Pristatymo terminai į Olandiją ir iš Olandijos operatyviai: Realijos ir patarimai iš vidaus

Sveiki, draugai. Šiandien norėčiau padėti jums susigaudyti tai, kas dažniausiai sukelia daugiausia nerimo – laikas. Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų, mačiau viską: nuo tai, kaip vairuotojai miega po tiltu Liuksemburge, iki tokių spūsties Vokietijoje, kai stoviems trims valandoms net nepastebi, kad priešais tave stovi vienas švedas su kitu lenku. Klientas visada klauso vieno: „Kada tai bus pas mane?“ Ir tai yra natūralu. Bet kai kalbame apie logistiką, ypač kai reikia pristatymo terminai į Olandiją ir iš Olandijos operatyviai, atsakymas niekada nėra tiesus taškas. Tai yra dinamiškas procesas, priklausantis nuo tūkstančio smulkių detalių, apie kurias paprastai negalvojate, kai užpildote eksporto deklaraciją.

Olandija, arba Nyderlandai, yra logistikos širdis. Roterdamas, Amsterdamas, Schipholas – tai mazgai, pro kuriuos praeina didžioji dalis prekių visoje Europoje. Tačiau būtent dėl to ten ir būna taip judrus. Per savo karjerą esu suformavęs taisyklę: jei žinai, kaip veikia Olandijos rinka, tu žinai, kaip veikia visa Europa. Tačiau čia nėra lengva. Operatyvumas – tai ne tik vairuotojo koja ant dujų. Tai yra puikus dokumentų valdymas, supratimas, ką reiškia „juostelė“ (tilda) prekės pavadinime, ir žinojimas, kurioje vietoje geriausia prasukti vairuotojo poilsio laiką, kad neprasileistum termino.

Šiame straipsnyje aš nešiosi savo patirtį be jokių uždažų. Pasakysiu, kaip tai tikrai yra, ką daryti, norint greito pristatymo, ir kodėl kartais net ir geriausias planas gali žlugti dėl paprasto gumos plyšio arba nesuprato vokiško automobilio pažymėjimo. Sėskite patogiau, mes įsibėgėsime.

Kas lemia, kiek laiko užtruks kelyje?

Kiek realiai laiko reikia nukeliauti iki Roterdamo ar Amsterdamo?

Žiūrėkime tiesiai į akis. Jei mes kalbame apie pristatymo terminus į Olandiją ir iš Olandijos operatyviai, tai standartinis, „gražus“ variantas yra 24–48 valandos nuo to momento, kai mes fiziškai pasiimame krovinių jūsų sandėlyje. Tačiau tai yra idealiu atveju. Jei krovinys yra iš Vilniaus ir važiuoja į pietinę Olandiją, tai maždaug 1500–1700 kilometrų. Vairuotojas turi sustoti pailsėti. Jei jis važiuoja vienas, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos ir 9 valandų poilsio. Tai nėra greitas lenktyninis automobilis, tai 40 tonų monstras, kurį vėjas pučia į šoną kiekvienoje Vokietijos automagistralėje. Taigi, realiausia – diena ir naktis, o jei yra koks nors nesklandumas – dvi dienos.

Ar galima numatyti tą patį laiką kiekvieną kartą?

Absoliučiai ne. Būčiau melagis, jei pasakyčiau, kad logistika yra kaip traukinys, kuris važiuoja pagal grafiką. Geležinkelis gali, o kelių transportas – ne. Vakar kelyje A2 netoli Miunsterio buvo avarija, stovėjome keturias valandas. Prieš savaitę vairuotojui užstrigo „tilda“ muitinėje dėl to, kad klientas parašė neteisingą svorį prekių sąraše (CMR). Pristatymo terminai į Olandiją ir iš Olandijos operatyviai priklauso nuo tiek daug veiksnių, kad net aš, po dvidešimties metų, kartais tikrai atsidūriu situacijoje, kai tenka skambinti klientui ir sakyti: „žiūrėk, čia ne mūsų kaltė, tai stovi visa Vokietija“. Vieną kartą gali atvykti per 18 valandų, kitą – per 36. Tokia mūsų specialybė.

Olandija ar toli? Kaip keliai veikia terminus?

