Pristatymo terminai į Olandiją: operatyvumas garantuotas

Olandija (Nyderlandai) vienareikšmiškai užima viena pagrindinių vietų Europos logistiniame žemėlapyje. Ši šalis, įsikūrusi prie Šiaurės jūros, sukurta taip, kad ją būtų kuo paprasčiau pasiekti – čia susikerta pagrindiniai automobilių keliai, geležinkeliai ir, žinoma, vienas didžiausių pasaulio uostų Roterdame. Daugiau nei dvi dešimtis metų dirbęs tarptautinių pervežimų srityje, galiu drąsiai pasakyti: maršrutai į Olandiją yra vieni lengviausiai planuojamų, tačiau vieni labiausiai reikalaujančių dėmesio detalių, jeigu tikslas yra operatyvumas. Klientams, kurie tikisi, kad jų krovinys atvyks "vakar", svarbu suprasti ne tik tai, kiek trunka važiavimas, bet ir tai, kas įtakoja šį procesą už vairo ir dokumentų stalo.

Kai kalbame apie "operatyvumą garantuotą", turime omenyje ne tik greitą vairuotojo koją. Tai sudėtinga sistema, kurioje susikerta maršrutų planavimas, geografinės sąlygos, muitinės procedūros ir kliento parengiamumas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip realiai veikia pristatymo terminai į Olandiją, kad jūsų verslas galėtų planuoti savo veiklą be staigmenų. Nesvarbu, ar tai mažas siuntinių kiekis (LTL), ar pilnas sunkvežimis (FTL), principai išlieka panašūs, o skiriasi tik techniniai detalių derinimai.

DUK

1. Koks vidutinis pristatymo terminas kroviniams iš Lietuvos į Olandiją?

Atsakant į šį klausimą, pirmiausia reikia atskirti du pagrindinius krovinių tipus: daliniai kroviniai (LTL – Less than Truckload) ir pilnaviduriai kroviniai (FTL – Full Truckload). Jeigu kalbame apie pilnavidurį sunkvežimį, kuris surenkamas vieno kliento užsakymui ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą, standartinis terminas yra 24–48 valandos. Tai yra idealus variantas, kai vairuotojas išvyksta iš Lietuvos (pvz., iš Kauno ar Vilniaus logistikos parkų) ir, nedarydamas didelių sustojimų, atvyksta į Olandijos sandėlius (pvz., Venlo ar Roterdamo regione) kitą dieną arba po dviejų dienų.

Tačiau situacija pasikeičia, kai kalbame apie dalinius krovinius. Čia terminas gali svyruoti nuo 48 iki 72 valandų, o kartais ir ilgiau. Kodėl? Nes sunkvežimis turi sustoti tarpiniuose terminaluose (Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje), kur vyksta krovinių perkėlimas iš vienos transporto priemonės į kitą arba their konsolidacija. Nors Olandija yra gana arti, "kliūtis" dažniausiai būna Vokietija – dėl didelio eismo intensyvumo ir tam tikrų apribojimų. Taigi, jeigu jums svarbiausia yra greitis, visada verta apsvarstyti FTL (pilnos mašinos) užsakymą, net jeigu mašina nebus pilnai užpildyta – tai užtikrina, kad maršrutas bus skirtas tik jums.

2. Ar yra galimybė greito pristatymo (express) ir kiek tai kainuoja laiko atžvilgiu?

Taip, "express" arba skubus pristatymas į Olandiją yra neįsivaizduojamas be dviejų vairuotojų komandos arba be griežtai suplanuoto maršruto be ilgesnių poilsio pertraukų. Standartinė reikalavimų nustatyta poilsio trukmė vairuotojui yra 45 minutes po 4,5 valandų vairavimo ir 9 valandų poilsio kas 9 valandų vairavimo. Tai natūraliai prailgina kelionę.

