Pristatymo terminai į Olandiją – greita ir patikima logistika iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, pasakyčiau, mačiau viską – nuo tų, kas siunčia vieną dėžutę su dviračio dalimis, iki didžiulių projektinių krovinių, kurie užima visą sunkvežimį. Kiekvienas klientas vienodai klausia to pačio: „Kada tai bus ten?“. Žinoma, visiems norisi, kad prekės pasiektų paskirties vietą vakar, bet realybėje tai veikia šiek tiek kitaip. Šiandien norėčiau papasakoti ne iš vadovėlių, o iš mano kasdieninio darbo patirties, kaip susiformuoja pristatymo terminai į Olandiją ir ką tikrai reikia žinoti, kad siunta nepriliktų pasienyje ar sandėliuje.

Olandija (arba Nyderlandai) yra vienas pagrindinių logistikos mazgų visoje Europoje. Roterdamo uostas, milžiniški paskirstymo centrai Venle ar Tilburge – visa tai sukuria intensyvų judėjimą. Tačiau būtent dėl to intensyvumo ten ir susidaro didžiausių spūsčių. Dažnai klientai man sako: „O, tai tik 1600 kilometrų, važiuoti ir važiuoti“. Taip, atstumas tikrai nedidelis lyginant su, tarkime, Ispanija, bet čia viskas priklauso nuo to, ką ir kaip vežame. Jei kalbame apie pristatymo terminus į Olandiją, turiu nuo pat pradžių nustatyti aiškius lūkesčius, kad vėliau nebūtų nusivylimo.

Standartinis krovininis sunkvežimis (pilna mašina, arba FTL) iš Lietuvos į Olandiją nuvažiuoja vidutiniškai per 24–48 valandas, jei kalbame apie vairuotojo darbo laiką be ilgesnių stabdymų. Tačiau jei tai dalinis krovinys (LTL), kai reikia surinkti prekes iš keleto siuntėjų arba iškrauti keliems gavėjams, laikas automatiškai didėja. Čia jau kalbame apie 3–5 darbo dienas. Būtent tokių niuansų aš ir stengiuosi aiškinti savo klientams, kad jų verslas neštų nuostolių dėl vėluojančios žaliavos ar prekių.

Svarbu prisiminti ir tai, kad Olandijoje labai griežtai laikomasi paskirties terminų (time windows). Jei vairuotojas atvyksta penkias minutes vėlai, gali būti, kad jo neįleis į sandėlį iki kito dienos. Taigi, planuojant pristatymo terminus į Olandiją, reikia atsižvelgti ne tik į važiavimo greitį, bet ir į gavėjo sandėlių režimus. Dabar, kai jau turime bendrą vaizdą, pažiūrėkime į konkretžiausius klausimus, kuriuos man dažniausiai užduodate telefonu ar el. paštu.

Kas tikrai įtakoja laiką kelyje?

Kiek laiko užtrunka nuvežti prekes iš Vilniaus į Amsterdamą?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra tiesus. Jei mes krauname pilną furgoną ir jis važiuoja tiesiai, tai techniškai vairuotojas gali būti tiksliai po 24 valandų (jei nebus miego poilsio trukmės limitų pažeidimų), tačiau realiai tai trunka apie 1,5–2 dienas. Reikia įskaityti poilsį, įkrovą Lietuvoje ir iškrovą Olandijoje. Amsterdamas – miestas, kuriame eismo problemos kasdieninės, tad net ir atvykus į miestą, gali tekti stovėti spūstyse. Taigi, saugiai skaičiuokite 48 valandas nuo to momento, kai mes fiziškai pasiėmėme krovinį.

O kodėl kartais vėluoja net ir daliniai kroviniai?

Čia viskas labai paprasta, bet klientams dažnai nepatinka tai girdėti. Dalinis krovinys reiškia, kad mūsų vairuotojas turi sustoti pakeliui pakrauti ar iškrauti kitų klientų siuntas. Pavyzdžiui, jei važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją, gali būti bent kelios tokios sustojimų vietos. Vieną kartą buvo atvejis, kai vairuotojas Vokietijoje laukė iškrovos 5 valandas, nes sandėlininkas „pameškiojo“ dokumentus. Tokiose situacijose pristatymo terminai į Olandiją pasislenka ne dėl mūsų kaltės, o dėl logistikos grandinės kitų grandžių. Todėl visada rekomenduoju planuoti prekybą su atsarga.

Ar tikrai reikia taip ilgai laukti muitinės?

Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, muitinės procedūros vis tiek egzistuoja, ypač jei prekės yra iš trečiųjų šalių arba yra reglamentuojamos (pvz., alkoholis, tabakas, vaistai). Taip pat, jei krovinys keliauja per T1 procedūrą, reikia apsieiti su muitinės dokumentais. Esu matęs situacijų, kai viena trūkstama parašo viename dokumente sustabdydavo visą sunkvežimį pasienio punkte arba tiesiog kelyje. Dabar daugelis dalykų daroma elektroniniu būdu, bet jei sistema „užstrigs“ arba inspektorius nuspręs patikrinti krovinį fiziškai, pridėkite dar pusę dienos prie termino.

Kaina ir greičio santykis

Ar verta mokėti už ekspresinį pristatymą?

