Pristatymo terminai į Olandiją: Eksperto vadovas krovinių pervežimo trukmei

Įvadas

Dirbant tarptautinės logistikos srityje, vienas dažniausiai užduodamų klausimų yra paprastas savo esme, tačiau sudėtingas atsakyme: „Kiek laiko užtruks krovinys nukeliauti į Olandiją?“ Per daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje sutikau ne vieną verslininką, kuris manytų, kad atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo ar Roterdamo tiesiogiai proporcingas laikui, parodytam žemėlapyje. Tačiau logistika – tai ne tik geografija, tai sudėtingas mechanizmas, kurį veikia oro uostai, jūrų uostai, kelių eismo sąlygos, muitinės procedūros ir, žinoma, žmogiškasis faktorius.

Olandija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o šios šalies logistinis infrastruktūros tinklas laikomas vienu geriausių pasaulyje. Roterdamo uostas – „vartai“ į Europą – tai vieta, kur kertasi tūkstančiai kelių. Todėl, planuodamas siuntą į šią šalį, klientas turi ne tik žinoti, kad kelias „užtrunka keletą dienų“, o suprasti, kokie konkrečiai veiksniai lemia šią trukmę. Ar renkatės keliu transportu? Galbūt jūra? O gal svarbiausia yra greitis, todėl reikalingas skrydis? Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, padėdamas jums suprasti, kas tikėtina ir kas ne, siunčiant krovinius į Nyderlandus.

Svarbu pabrėžti, kad nėra vieno „standartinio“ atsakymo. Tas pats krovinių automobilis gali atvykti per 48 valandas, o gali užtrukti ir penkias dienas dėl paprastos techninės problemos Vokietijoje arba netikėtos rūko juostos A2 autostradoje. Toliau išsamiai aptarsime visus transportavimo būdus, jų niuansus ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų verslas galėtų planuoti savo veiklą be nereikalingų staigmenų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pristatymas į Olandiją keliu transportu iš Lietuvos?

Kai kalbame apie standartinį keliu transportu (sunkvežimio) pristatymą, mes logistikoje dažniausiai skirstome jį į dvi pagrindines kategorijas: FTL (Full Truck Load – pilnas sunkvežimis) ir LTL (Less Than Truck Load – dalinis krovinys arba grupinis pervežimas).

Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL), kuris važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio iki gavėjo Olandijoje be sustojimų kitiems klientams, terminas yra daugiau mažiau pastovus. Atstumas nuo Lietuvos centro iki Olandijos vidurio svyruoja apie 1600–1800 km. Atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimą (Reglamentas (ES) 561/2006), šis kelias įprastai užtrunka 2–3 dienas. Pirmą dieną vairuotojas pasiekia Lenkiją arba Vokietijos pasienį, antrą – važiuoja per Vokietiją ir vėlai vakare arba ryte pasiekia Olandiją.

Tačiau jei siunčiate dalinį krovinių (LTL), situacija pasikeičia. Čia taikomas grupinis pervežimas, t. y. krovinys surinkiamas Vilniuje ar Kaune, tada vežamas į didesnį terminalą (pavyzdžiui, prie Kauno ar Lenkijoje), ten iškraunamas ir perkraunamas į kitą automobilį, einantį tam tikra kryptimi. Tokiu atveju standartinis terminas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Ilgesnis laikas reikalingas tam, kad logistikos įmonė surinktų pakankamai krovinių vienam maršrutui ir užpildytų sunkvežimį – tai leidžia pasiūlyti klientams mažesnę kainą, bet atiduoda dalį greičio.

2. Ar greitis priklauso nuo to, į kurį konkretų Olandijos miestą vežama?

Absoliučiai taip. Nors Olandija yra nedidelė šalis, jos logistinis pasiskirstymas turi savo ypatumų. Dažniausiai klientai sako „vežkime į Olandiją“, tačiau logistikos požiūriu skirtumas tarp pristatymo į Amsterdamą (centras) ir, tarkime, į Mastrichtą (pietryčiuose) ar Groningeną (šiaurėje) gali būti nemenkas.

Didžioji dalis krovinių iš Lietuvos patenka per Vokietijos sieną, pro vokišką Venlo miestą, ir toliau keliauja link Roterdamo arba Amsterdamo. Jei jūsų gavėjas yra šiame vakariniame regione (Randstad), pristatymas įvyksta greičiausiai – dažnai tai yra paskutinės 2–3 valandos vairuotojo kelionės po Vokietijos.

Jei krovinys turi būti pristatytas į rytines ar šiaurines provincijas, vairuotojui gali tekti nukrypti nuo pagrindinio koridoriaus. Be to, Olandijoje griežtai kontroliuojamas vairuotojų darbo laikas ir sunkvežimių judėjimas miestuose. Pristatymas į glaudžius Amsterdamo centro ar Utrechto sandėlius gali užtrukti ilgiau dėl eismo spūsčių, kurios ten būdingos net ir darbo dienomis. Todėl, planuodamas siuntą, visada vertėtų nurodyti ne tik šalį, bet ir tikslų adresą bei galimą pristatymo laiką (pvz., „iki 12:00“ arba „tik pirmadieniais“), nes tai gali pakeisti terminą viena diena.