Jeigu užsakote "express" paslaugą, logistikos kompanija paprastai siūlo maršrutą su dviem vairuotojais. Vienas važiuoja, kitas ilsisi, taigi vairuotojo poilsis nepristabdo sunkvežimio. Tokiu atveju atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo (apie 1600–1700 km) gali būti įveiktas per 18–20 valandų. Tai reiškia, kad jei krovinys išvyksta ryte, jis gali būti pristatytas jau kitą dienos rytą ar net prieš vidurnaktį. Tačiau ši paslauga kainuoja gerokai brangiau dėl dvigubos darbo jėgos ir aukštų degalų sąnaudų. Taip pat būtina suprasti, kad net ir su ekspresiniu režimu, galutinis pristatymas gali užtrukti dėl paskirties vietos tvarkaraščio – Olandijoje daugelis sandėlių priima krovinius tik pagal išankstines registracijas su konkrečiais laiko langais (time slots).

3. Kokios Olandijos vietos (miestai/regionai) turi įtakos greitesniam ar lėtesniam pristatymui?

Nors Olandija yra nedidelė šalis, geografinė padėtis turi didelę reikšmę. Greičiausiai pasiekiama yra pietinė Olandija, ypač regionas aplink miestą Venlo. Venlo yra didžiausias logistikos centras šalies pietuose, esantis netoli Vokietijos sienos. Kroviniai, važiuojantys per Lenkiją ir Vokietiją (per A2 autostradą), patenka į Venlo regioną beveik tiesiai. Čia susikaupę dešimtys didelių sandėlių, todėl pristatymas į šį regioną dažniausiai yra greičiausias ir efektyviausias.

Kita vertus, pristatymas į šiaurinę dalį (į Amsterdamą, Utrechtą ar dar toliau į šiaurę – Frizijos provinciją) gali užtrukti šiek tiek ilgiau dėl intensyvaus eismo pačioje "Randstad" aglomeracijoje (Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas). Čia dažnai pasitaiko spūstys, o didžiųjų miestų centruose gali būti ribojamas sunkvežimių eismas (aplinkosaugos zonos). Roterdamas, būdamas uostamiestis, taip pat turi specifinių eismo ypatumų, susijusių su dideliu krovinių srautu iš jūros. Todėl, planuodamas pristatymą, visada tiksliau nurodykite ne tik miestą, bet ir pašto kodą (ZIP code), kad ekspertas galėtų tiksliai įvertinti galimą laiką.

4. Ar muitinės procedūros prailgina pristatymo terminą šioje šalyje?

Kadangi ir Lietuva, ir Olandija yra Europos Sąjungos narės, standartinės muitinės patikros sienoje nėra. Tai leidžia taupyti daug laiko, palyginti su, tarkime, pristatymu į Jungtinę Karalystę ar Šveicariją. Tačiau "nebūti muitinėje" nereiškia "neturėti dokumentų". Olandijos muitinė ir mokesčių inspekcija (Douane) yra labai moderni ir automatizuota.

Vis tiek gali būti sustojimų, jei krovinys yra iš trečiųjų šalių (pvz., jei prekės atvyksta iš Kinijos ir iš Olandijos yra platinamos toliau, arba atvirkščiai). Tokiu atvejui reikalingi T1 dokumentai arba eksporto deklaracijos. Jeigu dokumentai yra neteisingai užpildyti ar trūksta priedų (pvz., sertifikatų), sunkvežimis gali būti sulaikytas muitinės terminale tol, kol situacija bus išspręsta. Mano patirtis rodo, kad dažniausia problemų kyla ne dėl paties pervežimo, o dėl kliento paruoštų komercinių dokumentų kokybės. Todėl, norint užtikrinti operatyvumą, dokumentai turi būti tvarkingi dar prieš išvykstant mašinai iš Lietuvos.

5. Kaip oro sąlygos ir metų laikas veikia pristatymą į Olandiją?

Olandijos klimatas yra jūrinis, oras gali būti nepastovus, tačiau sunkiosios transporto problemos paprastai kyla ne dėl lietaus, o dėl vėjo. Šalis yra pietinėje Šiaurės jūros dalyje, stiprus vakarų vėjas (angliškai vadinamas "Dutch storm") gali būti tikras iššūkis sunkvežimiams, ypač tuščią mašiną vesančius arba su dideliu "paršiu" (tentinu kroviniu).

