Pristatymo terminai į Olandiją yra labai trumpi: Logistikos profesionalo vadovas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, pasakyti tiesiai, mažai kas mane gali nustebinti, kai kalbama apie kelių ar maršrutų kokybę. Tačiau, kai klientai klausia apie siuntas į vakarus, aš visada stengiuosi paaiškinti, kad ne visos šalys yra vienodos. Vienas dalykas, kurį pastoviai pastebiu ir kas sukelia malonų nustebimą net patyrusiems verslininkams, yra tai, kad pristatymo terminai į Olandiją yra labai trumpi, netgi lyginant su kitais artimais kaimynais. Tai nėra magija, tai yra loginės infrastruktūros, geografinių sąlygų ir mūsų, logistikoje dirbančių žmonių, patirties rezultatas.

Per šiuos dvidešimt metų mačiau viską: nuo sunkvežimių, įstrigusių sniego būtyje Sibiro plente, iki tobulai suderintų „just-in-time“ siuntų grandinių, kurios veikia kaip šveicariškas laikrodis. Olandija (arba Nyderlandai) šiuo atžvilgiu yra specialus atvejis. Čia ne tik geri keliai, bet ir visa sistema sukasi apie prekybą, todėl vėlavimas čia yra beveik nusikaltimas. Šiame straipsnyje noriu pakalbėti ne sausu biurokratiniu kalbu, o kaip vyras, kuris tą kelią nuvažiavo tūkstančius kartų, ir papasakoti, kodėl jūsų siunta tenkda atvyksta greičiau, negu įsivaizduojate, ir ką jums apie tai reikia žinoti, kad išvengtumėte nereikalingų nerimų.

Svarbu suprasti, kad greitis priklauso ne tik nuo to, kaip stiprus variklis sunkvežimyje. Tai sudėtingas mazgas: nuo to, kiek laiko užtrunka pakrauti Vilniuje ar Kaune, iki to, kaip greitai vairuotojas praeina Vokietijos muitinę arba kaip tiksliai yra suderintas pristatymo laikotarpis su gavėju Roterdame ar Eindhovene. Tiesą sakant, geografinė padėtis leidžia mums pasiekti Olandijos pakraščius maždaug per 18–20 valandų, jei važiuojame be sustojimų, tačiau realybėje viskas vyksta šiek tiek lėčiau dėl poilsio režimų. Visgi, lyginant su krovinių gabenimu į, tarkime, Ispaniją ar Pietų Italiją, skirtumas yra milžiniškas. Pristatymo terminai į Olandiją yra labai trumpi ir tai leidžia lietuviams verslams elgtis taip, tarsi jų sandėliai būtų tik už kelių kilometrų, o ne tūkstančių.

Taip pat neįsivaizduokite, kad viskas vyksta automatiškai. Yra būtinybių, kurias reikia įvykdyti, kad tas greitas pristatymas įvyktų be problemų. Aš dažnai matau, kad klientai, kurie nesirūpina dokumentais arba netiksliai nurodo krovinio dydį, sulaužo šią greito pristatymo grandinę. Todėl toliau pateiksiu atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdėju savo kasdieninėje praktikoje. Jie padės jums suprasti, kaip tai veikia iš vidaus.

Kas turi įtakos greičiui ir keliams

Kiek laiko tikrai užtrunka nuvežti prekes į Amsterdamą ar Roterdamą?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra vienas skaičius, nes viskas priklauso nuo to, ką mes vadiname „pristatymu“. Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL), kurį kraujome ryte, tai jis gali būti Olandijoje jau po 24 valandų arba kitos dienos ryte. Dažniausiai mūsų vairuotojai išvyksta, pravažiuoja Lenkiją ir Vokietiją, o ryte jau yra pas klientą. Tačiau jei tai dalinis krovinys (LTL), kai reikia surinkti prekes iš kelių siuntėjų, tai pristatymo terminai į Olandiją yra labai trumpi, bet visgi trunka šiek tiek ilgiau – paprastai 2–3 darbo dienas. Verta atsižvelgti ir į tai, kad didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Roterdamas ar Amsterdamas, dažnai būna eismo įkrypų, kas gali pridėti valandą ar dvi prie pristatymo laiko.

