Pristatymo terminai asmeninių daiktų siuntoms iš Olandijos: Visas vadovas ir eksperto žinios

Įvadas

Olandija, arba Nyderlandai, jau dešimtmečiais yra vienas iš pagrindinių Europos logistikos centrų. Dėl savo geografinės padėties ir išvystytos infrastruktūros (pažymėtina didžiausia Europos uostas Roterdame), šalis veikia kaip gigantinis sandėlis, iš kurio prekės keliauja į visus Europos kampus. Ne veltui daugelis lietuvių, renkantis išsamiųjų prekių parduotuves, aukcionus ar tiesiog norėdami persiųsti asmeninius daiktus iš šios šalies, kyla klausimų apie pristatymo terminus. Per savo daugiau nei dvidešimt metų trukusią patirtį tarptautinių pervežimų srityje daug kartų esu girdėjęs vieną ir tą patį klausimą: „Kada man bus pristatyta siunta?“.

Atsakymas, kaip ir pati logistika, nėra vienareikšmis. Tai ne tik ir ne tiek apie atstumą, kuris tarp Vilniaus ir Amsterdamo yra gana nedidelis – apie 1600 km. Tai sudėtingas mechanizmas, į kurį įeina krovininių automobilių maršrutai, krovinių konsolidacija, muitinės procedūros (net jei judame ES viduje) ir galiausiai vietinio kurjerio darbas Lietuvoje. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėdamas jums suprasti ne tik oficialius terminus, bet ir tas smulkmenas, kurios lemia, ar jūsų paketas pasieks jūsų rankas per dvi dienas, ar užtruks ilgiau. Suprasdami procesą, galėsite ne tik geriau planuoti savo laiką, bet ir išvengti nereikalingo streso, stebėdami siuntos „stovėjimą“ tam tikrose trasose.

Svarbu pabrėžti, kad kalbėsime apie asmeninių daiktų siuntas. Tai gali būti nuo mažų pirkinių iš „Bol.com“ ar „Zalando“ iki didesnių dėžių su asmeniniais reikmenimis, kai, pavyzdžiui, grįžtate iš gyvenimo užsienyje ar siunčiate dovanas artimiesiems. Kiekvienas atvejis turi savo niuansus, todėl šiame tekste aptarsime įvairias situacijas, kad jūsų lūkesčiai būtų realūs, o patirtis – kuo sklandesnė.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie siuntų pristatymą iš Olandijos

Šioje straipsnio dalyje suformulavau 10 dažniausiai man užduodamų klausimų, atsakymus į kuriuos parengiau remdamasis ilgamečia praktika ir logistikos proceso specifika. Tikimasi, kad ši informacija padės išsiaiškinti visas abejones.

1. Koks vidutinis pristatymo terminas siuntoms iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis, standartinis pristatymo terminas, apie kurį dažniausiai kalbame verslo ar asmeninėse srityse, svyruoja nuo 3 iki 7 darbo dienų. Tai yra „auksinis standartas“, kai kalbame apie krovinių (paketų) pervežimą automobiliais. Tačiau verta suprasti, kas slepiasi po šiais skaičiais. Pirmoji diena – tai paprastai siuntos priėmimas iš siuntėjo Olandijoje ir jos nugabenimas į paskirstymo centrą (hubą), dažniausiai esantį netoli Roterdamo ar Eindhoveno. Antroji diena – siunta keliauja tranzitu per Vokietiją ir Lenkiją (kartais per Belgiją). Trečioji arba ketvirtoji diena – siunta pasiekia Lietuvą, yra customizuojama (jei reikalinga) ir perduodama vietiniam kurjeriui pristatymui. Jei pasirinkote „ekonomini“ (pigu) variantą, terminas gali užtrukti iki 10–14 dienų, nes tokiu atveju kurjeriai laukia, kol pilnai užsipildo krovininiai automobiliai (krovininė mašina nevažiuoja tuščia, ji turi būti pilna, kad transportavimas būtų pelningas). Greitieji siuntimai (Express) gali pasiekti Lietuvą net per 24–48 valandas, tačiau tai kainuoja gerokai brangiau.