Žiemą problema gali tapti ne sniegas Olandijoje (jis tenka retai ir išlieka trumpai), bet sniegas Vokietijoje arba Lenkijoje, pro kurias praeina maršrutas. Jeigu Vokietijoje yra įvesti eismo apribojimai dėl smarkaus sniego (pvz., sunkvežimiams leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 60 km/h arba visai draudžiama), tai atidels pristatymą į Olandiją net jeigu pati Olandija šviečia saule. Taip pat rudenį ir žiemą dažna rūkas (Nebelgas) Vokietijos autostradose gali priversti vairuotojus važiuoti lėčiau. Operatyvumo garantavimas šiuo atveju reiškia, kad logistikos partneris turi turėti atsarginius maršrutus arba gebėjimą realiai įvertinti prognozes.

6. Kokią įtaką turi vairuotojo darbo laikas ir poilsio pertraukos?

Tai vienas svarbiausių ir dažniausiai klientams nepastebimų veiksnių. Europos Sąjungoje griežtai reglamentuojamas vairuotojų darbo laikas (tachografo duomenys). Vairuotojas negali tiesiog "nuspausti gazą" ir važiuoti 20 valandų iš eilės, nors ir tokiu būdu būtų galima įveikti atstumą.

Standartinis maršrutas į Olandiją trunka apie 18–20 valandų vairavimo. Vienam vairuotojui tai reiškia, kad jis privalo padaryti bent vieną 9 valandų poilsio pertrauką pusiaukelėje (paprastai Vokietijoje arba Lenkijoje). Jeigu krovinys skubus, ši pertrauka "nuima" pusę dienos. Be to, yra savaitinio poilsio reikalavimai. Jeigu vairuotojas artėja prie savaitinio poilsio pabaigos, jis negali pradėti ilgos kelionės, jeigu nepajėgs ją užbaigti iki leidžiamo laiko. Todėl, užsakydami pervežimą, labai svarbu nurodyti ne tik pageidaujamą atvykimo laiką, bet ir suprasti, ar jis fiziškai įmanomas atsižvelgiant į vairuotojo poilsio grafiką. Mūsų kompanija visada planuoja maršrutus taip, kad vairuotojai turėtų laiko ilsėtis, nes pavargęs vairuotojas – tai pavojus keliuose ir vėlavimo garantas.

7. Ar galima sekti krovinią realiu laiku ir kaip tai padeda užtikrinti terminus?

Šiuolaikinėje logistikoje GPS stebėjimas yra standartas, o ne prabangos prekė. Mūsų naudojamos sistemos leidžia matyti sunkvežimio padėtį realiu laiku, jo greitį, degalų lygį net ir tai, ar variklis įjungtas. Tai leidžia mums aktyviai valdyti procesą.

Jeigu matome, kad vairuotojas užstringa spūstyje netoli Berlyno, mes nedelsdami informuojame klientą Olandijoje, kad pristatymas gali pavėluoti 2–3 valandomis. Tokia proaktyvi komunikacija leidžia klientui persitvarkyti savo sandėlio darbuotojų grafikus – nereikia laukti prie vartų nenušpus. Be to, stebėjimo sistemos leidžia sekti vairuotojo poilsio laiką (tacho duomenis), užtikrinant, kad maršrutas laikomasi pagal planą. Sekimas taip padeda išvengti situacijų, kai mašina "dingsta" ir niekas nežino, kur ji yra, kas anksčiau būdavo didelė problemų šaltinis. Operatyvumas garantuotas tada, kai informacija pasiekia gavėją anksčiau nei pati prekė.

8. Kaip specifiniai kroviniai (šaltai laikomi, pavojingi, permąsti) veikia terminus?

Ne kiekvienas krovinys gali būti vežamas tokiu pat greičiu kaip standartinės paletės su popieriumi ar baldais. Šaltai laikomi kroviniai (refrigerated transport) reikalauja specialių temperatūros režimų palaikymo. Jeigu vairuotojas turi užtrukti sandėlyje dėl iškrovimo, jis privalo įjungti šaldymo agregatą, tačiau tai neįtakoja važiavimo greičio. Tačiau šių krovinių tvarkaraščiai dažnai yra griežtesni, nes prekės (maisto produktai, vaistai) gali sugesti.

