoma, bet ne taip, kaip galbūt galvojate. Atstumas tarp Roterdamo (uostamiestis) ir Maastrichto (pietryčiai) yra apie 200 km, tačiau didžiausią įtaką daro ne atstumas iki Lietuvos, o vietinė logistika. Jei siunta surenkama iš daugelio mažų parduotuvių ar sandėlių (pvz., „dropshipping“ modeliu), kurjeris gali važinėti po visą šalį surinkdamas dėžutes prieš jas perduodant dideliais automobiliais į Lietuvą. Jei prekės yra dideliame sandėlyje prie Roterdamo ar Eindhoveno, jos greičiau patenka į pagrindinį tranzitą. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar sandėlis yra patogioje vietoje prie autostrados, ar vairuotojas turi važiuoti siaurais keliais miesteliuose, kas visada užtrunka.

5. Kodėl siunta gali vėluoti, nors ji jau „Lietuvoje“?

Tai vienas dažniausių nusivylimų šaltinių. Sekimo sistemoje matote, kad siunta atvyko į terminalą Vilniuje ar Kaune, tačiau ją negavote. Kodėl? Lietuvoje veikia dideli logistikos hubai (terminalai), kurie surenka šimtus siuntų iš skirtingų šalių. Atvykus automobiliui, jis iškraunamas, o tada prasideda vadinamoji „konsolidacija atgal“ – skirstymas pagal maršrutus. Jei jūsų siunta turi važiuoti toliau į regioną (pvz., į Klaipėdą, Panevėžį ar Alytų), ji gali laukti vietinio kurjerio, kuris išvyksta tik kitą dieną arba tam tikrais savaitės dienomis. Todėl būklė „Lietuvoje“ nereiškia „prie jūsų durų rytoj“.

6. Ar reikia eiti per muitinę ir tai užtrunka?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narių šalys, formalios muitinės procedūros (mokesčiai už importą) netaikomos prekėms, keliaujantiems tarp šalių. Tačiau tai nereiškia, kad muitinės darbuotojai nustojo dirbti. ES viduje vykdomi muitinės kontrolės veiksmai, siekiant kovoti su narkotikais, neteisėta prekyba cigarečiais ir t.t. Jei atsitiktinai (arba pagal įtarimų profilį) jūsų krovinys bus pasirinktas patikrai, tai gali prailginti pristatymą nuo keletos valandų iki kelių dienų. Taip pat, jei prekės yra su specialiu reglamentu (pvz., alkoholis, tabakas, chemikalės), gali reikėti papildomų licencijų ar dokumentų patvirtinimo. Tačiau 95% atvejų siunta keliauja be sustojjimų pasienio punktuose.

7. Kaip savaitgaliai ir šventės veikia terminus?

Tarptautiniai vairuotojai dažniausiai dirba pagai grafikus, kuriuose šventės gali sukelti didelius iššūkius. Pirmiausia, Olandijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje skirtingos šventės. Pavyzdžiui, Velypos ar Kalėdos švenčiamos skirtingomis dienomis arba skirtingu intensyvumu. Jei šventė yra Vokietijoje, tai gali sustabdyti tūkstančius sunkvežimių, nes vairuotojams draudžiama važiuoti, o sandėliai uždaryti. Be to, Lietuvoje ir Olandijoje logistikos centrai paprastai nedirba sekmadieniais. Tai reiškia, kad jei siunta atvykta į Lietuvą šeštadienį, ji tikėtina bus pristatyta tik pirmadienį. Visada verta skaityti taisykles apie „darbo dienas“ – šeštadienis dažnai laikomas darbo diena, jei kalbame apie tranzitą, bet ne iškrovą prie gavėjo durų.