2. Ar pristatymo terminas priklauso nuo to, kokį kurjerių pasirenku?

Absoliučiai taip. Tai vienas svarbiausių faktorių. Didžiosios logistikos kompanijos, tokios kaip DHL, UPS ar FedEx, turi savo unikalias infrastruktūras. Pavyzdžiui, DHL turi savo didžiulį centrą Vokietijoje, o į Lietuvą siuntas veža dažniau, todėl jų terminai dažnai yra greitesni ir labiau tikslūs. Kita vertus, jei pirksite iš mažesnių olandiškų parduotuvių, jos gali naudoti pigesnių partnerių, pvz., „PostNL“ (Olandijos paštas), kuris Lietuvoje dažniausiai bendradarbiauja su „Lietuvos paštu“, „Omniva“ ar „DPD“. Šiame grandinėlėje vyksta „perduotė“ (handover): siunta keliauja iš Olandijos į tarpinį sandėlį, turi būti persiųsta kitai kompanijai. Tokiu atveju gali pridėti papildomos 1–2 dienos dėl dokumentų sutarimo tarp skirtingų pašto operatorių. Mano patirtis rodo, kad tiesioginiai vežėjai, kurie turi savo padalinius Lietuvoje (kaip DPD ar GEODIS), dažniau laikosi nustatytų terminų, nes nepraras laiko perduodant siuntą kitiems.

3. Kodėl siunta gali užtrukti ilgiau nei nurodyta parduotuvėje?

Tai vienas dažniausių nusivylimų šaltinių. Parduotuvė parduodant prekę dažnai nurodo „idealųjį“ terminą (pvz., 3–5 dienos), tačiau ji nekontroliuoja visų išorinių veiksnių. Pirmas ir pagrindinis dalykas – siuntos paruošimas. Parduotuvė gali nurodyti terminą nuo užsakymo pateikimo, tačiau pati prekė gali būti ne sandėlyje. Olandijoje labai populiari „dropshipping“ modelis, kai parduotuvė netgi neturi fizinio prekių sandėlio, o užsakymą persiunčia gamintojui ar didmenininkui. Tai gali pridėti 1–3 dienas prie pristatymo, dar prieš siuntą iš vis paliekant sandėlį. Antras dalykas – logistiniai iššūkiai. Net ir pačioje geriausioje sistemoje gali įvykti techninė gedimas, krovininio automobilio gedimas ar blogos oro sąlygos (ypač žiemą per Vokietiją ar Lenkiją). Be to, jei tai yra ypatingai apkrautas laikotarpis (pvz., Juodasis penktadienis, Kalėdos), paskirstymo centrai gali būti perpildyti, ir siunta gali „stovėti“ centre 1–2 dienas laukiant iškrovimo. Tai yra normalus reiškinys, nors ir nepatogus gavėjui.

4. Ar asmeninių daiktų siuntoms reikalingas muitinės deklaravimas, ir tai užtrukina pristatymą?

Šis klausimas yra itin aktualesnis po Jungtinės Karalystės „Brexit“ ir visų pasaulio prekybos suirutės. Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narės, prekių judėjimas tarp šalių yra laisvas. Tai reiškia, kad standartinėms siuntoms (pvz., drabužiai, knygos, elektronika), kurių vertė neviršija 150 eurų (siunčiant iš trečiosios šalies), nėra taikomi mokesčiai. Tačiau situacija keičiasi, jei siunčiate asmeninius daiktus, kurie yra naudoti, arba prekes iš ne ES šalių, kurios yra sandėliuojamos Olandijoje (dažna „Amazon“ ar didelių aukcionų praktika). Jei siunta keliauja iš ne ES šalies per Olandiją, ji turi praeiti muitinę. Muitinės tikrinimas gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dažniausiai tai įvyksta Olandijos sandėliuose arba Lietuvos pasienio punktuose. Jei dokumentuose trūksta informacijos (pvz., ne nurodytas tarptautinis prekių kodas – HS kodas), siunta gali būti sulaikyta. Todėl, siunčiant brangius ar specifinius daiktus, būtina, kad siuntėjas tiksliai užpildytų kvitą (CN22 arba CN23 formą). Neteisingai užpildyti dokumentai – tai dažniausia delso priežastis, ne pačios muitinės kaltė.