Kodėl kai kurios firmos sako, kad reikia penkių dienų, o tu sakai, kad vyksta greitai?

Čia slypi patirties ir logistikos modelio skirtumas. Esu matęs, kaip didelės korporacijos suka ratus, siųsdamos siuntas per savo centrinius sandėlius Vokietijoje ar Lenkijoje, kur jos laikomos dieną-dvi prieš išsiuntimą toliau. Tai vadinama „krovinio konsolidavimu“. Mes, dirbdami tiesioginiu maršrutu, išvengiame tų tarpinių sustojimų. Be to, kai sakau, kad terminai trumpi, aš kalbu apie standartą, kai dokumentai yra tvarkingi, o krovinys paruoštas laiku. Jei siuntėjas vėluoja pakuoti, o vairuotojas privalo laikytis poilsio režimų (tachografas), tos penkios dienos tampa realybe. Taigi, skaičiai priklauso nuo to, ar transportavimo kompanija turi tiesioginius ryšius su vairuotojais kelyje.

Ar tikrai keliai tie geri, kad neįtakoja vėlavimų?

Per dvidešimt metų važiavau maršrutu Vilnius–Varšuva–Berlynas–Amsterdamas neskaičiuojant kartų. Vokietijos automagistralės (autobahnai), nors ir pilnos remonto darbų, yra aukščiausio kokybės, o Olandijos keliai tiesiog stulbina savo lygumu ir sistema. Ypač tai pastebima, važiuojant link Roterdamo uosto – ten keliai pritaikyti milžiniškoms apkrovoms. Žinoma, lietus Olandijojo lyja dažnai, ir vairuotojai turi pritaikyti greitį, tačiau nekokybiško kelio dėl kurio sugestų ratai, ten išvis sunku rasti. Infrastruktūra yra vienas pagrindinių priežasčių, kodėl mes drįstiame sakyti, kad greitas pristatymas yra standartas, ne išimtis.

Ar dažnai įvyksta avarijos ar eismo įvykiai, kurie uždelia siuntas?

Sąžiningai kalbant, eismo įvykiai yra dalis mūsų darbo, tačiau šiame maršrute jie nėra tokie dažni, kaip galėtumėte pagalvoti. Vokietijoje eismo intensyvumas milžiniškas, tačiau ir vairuotojų kultūra, ir greičio ribojimai (daug kur važiuojama 80 km/h sunkvežimiams) leidžia išvengti didelių katastrofų. Esu matęs įvairių situacijų – nuo plokščiadangio atsiradimo ant kelio iki techninių gedimų, tačiau moderniuose sunkvežimuose yra įrenginų, kurie įspėja apie pavojų. Jei visgi įvyksta nesklandumų, mes visada turiem greitą reakcijos komandą, kuri organizuoja perkrovą, tačiau tokie atvejai yra išimtiniai, o ne taisyklė, todėl pristatymo terminai į Olandiją yra labai trumpi ir stabilūs.

Dokumentai ir muitinės procedūros

Ar sunkiau su dokumentais nei į Vokietiją, nes ten yra uostai?

Nors Olandija garsėja savo uostais, ypač Roterdamu, kasdien apiejančiais tūkstančiais konteinerių, muitinės procedūros šalyje nėra sudėtingesnės nei kitur Schengeno zonoje, jei prekės keliauja iš ES. Čia viskas vyksta elektroniniu būdu, be popierinių kvitų gaudymosi sienoje. Viskas, ko reikia, tai teisingai užpildytas CMR kontraktas ir prekių sandėliavimo sąrašas (Packing List). Kartais klientai sumaišo eksporto procedūras, jei prekės ateina iš trečiųjų šalių (pvz., iš Kinijos per Olandiją), tuomet reikalingi TIDL dokumentai, tačiau tiesioginis krovinys iš Lietuvos į Olandiją keliauja be papildomų kliūčių.

Kas dėl Ex Works arba FCA terminų – ar jie veikia taip pat greitai?