3. Kokios yra jūrinių pervežimų trukmės į Olandiją?

Nors Lietuva ir Olandija turi tiesioginę sausumos sieną (per kitas šalis), jūrinis transportas vis dar yra labai populiarus, ypač perkant didžiules prekių partijas, statybines medžiagas ar techniką. Šiuo atveju krovinys keliauja iš Klaipėdos uosto į vieną iš Olandijos uostų – dažniausiai Roterdamą, Amsterdamą arba Vlissingeną.

Kelionės trukmė laivu (tranzito laikas jūroje) paprastai svyruoja nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo maršruto ir laivų tvarkaraščio (kelionė per Šiaurės jūrą). Tačiau svarbu neapleisti papildomų operacijų. Prieš išvykstant laivui, krovinys turi būti pateiktas į terminalą Klaipėdoje (papildoma 1 diena), o atvykus į Olandiją – jis turi būti iškraunamas ir perduodamas sausumos transportui (galimas papildomas 1–2 dienų uždelsimas dėl muitinės ar terminalo užimtumo).

Taigi, visa „duris į duris“ (door-to-door) operacija jūra gali užtrukti nuo 5 iki 7 dienų. Tai atrodo ilgiau nei keliu, tačiau jei turite 20 konteinerių, jūrų transportas bus daug ekonomiškesnis. Taip pat verta paminėti, kad žiemos metu, kai Baltijos jūroje stiprus štormas, laivai gali vėluoti, todėl reikia turėti laiko rezervą.

4. Kada verta rinktis oro transportą ir kiek tai trunka?

Oro transportas yra greičiausias, tačiau brangiausias sprendimas. Siuntant krovinius lėktuvu iš Vilniaus ar Kauno oro uostų į Amsterdamo Schiphol oro uostą (pagrindinį hubą), skrydis trunka mažiau nei 3 valandas. Tačiau, kaip ir visada, yra „vabalas“.

Skrydis trukmės nulemia ne tiek skrydis, kiek muchavimo (krovimo) procedūros. Krovinys turi būti pristatytas į oro uosto terminalą iš anksto (paprastai 2–4 valandos prieš skrydį), išduodami prekių deklaracijos. Atvykus į Schipholą, krovinys eina per muitinę (greitojo koridoro, tačiau vis tiek reikalaujanti laiko) ir tada yra perduodamas kurjeriui arba klientui.

Visas procesas nuo siuntos perdavimo Lietuvoje iki jos gavimo Olandijoje dažniausiai užtrunka 1–2 darbo dienas. Jei siunta išsiunčiama ankstyvą ryto, tikėtina, kad ji bus Olandijoje jau kitą dieną popietę. Ora rekomenduojama vežti labai brangius prekes, vaistus, skubias dokumentus ar smulkius, bet svorio (kilogramais) vertinamus krovinius. Nors brangiau, tai vienintelis būdas garantuoti 24–48 valandų terminą, kai sausumoje yra didelės spūstys.

5. Ar muitinės procedūros ilgina pristatymo terminą (Lietuva – Olandija)?

Šis klausimas dažnai kelia sumaištį, nes abi šalys yra Europos Sąjungos narės. Oficialiai tai vadinasi „vidinė prekyba“, todėl tarp šalių nėra tradicinės importo muitinės, kur sustabdomas sunkvežimis ir mokami mokesčiai už prekių įvežimą į šalį.

Tačiau tai nereiškia, kad dokumentų nereikia. Kiekvienas krovinys, išvežamas iš Lietuvos, turi būti deklaruojamas Lietuvos muitinės sistemoje (EMCS arba išvežimo deklaracija). Jei dokumentuose yra klaidų (neteisingas kodas, svorio neatitikimas), sunkvežimis gali būti sulaikomas pasienio punkte arba paties siuntėjo sandėlyje, kol klaida bus ištaisyta. Tai gali atidėlioti išvykimą 1 dienai arba ilgiau.

Be to, jei prekės yra iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, iš Kinijos atvežtos į Lietuvą sandėliui ir iš ten siunčiamos į Olandiją), gali reikėti TDS dokumentų (Tranzitinis mokesčių atleidimas) arba papildomų įrodymų, kad prekė jau buvo apmokestinta ES. Jei šių dokumentų nėra, Olandijos muitinė gali sustabdyti krovinį patikrinimui. Todėl, nors dažniausiai siena kertama be sustojimo, blogai parengti dokumentai yra dažniausia terminų prailginimo priežastis.

6. Kaip metų laikas ir oro sąlygos veikia pristatymą?

Dirbant logistikoje, mes negalime ignoruoti gamtos. Nors Lietuva ir Olandija yra panašios klimato zonose, kelių sąlygos žiemą gali skirtis labai drastiškai.

Žiemos mėnesiais (gruodis–vasaris) pagrindinis rizikos veiksnys yra ne sniegas Olandijoje (ten jį valo puikiai), o sniegas ir ledas Lenkijoje bei Vokietijoje. Jei Vokietijos autostradoje (A2) prasidėjus sniego lietui įvyksta eismo nelaimė, susidaro dešimčių kilometrų spūstys. Tai gali sustabdyti vairuotoją nevalandomą laiką – nuo kelių valandų iki visos dienos.

