Pristatymo terminai daiktų pervežimui iš Olandijos: Visiškas vadovas ir eksperto žinios

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinės logistikos srityje, ir galiu pasakyti viena tikrai: laikas – tai ne tik pinigai, tai, dažniausiai, nervai. Ypač kalbant apie krovinių pervežimą iš Olandijos. Nyderlandai yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o Roterdamo uostas – tai širdis, per kurią prateka didžioji dalis prekių, keliaujančių į Baltijos šalis. Tačiau, nepaisant to, kad šalis yra geografiškai netoli ir infrastruktūra yra viena geriausių Europoje, klientai dažnai kyla klausimų dėl to, kada tikėtis savo siuntos.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, nuo ko tiksliai priklauso pristatymo terminai, kodėl jie gali keistis ir kaip tinkamai suplanuoti pervežimą, kad nenuviltumėte. Mes nežiūrėsime į tuščius gražius žodžius, o į realią logistikos mechaniką.

Įvadas

Kai klientas skambina ir klauso: „Kada krovinius atvešite iš Olandijos?“, jis dažnai tikisi girdėti konkretų valandą ar dieną. Tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, viskas yra labiau dinamiška. Olandija yra unikali savo geografine padėtimi ir ekonominiu mastu. Čia susitelkę tūkstančiai tiekėjų – nuo gėlių prekybos centrų iki aukštos technologijos gamyklų. Kiekviena siunta turi savo istoriją ir savo specifiką.

Standartinis atsakymas apie tai, kad kelionė iš Amsterdamo ar Eindhoveno į Vilnių trunka apie 2–3 dienas, yra teisingas tik idealizuotame pasaulyje. Realybėje šis terminas priklauso nuo begalės veiksnių: ar tai yra pilna mašina (FTL) ar dalinis krovinius (LTL), ar reikia muitinės procedūrų, kokiomis keliais važiuos vairuotojas ir netgi nuo to, kokia savaitės diena siunta buvo pasiruošta.

Mano praktika rodo, kad geriausias klientas yra informuotas klientas. Žinodami, kaip formuojasi kaina ir terminai, Jūs galite ne tik geriau planuoti savo verslo procesus ar asmeninį gyvenimą bet ir išvengti nereikalingo streso. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus subtilybes, susijusias su krovinių pervežimu iš Olandijos, kad jums nebūtų tenka spėlioti.

Svarbu suprasti, kad Olandija nėra tik šalis, iš kurios vežame prekes. Tai didžiulis logistikos mazgas. Dažnai siuntos atkeliauja į Olandiją iš Azijos ar Amerikos jūrų keliais, o iš čia jau toliau plūsta į Lietuvą kelių transportu. Todėl terminas „pristatymas iš Olandijos“ gali reikšti ir tiesioginį vežimą iš olandiško sandėlio, ir persiuntimą iš Roterdamo terminalo. Šie dalykai keičia laiko apskaitą drastiškai.

Sekančiuose skyriuose mes atsakysime į labiausiai deginančius klausimus, kuriuos man teko girdėti per šiuos dvidešimt metų. Mes kalbėsime apie dokumentus, vairuotojų darbo laiką, sezoninius svyravimus ir, svarbiausia, kaip užtikrinti, kad Jūsų krovinys pasiekti paskirties vietą laiku.

DUK

1. Koks vidutinis pristatymo terminas kroviniams vežant iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis terminas, kurį nurodome savo sutartyse, yra nuo 2 iki 4 darbo dienų. Tai yra „auksinis standartas“ šioje maršruto atkarpoje. Jei krovinys yra paruoštas paimti pirmadienį ryte, kažkur viduryje arba pabaigoje trečiadienio jis gali būti jau Lietuvoje. Tačiau būtina skirti „tranzito laiką“ nuo „pristatymo termino“. Tranzitas – tai tik laikas, reikalingas važiuoti maršrutą (apie 1400–1600 km viena kryptimi, priklausomai nuo maršruto), o pristatymo terminas apima ir krovinio paruošimą, įkrovimą bei galimus uždelstimus.

Jei kalbame apie dalinius krovinius (kai vienoje mašinoje yra keleto klientų siuntos), terminas gali ilgti iki 5–7 dienų. Tai susiję su tuo, kad vairuotojas turi apvažiuoti kelis sandėlius Olandijoje (surinkti krovinius) ir paskui iškrauti juos keliuose miestuose Lietuvoje. Kiekviena sustojimo viena valanda – tai laikas, kuris pridedamas prie galutinio rezultato. Taip pat svarbu prisiminti, kad skaičiuojame tik darbo dienas. Jei siunta iškeliauja penktadienį, savaitgalis vairuotojams skirtas poilsio (jei tai ne „pavojingųjų medžiagų“ ar ypatingas reisas), tad skaičiuoti pradedame nuo pirmadienio.

2. Kiek trunka kelių transporto pervežimas palyginti su kitomis transporto rūšimis?

Kelių transportas yra dominuojantis ir populiariausias būdas. Jis yra lankstus: „nuo durų iki durų“ principas leidžia pristatyti krovinių tiesiai į Jūsų sandėlį ar kiemą. Kaip minėjau, standartinis automobilio tranzitas trunka apie 24–36 valandas grynojo važiavimo laiko. Tačiau su įkėlimu/iškrovimu ir poilsiu – tai 2–3 dienos.

Yra ir kitų variantų, pavyzdžiui, jūrų transportas iš Roterdamo į Klaipėdos uostą. Tai gali būti pigiau, ypač dideliems kiekiams (konteineriams), bet terminai čia ilgėja: jūrų kelyje praeina 2–3 dienos, prie to pridedami konteinerių tvarkymo uoste terminai (dar 1–2 dienos) ir galutinis pristatymas iš Klaipėdos į vidurio Lietuvą. Taigi, jūros keliu galima užtrukti ir iki savaitės-dviejų. Oro transportas iš Olandijos į Lietuvą yra labai greitas (4–6 valandos skrydis + dokumentų tvarkymas), tačiau jis brangus ir tinka tik labai skubioms, mažoms ir vertingoms siuntoms. Todėl 99 proc. atvejų pasirenkame kelių transportą kaip optimalų santykį tarp kainos ir greičio.

3. Ar savaitės diena, kada siunčiate užsakymą, įtakoja pristatymo laiką?

Absoliučiai taip. Tai viena dažniausių klaidų, kurias daro klientai. Logistikoje veikia savaitės ritmas. Pavyzdžiui, jei Jūsų prekybininkas Olandijoje suruošia krovinią ir perduoda jį pervežėjui ketvirtadienį ar penktadienį, didžiulė tikimybė, kad vairuotojas pradės važiuoti tik pirmadienį. Kodėl? Todėl, kad reikia suplanuoti maršrutą taip, kad vairuotojas nepraleistų savaitgalio kelyje be reikalo arba kad krovinys būtų iškrautas darbo laiku.

Geriausia diena siuntų išsiuntimui yra pirmadienis, antradienis arba trečiadienis. Tada vairuotojas turi pakankamai laiko (atsižvelgiant į 4,5 valandų vairavimo ir 45 minučių poilsio taisykles) nuvažiuoti iki Lietuvos ir grįžti arba atlikti kitą užduotį neperžengdamas savo darbo laiko normų. Ketvirtadienio ir penktadienio siuntos dažnai „užstringa“ sandėliuose ar terminaluose laukiant savaitgalio. Taigi, jei Jums skubu, stenkitės koordinuoti tiekėjo išsiuntimą savaitės pradžioje.

4. Kokie yra pagrindiniai veiksniai, lėtinantys pristatymą šiame maršrute?

Per dvidešimt metų aš mačiau viską: nuo meteoritų iki paprastų spūsčių. Tačiau statistiškai dažniausiai terminus keičia trys dalykai: pirmas – tai eismo įvykiai ir spūstys Vokietijoje. Maršrutą į Lietuvą reikia kirsti per Vokietiją (dažniausiai per Ruhro sritį arba Berlyną). Čia susiduria didžiausia Europos automobilių srautų koncentracija. Vienas mažas avarijos „gurkšnis“ ties Hanoveriu gali sustabdyti tūkstančius sunkvežimių ir atidėlioti Jūsų siuntą ne valanda, o para.

Antras veiksnys – orų sąlygos. Žiemos metu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, Vokietijoje ir Lenkijoje esant sniego lietui arba ledui, keliai gali būti uždaryti arba judėjimas juose ribojamas. Mūsų vairuotojai yra profesionalai, tačiau saugumas visada yra pirmoje vietoje. Trečias, ir labai svarbus klientams dalykas, – tai netinkai parengti dokumentai arba krovinio pažeidimai. Jei įkrovimo metu pastebimas dėžės sugadinimas, vairuotojas privalo tai užfiksuoti protokole ir gali atsisakyti vežti tokią siuntą be papildomo patvirtinimo, kad vėliau neatsitiktų ginčų dėl žalos. Tai sukelia dienas trunkančias derybas ir dokumentų tvarkymą.

5. Kaip skiriasi pristatymo terminai tarp pilnos mašinos (FTL) ir dalinio krovinio (LTL)?

Tai esminis dalykas, kurį verta suprasti kiekvienam verslui. FTL (Full Truck Load) – tai kai Jūs užsakote visą sunkvežimį (arba puse mašinos, bet ji yra skirta tik Jums). Šiuo atveju vairuotojas važiuoja tiesiai į Jūsų sandėlį be sustojimų (išskyrus degalinių pertraukas). Terminas čia yra greičiausias ir labiausiai tikimas – 2 dienos.

LTL (Less than Truck Load) arba dalinis krovinys – tai kai Jūsų siunta keliauja kartu su kitų klientų krovinais. Čia terminas ilgesnis dėl dviejų priežasčių. Pirma, Olandijoje reikia surinkti (konsoliduoti) krovinius iš skirtingų tiekėjų. Vienas tiekėjas gali vėluoti su paruošimu, o tai laukia visą mašiną. Antra, atvykus į Lietuvą, vairuotojas turi apeiti Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ir iškrauti po truputį kiekvienam. Jei Jūs esate paskutinis iškrovimo sąraše, Jūsų laukimo laikas gali skirtis net 24 valandomis nuo pirmojo kliento. LTL siuntoms aš visada rekomenduoju planuoti +1–2 dienas atsargos laiko.

6. Ar muitinės procedūros Lietuvoje ar Olandijoje gali prailginti laukimą?

Nors abi šalys yra Europos Sąjungoje ir tarp jų nėra sienų kontrolės, muitinė vis dar egzistuoja ir gali sukelti uždelstimus. Pirmas atvejis – tai prekės, kurioms taikomas akcizas (alkoholis, tabakas, degalys) arba yra apribotos (vaistai, ginklai). Tokios siuntos privalo būti deklaroujamos. Jei dokumentuose yra netikslumų, muitinė gali sulaikyti krovinį patikrinimui.

Antras, dažnesnis atvejis – tai prekės iš trečiųjų šalių. Jei Jūs perkate iš Olandijos, bet prekės atkeliauja iš Kinijos ir buvo tik sandėliuojamos Olandijoje, tai yra importas iš trečiosios šalies. Tokiu atveju reikalingas importo deklaravimas. Jei ši procedūra nebuvo atlikta iš anksto (prieš išvežimą), krovinys gali būti sulaikytas Lietuvos muitinėje, kol bus sumokėti mokesčiai ir pateikti tinkami dokumentai. Esu matęs atvejų, kai dėl vienos trūkstančios eilutės SF (sąskaitoje faktūroje) siunta gulėjo sandėlyje 3 dienas. Todėl dokumentų tikslumas – tai 50 proc. sėkmės greitam pristatymui.

7. Kaip veikia „Express“ arba skubaus pervežimo paslaugos iš Olandijos?

Jeigu Jums reikalingas krovinių pervežimas „vakar“, mes naudojame „Express“ paslaugas. Tai reiškia, kad tam skiriama speciali mašina, kuri važiuoja tik su Jūsų siunta ir dažnai turi du vairuotojus (vienas vairuoja, kitas miega), kad neštoltų poilsio pertraukų. Tokiu atveju atstumas nuo Olandijos iki Lietuvos gali būti įveiktas per 18–20 valandų.