8. Ar galima užsisakyti „Express“ pristatymą ir kiek tai kainuoja?

Taip, galima. Ekspresinės siuntos yra ypatingas segmentas. Čia mes naudojame ne standartinius maršrutus, o specialiai organizuojamus reisus. Tai gali būti vienas vairuotojas, kuris važiuoja tiesiai be jokių sustojimų, arba net siunta keliaujanti oro transportu (jei krovinys labai mažas ir brangus). Tokiu atveju terminas gali būti 24 valandos (rytoj tą pačią dieną). Tačiau kaina gali būti nuo 3 iki 5 kartų didesnė už standartinę. Ekspresas apsimoka tada, kai sustojimo gamybos linijai kaina viršija transporto išlaidas. Jei jums tiesiog reikia greitai gauti naujus batelius, verta pagalvoti, ar toks privalumas vertas šimtų eurų.

9. Ką reiškia „pakuotės paruošimas“ ir kodėl tai svarbu laikui?

Daugelis klientų mano, kad vairuotojas atvažiuoja, paima dėžę ir važiuoja. Tačiau profesionalioje logistikoje (ypač kai kalbame ne apie vieną dėžę, o krūvą) labai svarbu, kaip prekės supakuotos. Jei prekės yra ant europalečių, užfiksuotos (apvyniotos) plėvele ir turi aiškias etiketes, vairuotojas jas užkrauna per 30–40 minučių. Jei tai yra minkštos dėžės be paletės, vairuotojas gali atsisakyti pakrauti (dėl saugumo) arba krovimas gali trukti valandas. Be to, neteisingai suformuota siunta gali būti sugadinta pervežimo metu, kas vėliau reikalaus prašymų ir grąžinimų procedūrų – o tai yra didžiausia laiko švaistymo forma. Gerai paruoštas krovinius – tai pusė sėkmės greitam pristatymui.

10. Kaip tiksliai sekti savo siuntą, kad nesinervintum?

Geriausias būdas yra naudotis profesionalių brokerių ar transporto kompanijų siūlomomis sekimo sistemomis, o ne tik paprastu „tracking number“ paieškos langeliu. Taip pat reikia suprasti, kas reiškia statusai. „In Transit“ reiškia, kad važiuoja. „At warehouse“ reiškia, kad laukia išsiuntimo arba iškrovimo. „Out for delivery“ – galiausiai, tai reiškia, kad jūsų diena! Nepanikuokite, jei statusas nepasikeičia 12 valandų – vairuotojas gali vairuoti arba ilsėtis. Jei statusas nepasikečia 48 valandas, tuomet verta kreiptis į pagalbą. Taip pat nepamirškite laiko juostų – Olandija yra viena valanda atsilieka nuo Lietuvos, todėl „rytoj“ gali reikšti skirtingą laiką abiejose šalyse.

Išvada

Apibendrinant, pristatymas iš Olandijos į Lietuvą yra gerai išdirbtas, efektyvus procesas, tačiau jis nėra stebuklas. Jis veikia pagal taisykles, kurias nulemia geografija, teisė ir fiziniai dėsniai. Kaip ekspertas, aš visada patariu savo klientams: planuokite savo veiklą su atsarga. Nors dažniausiai prekės atvyksta per 2–3 dienas, visada verta turėti galvoje, kad gali atsitikti nepageidaujamas įvykis – avarija autostradoje arba netikėta muitinės patikra.

Raktas į sėkmingą bendradarbiavimą su logistika yra komunikacija ir dokumentų tvarka. Užtikrinkite, kad jūsų siuntėjas Olandijoje pateikia tikslius svorius, matmenis ir, svarbiausia, kontaktinius duomenis gavėjo Lietuvoje. Dauguma delsų atsiranda ne todėl, kad automobilis važiuoja lėtai, todėl, kad vadybininkas negali susisiekti su gavėju dėl iškrovos laiko.

Tikiuosi, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kas vyksta „už scenos“, kai spustelėjate „Pirkti“ arba pasirašote transporto sutartį. Logistika – tai ne tik prekių judėjimas, tai informacijos ir pasitikėjimo judėjimas. Žinodami šiuos terminus ir niuansus, jūs ne tik tapsite geriau informuotas klientas, bet ir galėsite efektyviau planuoti savo verslo ar asmeninius reikalus, išvengiant nereikalingo streso ir laukimo.