Tai techniniai dalykai, bet labai svarbūs laiko atžvilgiu. Jei sutartyje nurodyta „Ex Works“, tai reiškia, kad mūsų vairuotojas turi atvykti į jūsų sandėlį, padėti (arba stebėti, kaip jūsų žmonės pakrauna) ir tik tada prasideda kelionės laikas. Jei pasiruošimas trunka pusę dienos, tai pristatymo terminas pasislenka. Jei sutartis yra FCA (mums atveža pas mus arba į konkretų terminalą), mes galime tiksliau suplanuoti išvykimą ir garantuoti tą 24–48 valandų greitį. Esu matęs, kaip klientai peržengia šiuos terminus ir vėliau stebisi, kodėl vairuotojas „užstrigo“ ties Kaunu, tačiau tiesą sakant, jis tiesiog laukė, kol bus paruoštas krovinys.

Ar reikia specialių leidimų, jei vežama maistas ar vaistai?

Žinoma, čia jau kalbame apie sanitarinius reikalavimus (SGS). Maisto produktai, gyvūnai, vaistai turi būti lydimi veterinarijos ar fitosanitarinių sertifikatų. Tai nėra paprasta, tačiau jei dokumentai paruošti iš anksto, tai neutrumpa pristatymo terminai į Olandiją yra labai trumpi net ir šiuo atveju. Problemas sukuria ne patys leidimai, o tai, kai bandote išvežti produktą, kurio galiojimas baigiasi rytoj. Olandijos kontrolės punktai yra labai griežti, ir jei trūksta parašo ant sertifikato, krovinys gali būti sulaikytas pasienio punkte arba paties gavėjo sandėlyje. Geriausias patarimas – patikrinkite dokumentus dar prieš vairuotojo atvykimą.

Kainos ir techniniai niuansai

Ar brangu užsisakyti ekspresinę siuntą į Olandiją?

Kainos klausimas visada yra skausmingas, tačiau ekspresas nėra toks brangus, kaip atrodo, jei įvertinate laiką. Standartinis 3,5 tonų sunkvežimis „kėbulėlis“ gali nuvežti prekes greičiau nei didelis 24 tonų sunkvežimis, nes jis gali važiuoti greičiau (kai kuriose vietose ribos skiriasi) ir lengviau įsivažiuoja į miesto centrus. Dažnai klientai, kuriems labai skubama, renkasi būtent šį variantą. Palyginti su aviaciniu transportu, sunkvežimio ekspresas kainuoja kelis kartus pigiau, o pristatymo terminai į Olandiją yra labai trumpi – dažnai tai būna 24 valandos. Taigi, jei jums būtina pristatyti detalę į gamyklą, kad stotelėtų linija, sunkvežimis yra geriausia kaina/kokybės santykio sprendimas.

Kaip veikia kuro papildomai mokesčiai, jei kainos šokuoja?

Transporto srityje kuro kaina yra tas, kas verčia mus susiraukti kaktas. Mes negalime užfiksuoti kainos metams iš anksto, todėl dažnai taikome kuro priedą (fuel surcharge), kuris keičiasi kas savaitė arba mėnesį. Tačiau, nepaisant to, kad Vokietijoje ir Olandijoje kuras yra brangesnis nei Lietuvoje, maršruto efektyvumas leidžia išlaikyti konkurencingas kainas. Vairuotojai žino, kur degalinių grandinės siūlo pigiausią kurį, ir planuoja sustojimus iš anksto. Todėl net ir kainos šuoliuojant, galime pasiūlyti stabilią paslaugą.

Ar tinka šaldytuve vežami produktai, ar ten per daug karšta?

Techninė pusitis čia yra be galo svarbi. Šiuolaikiniai šaldymo sunkvežimai su „Frigo“ įranga gali laikyti temperatūrą nuo -30 iki +30 laipsnių nepriklausomai nuo to, kas lauke. Vasarą, kai oras Vokietijoje viršija 30 laipsnių karščio, šaldymo agregatas dirba pilnu pajėgumu. Esu matęs, kaip net ir toks šilumos bangos nepaveikia kokybės, jei vairuotojas tinkamai nustato režimą ir kas 3 valandas patikrina temperatūros grafikus.