5. Kaip veikia siuntos sekimas (tracking), ir kodėl kartais informacija neatsinaujina?

Daugelis klientų nerimauja, kai maty statusą „Siunta keliuja“ arba „Priimta“, o informacija neatsinaujina 2–3 dienas. Kaip ekspertas galiu pasakyti: tai nereiškia, kad siunta dingusi. Siuntos sekimas vyksta pagal „nuskaitymų“ principą. Kiekvieną kartą, kai siunta perkeliamą iš vienos vietos į kitą (įkeliama į mašiną, iškeliama, pereina per konvejerį), brūkšninis kodas yra nuskaitomas. Jeigu siunta keliauja tranzitu (pvz., iš Olandijos pro Vokietiją), ji gali būti „užrakinta“ didelėje krovininėje mašinoje ir nėra nuskaitoma tarpiniuose taškuose. Ji bus nuskaitoma tik tada, kai pasieks Lietuvos sandėlį. Tas „tylėjimas“ gali trukti 48–72 valandas. Be to, kartais įvyksta techninės klaidos – skeneris sugenda arba duomenys neįkeliami į sistemą iš karto. Jei informacija neatsinaujina ilgiau kaip 5 dienas, tuomet tikrai verta kreiptis į klientų aptarnavimą, bet trumpesniais laikotarpiais – tai dar ne priežastis panikai.

6. Ar yra skirtumo tarp siuntimo į didmiesčius (Vilnius, Kaunas) ir į kaimo vietoves?

Žinoma, yra, ir tai yra vadinamasis „paskutinio kilometro“ (last mile) efektas. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose kurjerių maršrutai yra labiau išvystyti, o siuntų srautai didesni, todėl pristatymas vyksta kasdien, dažnai net kelis kartus per dieną. Jei gyvenate toliau nuo pagrindinių magistralių ar mažame miestelyje, siunta gali atkeliauti į vietinį pašto skyrių ar kurjerių terminalą tik tam tikrais dienomis (pvz., antradieniais ir penktadieniais). Pavyzdžiui, jei siunta atvyksta į Lietuvos sandėlį ketvirtadienį, o į jūsų gyvenvietę mašina važiuoja tik penktadienį, tai pridės vieną dienos delsą. Taip pat verta prisiminti, kad kai kurie kurjeriai (ypač brangesni, kaip DHL) pristato tiesiai į namus iki durų, tuo tarpu pigesnių paslaugų (pvz., LP Express ar Omniva) gali reikalauti atsiimti siuntą paštomate. Paštomatų pasiekiamumas šiandien Lietuvoje yra labai aukštas, tačiau ir ten gali būti dėžutės pilnos, todėl siunta gali laukti kito dėžutės ištuštinimo ciklo (paprastai tai trunka neilgai).

7. Kokios yra specifinės klaidos, kurias daro siuntėjai Olandijoje, ir kaip jos veikia terminus?

Per ilgus metus pastebėjau, kad dažniausia klaida yra neteisingai arba pernelyg trumpai parašytas gavėjo adresas ir telefonas. Olandai, rašydami adresus, dažnai naudoja savo formatą, o lietuviai – savo. Jei kvite nėra nurodytas telefono numeris arba jis neteisingas, Lietuvos kurjieris negali susisiekti su gavėju, kad suderintų pristatymo laiką. Tokiu atveju siunta gali būti grąžinta atgal arba palikta pašte kaip nepristatyta, kas prailgina procesą savaitėmis arba m�nesiu. Kita dažna klaida – neteisingai nurodytas turinys. Jei ant dėžės parašyta „Dovanos“, o viduje yra elektronika arbatraščiuose nurodyta kita vertė, tai sukelia muitinės ar saugumo tikrinimą. Visada rekomenduoju siuntėjams Olandijoje nurodyti kuo tikslesnį prekės pavadinimą (pvz., „naudota dviratis“, o ne „sporto inventorius“). Tai greičiau leidžia praeiti kontrolę ir išvengti nereikalingų uždelčimų.

8. Ar yra tam tikri metų laikai, kai pristatymas iš Olandijos yra lėtesnis?

Taip, logistika turi savo „aukštojo ir žemojo sezono“ ciklus. Labiausiai užsikimšę laikotarpiai yra lapkričio–gruodžio mėnesiai (Kalėdinis ir Naujųjų Metų sezonas) bei birželis–liepa (vasaros atostogos ir išpardavimai). Olandijoje labai populiarus šventė yra „Sinterklaas“ (Šv. Mikalojus), švenčiamas gruodžio 5-ąją. Prieš šią šventę siuntų srautas Olandijoje išauga keliskart, kas sukuria „progaublius“ – siuntos gali strigti Olandijos pašto sandėliuose prieš išvykstant į Lietuvą. Taip pat reikia atsižvelgti į šventes pačioje Lietuvoje. Jei siunta atvyksta į Lietuvą prieš Velykas ar Kalėdas, o šios dienos yra nedarbo dienos, pristatymas bus sustabdytas. Todėl, planuodami siųsti brangius ar svarbius daiktus, visada verta tai daryti 2–3 savaitėmis anksčiau švenčių.