Taip pat rūkas yra didelė Olandijos problema, ypač rudenį. Dėl didelio drėgnumo rūkas čia gali būti taip tirštas, kad uždarius kai kurias autostradų atkarpas arba apribavus greitį iki 30 km/h, pristatymo terminai automatiškai prasideda. Vasarą problema gali būti karščio bangos, kurios riboja vairuotojų darbo laiką (dėl techninių reikalavimų, ne visi sunkvežimiai turi kondicionierius kabinoje). Todėl, planuodamas siuntą žiemą ar rudenį, visada pridėkite 1–2 dienas „saugumo maržą“.

7. Ar „Express“ siuntos tikrai pristatomos per 24 valandas?

Logistikos kompanijos siūlo „Express“ paslaugas, garantuojančias pristatymą per 24 valandas (kitą dieną ryte). Tai įmanoma ir dažnai veikia, tačiau tai reikalauja specifinių sąlygų.

Tokiu atveju dažniausiai naudojami ne standartiniai 13,6 metro vilkikai, o mažesni transporto priemonės (3,5–5 tonų sunkvežimėliai ar furgonai) arba netgi keleiviniai mikroautobusai, jei krovinys nedidelis. Šie automobiliai gali važiuoti greičiau (nėra ribojimų, kurie taikomi sunkesniems vilkikams kai kuriose vietovėse) ir lengviau manevruoja spūstyse.

Tačiau 24 valandų terminas galioja tik tada, jei: 1. Krovinys paruoštas išvežimui iki nurodyto „cut-off“ laiko (pavyzdžiui, iki 12:00). 2. Nėra jokių techninių trukdžių. 3. Siuntima į didelį miestą (Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas).

Jei reikia pristatyti į mažą kaimą Fryzijoje arba Zeelandijoje, „Express“ terminas gali reikšti „pristatymas iki 18:00 val. kitą dieną“ ar net „per 36 valandas“. Be to, ši paslauga kainuoja 2–3 kartus brangiau nei standartinis pervežimas. Verta pasitikslinti su logistika, ar 24 valandos yra kritinis laikas, ar galima susitarti dėl 48 valandų, taupant biudžetą.

8. Kaip Lenkijos ir Vokietijos eismas veikia laiką?

Kadangi geografiškai Lietuva su Olandija ne ribojasi, kiekvienas krovinys turi kirsti Lenkiją ir Vokietiją. Šios šalys yra mūsų logistikos „aorta“, tačiau ir „gerklė“, kurią kartais užgriūva.

Lenkijoje problema dažnai būna ne blogi keliai, o greičio apribojimai ir statybos. A12 autostrada (nuo Terezino pasienio punkto link Vokietijos) yra intensyviai naudojama, ir ten dažnai vyksta remonto darbai. Taip pat Lenkijoje griežtai stebimi vairuotojų poilsio laikai – jei vairuotojas pavėluoja į pasienio punktą dėl spūsties Kaune ar Vilniuje, jis gali privalomai pasilikti ilgiau, kad atitiktų reikalavimus.

Vokietija yra dar svarbesnė. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra pagrindinis koridorius. Bet kokia avarija netoli Berlyno, Hanoverio arba Dortmundo sukuria „domino efektą“. Avarijos vienoje juostoje sukelia spūstį 50 km, dėl kurios vairuotojas praranda ne tik kelias valandas, bet ir gali praleisti planuotą pristatymo laiką Olandijoje. Vokietijoje taip pat yra daug brangiųjų kelių (mažesniems sunkvežimiams), todėl maršruto parinkimas turi būti kruopštus. Mano patirtis rodo, kad 30–40% visų vėlavimų į Vakarų Europą yra būtent dėl Vokietijos eismo sąlygų.

9. Ar galima sekti krovinių judėjimą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai nebe „galimybė“, o standartas. Visos profesionalios logistikos kompanijos siūlo Track & Trace sistemą. Kaip ekspertas, visada rekomenduoju savo klientams naudotis šia funkcija.

Tai leidžia matyti ne tik tai, kur yra sunkvežimis, bet ir numatomą atvykimo laiką (ETA). Jei matote, kad sunkvežimis stovi Vokietijoje jau 4 valandas, galite ankstyviau informuoti savo klientą Olandijoje apie galimą vėlavimą. Tai padeda išvengti konfliktų ir nereikalingo skambinimo vairuotojui (kas, beje, yra draudžiama vairuotojui važiuojant).

Tačiau verta prisiminti, kad GPS signalas gali pradingti tuneliuose arba sandėliuose. Taip pat, jei tai grupinis pervežimas (LTL), sistema gali rodyti vilkiko padėtį, tačiau jis gali važiuoti į kitą terminalą, o ne tiesiai prie jūsų gavėjo. Todėl, matydami „stovi vietoje“ ženklą, visada patikrinkite su logistikos vadybininku – tai gali būti planinis sustojimas perkrovai.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuoti.