Pristatymo terminai daiktų gabenimui iš Olandijos: praktinis vadovas ir tiesa be gaubtų

Sėdžiu savo biure Vilniuje, prieš akis didelis monitorius su GPS sekimu, ir matau: mašina Nr. 3 jau pravažiavo Vokietijos sieną, o Nr. 7 vis dar stovi eilėje prie Roterdamo terminalo. Toks yra mūsų kasdienis gyvenimas. Per dvidešimt metų, kuriuos praleidau tarptautinių pervežimų srityje, mačiau viską – nuo tai, kad krovinys iškeliavo po 3 valandų, iki to, kai jis „dingo“ savaitę dėl blogai užpildytų dokumentų. Dažniausiai klientus domina vienas dalykas – kada aš gausiu savo prekes? Atrodo paprasta klausimas, tačiau atsakymas „iš Olandijos į Lietuvą trunka 2 dienas“ dažnai yra per daug optimistiškas ir netikslus. Noriu iš tiesų paaiškinti, kaip tai veikia be jokių rinkodaros gėlių, tikrai iš patirties, kai pristatymo terminai daiktų gabenimui iš Olandijos priklauso nuo dešimtų smulkių veiksnių.

Kai kalbame apie maršrutą iš Olandijos (Nyderlandų), turime omenyje apie 1500–1700 kilometrų atstumą, priklausomai nuo to, ar keliaujame į Vilnių, Klaipėdą, ar Panevėžį. Tai ne kelias į parduotuvę už kampu. Čia susiduria Vokietijos automagistralių spūstys, griežti vairuotojų darbo laiko apribojimai ir, žinoma, paties siuntėjo pasirengimas. Dažnai žmonės mano, kad mes paspaudžiam mygtuką, ir krovinys nuskrenda, tačiau realybėje tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro konsolidacija, muitinės procedūros ir orų sąlygos. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ant detalių, kurie lemia, ar jūsų baldai ar industrinė įranga atvyks antradienį ryte, ar kitą savaitę.

Svarbiausia suprasti vieną dalyką: standartinio laiko nėra. Yra vidutinis, bet kiekviena atvejis yra unikalus. Pristatymo terminai daiktų gabenimui iš Olandijos gali svyruoti nuo 24 valandų (esant ekstremaliam atvejui visą kelią važiuojant vienam vairuotojui be sustojimų, kas draudžiama taisyklėse) iki 7–10 dienų, kai kalbame apie dalinius krovinius (collect cargo) ar neplanuotas nesklandumus. Taigi, įsivaizduokite, kad mes statome namą – jei pamatai nepadėsime laiku, sienos nebus pastatytos. Taip pat ir čia: jei krovinys vėluoja iš sandėlio Tilburge, vėluos visas procesas.

Štai jums pilnas vaizdas, kaip tai vyksta iš vidaus, ir ką turėtumėte žinoti, planuodami savo siuntas.

Bendri klausimai apie laiką ir maršrutą

Kiek laiko realiai užtrunka nuvežti prekes iš Amsterdamo iki Vilniaus?

Tai, kas atrodo paprasta, iš tikrųjų yra sudėtinga geometrija. Jei tai pilnas sunkvežimis (FTL), kurį užsakėte savo patogumui, ir jis važiuoja tiesiai, tai paprastai trunka apie 2–3 dienas. Vairuotojas išsirengia iš Olandijos, pravažiuoja Vokietiją (A2 ar A7 automagistralėmis), Lenkiją ir atvyksta į Lietuvą. Tačiau reikia prisiminti, kad vairuotojas turi po 4,5 valandų vairavimo daryti 45 minučių pertrauką, o po 9 valandų – 11 valandų poilsį. Taigi net ir idealiausiu atveju fizinis kelias užtrunka maždaug 22–24 valandas纯 vairavimo laiko, o likusį laiką įeina poilsis ir muitinės formalumai.

Kodėl kaimynas gavo savo siuntą per 2 dienas, o man sako, kad reikės laukti 5?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuo kaltina mus, ekspeditorius. Tiesą sakant, kaimynas greičiausiai užsakė pilną mašyną arba jo krovinys buvo tas pats, ką mes jau turėjome sandėlyje ir reikėjo tik išsiųsti. Jūsų atveju gali būti taip, kad jūsų krovinys yra dalinis (LCL), t.y., mes jį turime sujungti su kitų klientų siuntomis. Pavyzdžiui, surenkame 5 paletes iš Eindhoveno, 3 iš Roterdamo ir 2 iš Utrechto. Kol mes surinksime visą „puzzle“ kad užpildytume mašiną arba puspriekabę, praeina keletas dienų. Mes nevažiuojame tuščiomis dėl vienos dėžės, nes tada kaina jums būtų astronominė.

Ar tikrai taip svarbu, iš kurio Olandijos miesto siunčiama?

Manau, kad tai nustebins daugelį, taip, tai labai svarbu. Jei siunta iš Roterdamo uosto rajono, tai viena, o jei iš Maastrichto, pačiuose Olandijos pietuose – tai visai kitas nuotolis. Kelias iš pietų į Lietuvą yra ilgesnis maždaug 150–200 km, kas atrodo nedaug, bet logistikoje tai reiškia papildomą valandą ar dvi, taip pat galimas užtvaras prie Belgijos sienos. Be to, didžiuosiuose miestuose kaip Amsterdamas ar Roterdamas, įsivažiavimas į sandėlį gali užeiti kelias valandas dėl didelio eismo intensyvumo ir „geofencing“ zonų, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikru laiku. Taigi, pristatymo terminai daiktų gabenimui iš Olandijos yra tiesiogiai susiję su geografine padėtimi siuntėjo sandėlio.

Kas vyksta tuo metu, kai mašina jau važiuoja, bet klientas nieko nemato?

Kol mašina rieda Vokietijos automagistralėmis, ji nėra neveiksnė. Ji jau yra tranzite. Dažnai klientai skambina ir klausia: „Kur mašina? Ji juda?“. Ji juda, bet vairuotojas gali būti poilsio pertraukoje, laukiant, kol vėl leis vairuoti. Taip pat gali būti techninė pertrauka – pavyzdžiui, keičiama padanga ar tikrinamas techninis buvimas prieš Lenkijos sieną. Mes stebime ją per GPS, bet kartais signalas prapuola (pavyzdžiui, tarp kalnų arba tuneliuose), todėl atrodo, mašina „stovi“. Realiai, jei nėra pranešta apie avariją, ji tiesiog vykdo savo darbą pagal grafiką.

Dokumentai, muitinė ir problema su popieriais

Kas nutinka, jeigu siunt�jas Olandijoje užmiršo įdėti kurį nors dokumentą?

Tai mano košmaras, kuris pasikartoja kas antrą mėnesį. Jeigu trūksta pavyzdžiui eksporto deklaracijos arba prekių kokybės sertifikato (pavyzdžiui, medicinos priemonėms), mašina gali būti sulaikyta pasienio punkte. Tada pristatymo terminai daiktų gabenimui iš Olandijos iškart prailgėja ne diena, o kartais ir trimis dienomis. Tenka laukti, kol Olandijos brokeras išsiųs dokumentus el. paštu, o mūsų muitinės tarpininkas juos įkelis į sistemą. Geriausia, ką klientas gali padaryti – dar prieš siuntimą patikrinti, ar visi „popieriai“ yra tvarkingi, o ne tikėtis, kad „kažkas kaip nors susitvarkys“.

Ar man reikia rūpintis muitine, jei prekės keliauja iš vienos ES šalies į kitą?

Dažnai galvojate: „Olandija ir Lietuva – tai ES, kokia muitinė?“. Taip, fizinės sienos kontrolės dažnai nėra, tačiau formalios procedūros vis tiek egzistuoja, ypač jei prekės yra akcizuotos (alkoholis, tabakas, degalai) arba labai vertingos. Be to, jei prekės atvyksta iš trečiosios šalies (pvz., Kinija) tik per Olandiją (transitu), tai Lietuvoje jos turi būti custom's cleared (išaiškintos). Jei šis kodas blogai nurodytas eksporte, mūsų muitininkai sustabdys mašiną. Tai tas atvejis, kai paprastas siuntos sekimas virsta teisiniu procesu.

Kodėl reikia EXW arba DDU terminų, ir kaip jie keičia pristatymo laiką?

Tai techninis dalykas, bet labai svarbus. Jei sutartis EXW (Ex Works), tai reiškia, kad jūs, pirkėjas, esate atsakingas už krovinio paėmimą iš siuntėjo sandėlio Olandijoje. Jei vėluosite su organizavimu ten, mašina lauks. Jei DDU (Delivered Duty Unpaid), mes, ekspeditoriai, imame visą atsakomybę. Dažniausiai klientams geriau rinktis DDU, nes mes turime savo partnerius Olandijoje, kurie gali atvažiuoti į sandėlį greičiau nei jūs ieškodamas atsitiktinio vežėjo. DDU atveju pristatymo terminai daiktų gabenimui iš Olandijos yra daug labiau kontroliuojami ir numatomi.

Specifika: baldai, statybinės medžiagos ir kiti „daiktai“

Ar skiriasi laikas, jei vežu tik kelias kėdes, palyginti su statybinėmis medžiagomis?

Skiriasi, ir ne dėl to, kad kėdės lėčiau važiuoja. Skiriasi dėl pakavimo ir įkėlimo. Statybinės medžiagos (plokštės, cemenatas) dažniausiai yra ant paletų ir įkeliamos kranu ar šakėmis per 20 minučių. O jei tai „balda“ – t.y., rinkinys kėdžių, kurios nėra supakuotos ant standartinės euroletės, o sumestos į dėžes, vairuotojas jas turi rankomis užkelti į mašiną, užsegti juostas, kad nenulūžtų kelionės metu. Tai gali „suvalgyti“ pusę dienos tiesiog Olandijos sandėlyje.