9. Kaip skiriasi siuntų pristatymas, jei tai yra didelės siuntos (pvz., baldai ar motociklas), o ne nedidelis pakelis?

Čia kalbame ne apie kurjerinių siuntų (kurių svoris paprastai iki 30 kg) logistiką, o apie krovinių (LTL arba FTL) pervežimą. Jei perkate didelį baldą iš olandiško parduotuvės ar siunčiate motociklą, procesas visiškai kitoks. Tokios siuntos nėra vežamos kiekvieną dieną. Jos yra konsoliduojamos – surinkiamos vienoje vietoje, kol užsipildo visa mašina (paprastai 33 europiniai puspriekabiai) arba kol susirenka tam tikras kiekis krovinių vienam maršrutui. Terminas čia gali būti nuo 1 iki 4 savaičių. Be to, dideliems kroviniams reikalingas specialus iškrovimas. Jei neteisingai nurodote, kad nete lifto ar įvažiavimo į kiemą, vairuotojas gali atsisakyti pristatyti arba papildomai užpildyti lauką. Didelės siuntos taip pat dažniau patenka į svorio ir matmenų tikrinimą – jei realūs matmenys skiriasi nuo nurodytų kvite, gali būti taikomi papildomi mokesčiai, kurie sustabdo pristatymą iki apmokėjimo.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja, ir kaip tai padėti išspręsti?

Pirmiausia – nepanikuoti. Pasitikėkite savo skeneriu (tracking numeriu). Jei matote, kad siunta ne judėjo 5–7 dienas, tuomet reikia veikti. Geriausias sprendimas – susisiekti su paštu ar kurjerine paslauga, kurią nurodė siuntėjas, o ne su parduotuve. Parduotuvė turi tik tarpininko vaidmenį. Jei naudojote „PostNL“, kreipkitės į juos arba į jų Lietuvos partnerį. Jei „DPD“ – tiesiogiai į „DPD Lietuva“. Kreipdamiesi, būtinai nurodykite tracking numerį ir paprašykite „inquiry“ (tyrimo). Dažnai informacija gali būti taip paprasta kaip „siunta buvo neteisingai padėta į krovą ir dabar grįžta į sandėlį“. Taip pat verta pasitikrinti savo el. paštą ir SMS – kartais siunta laukia pasirinkimo (ar pristatyti į namus, ar į paštomatą), ir jei jūs nesureagavote per 24 valandas, pristatymas gali būti atidėtas. Aktyvi kliento pozicija dažnai padeda išsiaiškinti klaidą greičiau nei laukimas, kol siunta pati atsiras.

Išvada

Sumažėję atstumai ir globalizacija padarė tai, kad siunta iš Olandijos atrodo kaip paprastas ir greitas procesas, tačiau už šiuo „nuspaudimu“ slepiasi sudėtinga, daugiau nei tūkstančių kilometrų ilgio grandinėlė. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvidešimtmetį, galiu užtikrinti, kad 95 proc. atvejų siuntos pasiekia savo tikslą laiku ir saugiai. Vėlavimai dažniausiai yra ne dėl kažkieno blogos valios, o dėl techninių ypatumų, apkrovos peakų arba dokumentų klaidų.

Norint užtikrinti sklandų asmeninių daiktų pristatymą iš Olandijos, svarbiausia yra tikslumas – užpildant adresą, pasirenkant kurjerį ir suprantant realius laiko grafikus. Nenustatokite per daug aukštų lūkesčių (pvz., kad siunta atvyks per 2 dienas pigiu siuntimu), tačiau ir nesiimkite iš anksto nerimauti. Sekite savo siuntą, būkite pasiekiami telefonu ir, jei kyla abejonių, nedelskite kreipdamiesi į logistikos kompaniją.

Logistika – tai ne tik mašinos ir keliai, tai ir žmonių darbas. Suprasdami procesą, jūs tampa ne tik pasyviu stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu, padedančiu savo siuntą pasiekti kuo greičiau. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums jausti daugiau užtikrinimo ir ramybės, kai kitą kartą užsakysite prekę ar siųsite dovaną iš Olandijos.