Tai priklauso nuo to, kiek jums šios siuntos „degina“. Jei gamyklai stoją ir dėl vienos detelės sustoja 50 žmonių konvejeris, tai tuomet verta. Ekspresas reiškia, kad skiriamas atskiras sunkvežimis tik jums, jis nevažiuoja niekam kitam, ir vairuotojai gali keistis (du vairuotojai vienoje mašinoje), kad važiuotų be sustojimų. Toks pristatymo terminas į Olandiją gali būti trumpesnis nei 24 valandos. Tačiau kaina tuo atveju būna apie 40–50 proc. didesnė nei standartinis. Esu matęs, kaip mažos įmonės perka tokią paslaugą ne dėl būtinybės, o dėl nerimo, o paskui stebisi, iš kur didelės sąnaudos.

Kiek vidutiniškai kainuoja standartinis pervežimas?

Negaliu pasakyti tikslios sumos be konkretaus svorio ir matmenų, bet pažymėsiu tendencijas. Šiuo metu, kai kuro kainos šokinėja, atsirado ir priedas dyzelui. Paprastai vienos paletės vežimas iš Lietuvos į Olandiją (dalinis krovinys) kainuoja nuo 120 iki 200 eurų, priklausomai nuo sezono. Pavasarį ir rudenį, kai prasideda intensyvus žemės ūkio pervežimai, kainos gali šokti. O pilna mašyna (13,6 t) gali kainuoti nuo 1500 eurų. Tai yra orientaciniai skaičiai, bet jie padeda susiformuoti biudžetui.

Ar galima taupyti renkantis ilgesnį terminą?

Absoliučiai taip. Jei jums nereikia, kad prekės būtų Rytoj ar Poryt, pasakykite mums tiesiogiai – „mes galime laukti“. Tada mes galime jūsų siuntą sudėti į tobulą grupinį krovinį, kuris surenkamas kelias dienas. Tai leidžia mums sumažinti kainą klientui iki 20 proc. Mano patirtis rodo, kad planuojant iš anksto (pvz., užsakant per savaitę-dvi), galima pasiekti puikių pristatymo terminų į Olandiją be jokio pabrangimo. Būna, kad klientas skambina ir sako „reikia jau“, o po to sužino kainą ir staiga tampa kantrus.

Specifiniai atvejai ir problemos

Kaip elgiamės su pavojingais krovinais (ADR)?

Čia nėra vietos pokštams. ADR krovinių (chemikalės, degiosios medžiagos) tvarkymas reikalauja specialių leidimų, ženklinimo ir maršrutų planavimo. Negalima tiesiog važiuoti bet kuriuo keliu pro miestų centrus. Kartais pristatymo terminai į Olandiją su tokiu kroviniu ilgesni, nes vairuotojas privalo laikytis griežtų poilsio režimų ir vengti tam tikrų tunelių ar tiltų. Vieną kartą teko perplanuoti visą maršrutą per Belgiją, nes Vokietijoje uždaro kelią dėl avarijos su chemikalais. Tai truko ilgiau, bet saugumas čia pirmiausia.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Sunkvežimiai – taip pat technika, jie geda. Esu matęs, kaip užgesia variklis Vokietijos autobane. Tokiu atveju veikiame greitai: išsiunčiame pagalbinę techniką, jei negalima sutaisyti vietoje – organizuojame perkrovą į kitą sunkvežimį. Tai, žinoma, užtrunka. Gali praeiti 12–24 valandos, kol viskas suorganizuojama. Geriausia, ką galiu patarti – nebijokite klausti mūsų apie krovinio draudimą „CMR“. Jis padengia nuostolius, jei prekės sugestų arba sugestų dėl vėlavimo, nors pastarasis dažniausiai nebus apdraustas, nebent tai ypatingas sandoris.

Ar galite pristatyti į Olandijos salas?

Daug kas pamiršta, kad Olandija ne tik sausuma, bet ir salos (pvz., Texel, Vlieland arba Zelandijos regionas). Ten važiuoti reikia keltais arba per tunelius. Keltų grafikai ne visada derinasi su vairuotojo darbo laiku. Jei užsakote pristatymo terminą į Olandiją į toliau nutolusius regionus, pvz., į Zelandiją (Zeeland), visada pridėkite bent vieną dieną atsargai. Kartais reikia laukti kelo kelias valandas, o jei vėjuota, keltas gali neplaukti. Planuokite tai iš anksto, kad vairuotojas nešoktų į jūrą paskutinę minutę.

O su šaldytuvais? Ar ten taip pat ilgai?

Šaldyti arba šaldantys kroviniai (Fridge) turi savo niuansų. Čia ne tik važiavimo laikas svarbus, bet ir temperatūros palaikymas. Prieš įvežiant į Olandiją, reikia atlikti privalomą šaldymo įrenginio patikrą. Jei vairuotojas sustoja papietauti ir pamiršta įjungti agregatą, prekės gali sugesti. Be to, Olandijos sandėliai yra labai griežti dėl temperatūros protokolų – jei atvykstate ir šaldytuvas rodo -18, o reikėjo -20, gali atsisakyti priimti krovinį. Todėl šiuo atveju pristatymo terminai į Olandiją yra panašūs kaip ir įprastų krovinių, bet atsakomybė didesnė.

Ar reikia manyti, kad Olandijoje visi kalba angliškai?

Tai ne techninis klausimas, bet labai svarbus praktikoje. Dauguma vairuotojų iš Rytų Europos nemoka angliškai, o Olandijos sandėlininkai dažnai nekalba nei lietuviškai, nei rusiškai, net vokiškai. Jie kalba tik anglų arba olandiškai. Jei dokumentuose yra klaidų arba neaiškumų, vairuotojas gali tiesiog negalėti išsiaiškinti, ką daryti.