Tačiau tokia paslauga kainuoja kelis kartus brangiau nei įprastas pervežimas. Ji naudojama tada, kai sustojimo gamybos linijos kaina yra didesnė nei transporto išlaidos, arba kai reikia pristatyti kritiškus atsarginius dalis. Taip pat yra „Kurierinio“ pervežimo variantas, kai maža siunta (iki 500 kg) vežama sunkvežimio priekaboje (pavogimas), keliaujančio tuščiomis atgal į Lietuvą. Tai pigesnis būdas gauti prekes greičiau nei standartiniu būdu, nes mašina važiuoja tiesiai be sustojimų surinkti kitų krovinių.

8. Kas nutinka, jei krovinys nėra pasiruošęs nurodytu laiku?

Tai klasikinė problema. Logistikos kompanija planuoja vairuotojo darbo laiką pagal tai, kad įkrova truks 1–2 valandas. Jei atvykstant prie tiekėjo sandėlio Olandijoje paaiškėja, kad krovinys dar nėra surinktas arba reikia laukti forklifto vairuotojo (kuris pietauja), prasideda problemos.

Vairuotojų darbo laikas yra griežtai reglamentuotas (taisyklės nustato, kiek valandų galima vairuoti ir kiek poilsio reikia). Jei vairuotojas praleidžia 3 valandas laukdamas sandėlyje, jo vairavimo laikas toliau bėga, o jis nepraeina atstumo. Tai gali reikšti, kad jis nebespės atvykti į Lietuvą tą pačią dieną ir privalės sustoti poilsio anksčiau. Dėl to pristatymas nukeliamas kitai dienai. Dauguma pervežėjų (ir mes tame skaičiuje) turi taikomas uždelstimo baudas arba papildomus mokesčius už laukimą (waiting time), todėl labai svarbu tiksliai suderinti įkrovos laiką su tiekėju.

9. Ar yra sezoniniai svyravimai pristatymo terminuose?

Taip, tikrai. Mes pastebime du „pikus“ metų laikus. Pirmasis – tai rugsėjis ir spalis. Vasarą verslas dažnai sulėtėja, o rugsėjį visi pradeda vežti kalėdinius užsakymus, sandėliai užpildomi, o keliuose padidėja krovinių srautai. Šiuo laikotarpiu net ir standartinis 2–3 dienų terminas gali išsiplėsti iki 5 dienų dėl to, kad sunku rasti laisvų mašinų arba dėl spūsčių.

Antrasis „pikas“ – tai gegužės pabaiga ir birželis (prieš šventes ir atostogas). Taip pat reikia atsižvelgti į Olandijos šventes. Jei ten švenčiama „Karaliaus diena“ arba kitos nacionalinės šventės, olandiški sandėliai dirba sutrumpintai arba nedirba išvis. Tai automatiškai pastumia pristatymo terminus. Mano patarimas: jei žinote, kad Jums reikės didesnio kiekio prekių rugsėjį, užsakykite pervežimą ir paruoškite dokumentus jau rugpjūčio viduryje.

10. Kaip klientas gali padėti užtikrinti greičiausią įmanomą pristatymą?

Geriausias dalykas, kurį gali padaryti klientas – tai tikslumas ir protingumas. Pirma, pateikite visus dokumentus (sąskaitas, pakuočių sąrašus, svorius ir matmenis) iš anksto, neįkėlimo dieną. Tai leidžia mums deklaruoti krovinius (jei reikia) ir suplanuoti maršrutą.

Antra, būkite realistais. Jei tiekėjas sako, kad paruoš krovinią per 2 valandas, o tai yra 20 tonų kompleksinė įranga, geriau planuoti įkrovą kitą dieną. Skubėjimas dažnai sukelia klaidas, o klaidos dokumentuose – tai sustojimai kontrolės punktuose. Trečia, jei įmanoma, laisvą dieną (pvz., penktadienį) nenaudokite kaip standartinę siuntimo dieną, jei nėra būtino skubumo. Sekite mūsų patarimais apie savaitės dienas ir derinkite savo tiekėjo darbo grafiką su pervežėjo galimybėmis. Bendradarbiavimas – tai raktas į laiku atvykstančią siuntą.