Atstumas yra toks pat, kaip į Belgiją ar šiaurinę Vokietiją, bet specifika yra kitokia. Olandijoje labai daug užstatytų teritorijų, o keliai, nors ir puikūs, dažnai apkrauti dėl didelio sunkvežimių skaičiaus. Be to, šalyje gausu vandens telkinių ir tiltų, o kai kuriuose regionuose, pvz., aplink Amsterdamą, kelių sistemos yra sudėtingos. Jei vairuotojas pirmą kartą važiuoja į tam tikrą „garden center“ kažkur už miesto, jis gali prarasti valandą tiesiog ieškodamas įvažiavimo, kuris žemėlapyje pažymėtas kaip „servisas“. Taigi, atstumas nėra vienintelis matmuo – reikia skaičiuoti ir „paskutinį mylią“ logistiką, kuri Olandijoje dažnai būna lėta.

Ar dažnai vairuotojai sustoja pailsėti ir kiek tai įtakoja greitį?

Tai ne tik dažnai, tai yra įstatymas. Mes negalime varyti vairuotojo kaip vergo. Jis turi tachografą, kuris fiksuoją viską. Jei reikia pristatymo terminų į Olandiją ir iš Olandijos operatyviai, mes visada stengiamės siųsti dvi ekipažus (dviejų vairuotojų komandą) į labai skubius siuntinius. Tada jie gali važiuoti be 9 valandų ilgo poilsio, tik keisdamiesi vairu. Taip atvežame per 18-20 valandų. Jei siunčiate vieną vairuotoją, laukite poilsio pertraukos. Tai fizinės galimybių riba, ne mūsų noras. Vieną kartą klientas paklausė, kodėl jo prekės stovi degalinėje – aš jam paaiškinau, kad vairuotojas nebuvo miegojęs 10 valandų ir jei jis pajudės, jis gali užmušti ką nors kelyje. Ar to jums norite?

Specifiniai klausimai apie krovinius ir dokumentus

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys realiu laiku?

Šiandien tai jau nebe problema kaip anksčiau. Mes naudojame GPS sekimo sistemas, kurios rodo net kur vairuotojas degalinėje putoja puodelį kavos. Bet čia yra vienas „bet“. Kartais signalas pradingsta arba vairuotojas užmiršta įjungti terminalą. Taip pat būna, kad sistema rodo „vyksta“, bet realiai jis stovi priešais sandėlį ir laukia iškrovos 3 valandas. Jei jums svarbus tikslus pristatymo terminas į Olandiją, geriausia tiesiog pasiskambinti savo atstovui (man) ir paklausti, o ne tik stebėti tašką žemėlapyje. Asmeninis kontaktas duoda daugiau informacijos nei bet kuri programa, nes aš galiu paskambinti vairuotojui ir klausti: „Kas vyksta?“.

O su muitine problemų nedžiūga?

Nuo tada, kai mes įsijungėme į Schengeno erdvę ir ES, fizinės sienos nėra, bet muitinė visada egzistuoja. Ji yra elektroninė. Jei vežate įprastas prekes, NCTS procedūra paprastai praeiti sėkmingai per 15 minučių. Bet jei dokumentuose yra klaida, pvz., neteisingas HS kodas arba trūksta priedų, sistema „užstringa“. Tada vairuotojas turi stovėti, kol mes pataisome dokumentus. Ypač daug problema būna su transportu iš Olandijos, jei ten išvežate naudotas mašinas arba dalis – ten tikrinimas yra žymai griežtesnis. Operatyvumas čia priklauso nuo to, kaip tiksliai jūsų buhalteris suvedė duomenis. Geras dokumentas – tai pusė sėkmės.

Tentalinis kelinis ar šaldytuvas – kuris greitesnis?

Techniškai jie važiuoja vienodu greičiu, tačiau šaldytuvas (refrižeratorius) yra jautresnis. Jei vežate šaldytus produktus į Olandiją, ten reikia išlaikyti temperatūrą. Jei vairuotojas sustoja ilgam, temperatūra gali šokti. Be to, šaltų krovinių įkrovimas-trinimas trunka ilgiau, nes reikia tvirtinti, kad neprarastų šaltumo. Tentalinis (tent) kelinys yra paprastesnis – užkeli, užrakti, važiuoti. Jei jums svarbiausia yra pristatymo terminai į Olandiją ir nešąlamieji daiktai, tentalinis kelinys dažnai yra „saugesnis“ pasirinkimas dėl mažesnės techninės rizikos.

Ar galiu atsiimti prekes Olandijos sandėlyje pats (EXW)?

Galite, bet tada būsite atsakingi už viską. Jei pasirašote EXW (Ex Works) sutartį, mūsų atsakomybė prasideda tik tada, kai mes pasiimame prekes. Jei jūsų brokeras Olandijoje pavėluoja su paruošimu arba jūs pats susikomplicikuojate kelyje, mes negalime už tai atsakyti. Dažniausiai klientai, kurie nori operatyvaus pristatymo, renkasi DAP (Pristatytas) arba FCA (Free Carrier) terminus, kad mes užimtume visą kontrolę. Kai aš valdau procesą nuo sandėlio durų iki jūsų durų, aš galiu garantuoti laiką. Kai jūs bandote tai daryti patys su savo vairuotojais, dažnai gaunasi chaosas.

Kainos ir organizaciniai niuansai

Kodėl skirtingi ekspeditoriai duoda skirtingus laikus?

Nes kaina ir laikas yra susiję. Jei kas nors pasako, kad atveš per 12 valandų už 200 eurų (tikėtina, kalbant apie mažą krovinių siuntą), jis meluoja arba planuoja pažeisti taisykles. Normali kaina apima normalų laiką. Operatyvus pristatymo terminas į Olandiją kainuoja, nes ten reikia sumokėti vairuotojui už viršvalandžius, už greitą įkrovimą, už papildomus rūpesčius. Aš visada sakau klientams: jei jums tai reikia rytoj ryte, tai pasiruoškite mokėti brangiau nei jei galite laukti iki savaitgalio. Pigu šiame pasaulyje dažnai reiškia lėtai ir rizikingai.

Ar verta skubėti ir mokėti daugiau?

Ne visada. Tarkime, jūs siunčiate statybines medžiagas, kurios ir taip stovi statybvietėje savaitę dėl blogo orų. Kokia prasmė mokėti už „express“ pristatymą? Olandija yra arti, prekės čia pasiekia greitai ir taip. Tačiau jei jums trūksta detalės gamybos linijai, kuri sustojo, kiekviena valanda kainuoja tūkstančius eurų, tuomet taip, verta skubėti. Čia reikia sveiko proto. Aš dažnai patariu klientams nesisukti nuo pristatymo terminų į Olandiją ir iš Olandijos operatyviai, jei tai nėra būtina, tačiau jei verslas nuo to priklauso – nedvejoti.

O su keltu kaip? Ar tai neprailgina kelionės?

Keliaujant iš Olandijos (pvz., iš Roterdamo ar Vlissingeno) į JK arba atvirkščiai, keltas yra būtinas. Bet jei važiuojame į Lietuvą, keltų nereikia, važiuojame per žemyną. Tačiau ten yra kelių mokesčiai (vinjetės Vokietijoje, Belgijoje, mokesčiai už tiltus Prancūzijoje, jei ten važiuojame). Visos šios procedūros – eilės prie mokėjimo terminalų – valandas. Mes įskaičiuojame tai į grafiką. Kartais vairuotojas pasirenka kelią pro Liuksemburgą, kad sutaupyti, bet tai užtrunka ilgiau. Operatyvumas reikalauja brangesnių kelių.

Kas nutinka, jei pirkėjas Olandijoje nesirodo atsiimti prekių?

Tai košmaras. Mes atvykstame, o sandėlis uždarytas arba vadybininkas išvykęs. Vairuotojas negali laukti nemokamai. Jei jis laukia 2 valandas, tai papildomai pinigai. Jei laukia dieną – tai gali kainuoti tiek, kiek kaina pati transportavimo paslauga. Todėl, planuodami pristatymo terminus į Olandiją, visada patikrinkite, ar jūsų partneris ten yra. Nustatykite „Laycan“ (latest arrival) datą. Aš mačiau atvejus, kai vairuotojas privalėjo iškrauti prekes į kitą sandėlį (perkrautimas) tik todėl, kad pirkėjas neatsiliepė į telefonus. Tai kainuoja laiką ir pinigus.