Pavojingi krovinių pervežimai (ADR) turi savo apribojimų – jie negali važiuoti tam tikrais keliais (pvz., per tunelius arba miestų centrus) tam tikromis dienomis arba valandomis (pvz., šventėmis arba pagal vietines taisykles). Olandijoje yra griežtos taisyklės dėl ADR krovinių judėjimo, ypač netoli gyvenamųjų kvartalų. Tai gali priversti rasti ilgesnį aplinkkelį, kas prideda 30–60 minučių. Perpildyti kroviniai (Overweight) taip pat gali būti problematiški, jeigu reikia gauti specialius leidimus. Todėl, užsakydami tokius pervežimus, visada reikia planuoti šiek tiek didesnį laiko rezervą (papildomai 4–6 valandas) nei įprastam siuntiniui.

9. Kokios yra dažniausios pristatymo uždelstimo priežastys Olandijoje?

Mano daugelio metų patirtis rodo, kad mažiausiai problemų sukelia paties vairavimo procesas. Dažniausios problemos kyla "paskutinėmyje myliomis" – t.y., patįs pristatymo metu prie kliento sandėlio. Pirmoji ir pagrindinė priežastis – sutartą laiką (time slot) neatitinkantis vairuotojas arba sandėlio darbuotojai. Olandijoje labai populiari "Just-in-Time" logistika. Jeigu vairuotojas atvyksta 15 minučių vėlai, sandėlis gali atsisakyti priimti krovinį ir nukelti jį kitą dieną (kadangi vairuotojas tuomet turi važiuoti ilsėtis). Tai sukelia didžiausius vėlavimus.

Antroji priežastis – neteisingi arba nebaigti formuoti dokumentai (pvz., trūksta EX1 sertifikatų, jei prekės ne ES kilmės). Trečioji – fizinės kliūtys sandėlio teritorijoje: užgriuvę vartai, netinkamas krautuvas prekėms iškrauti arba per daug maža vieta manevruoti. Dideliuose Olandijos sandėliuose, pvz., "Fresh"Centre ar didžiuosiuose prekybos centruose, eilės prie vartų gali būti ilgos, ir netgi atvykus laiku, vairuotojas gali praleisti valandą laukdamas, kol bus leista įvažiuoti. Klientas turi būti sužadintas, kad "operatyvumas" baigiasi ten, kur prasideda jo sandėlio vartai.

10. Kuo klientas gali padėti užtikrinti greitą pristatymą?

Klientas yra neatsiejama logistikos grandinės dalis. Norint, kad "operatyvumas būtų garantuotas", klientas turi atlikti kelis svarbius žingsnius. Pirmiausia – tikslūs ir išsamūs duomenys. Adresas nurodytas ne tik miestu, bet ir tiksliu pašto kodu bei kontakto telefonu, kurį galima paskambinti vairuotojui tiesiogiai. Antra – dokumentų tvarka. Komercinės sąskaitos ir pristatymo lapai (Delivery note) turi būti paruošti ir (jei reikia) patvirtinti muitinės darbuotojų dar prieš išvykstant.

Trečia, ir labai svarbu, – išankstinė pristatymo registracija (Time Slot Booking). Jeigu klientas turi galimybę užregistruoti atvykstantį sunkvežimį savo sandėlio sistemoje iš anksto, tai sumažina vėlavimo riziką iki minimumo. Ketvirta – pasiruošimas iškrovai. Olandijoje dažnai reikalaujama, kad gavėjas pats pasirūpintų iškrovos technika (krautuvas, šakės). Jeigu krautuvas sugedęs arba nėra operatoriaus, tai ne tik sulėtina pristatymą, bet ir gali būti paskaičiuojama papildomai vairuotojui kaip laukimo laikas. Geras bendradarbiavimas ir atviras bendravimas su logistika sukuria tą patikimumą, kurį mes vadinate garantuotu operatyvumu.

Išvada

Pristatymas į Olandiją yra vienas efektyviausių ir labiausiai išvystytų logistikos maršrutų Europoje.