Pristatymo laikas iš Olandijos: sužinokite detales

Įvadas

Per daugiau nei dvi dešimtis metų dirbdamas logistikos ir tarptautinių pervežimų srityje, daug kartą esu girdėjęs vieną tą patį klausimą, kurį klientai užduoda vos tik pasirašę sutartį arba susidūrę su poreikiu importuoti prekes iš užsienio. „Kada prekės atkeliaus?“ Šis klausimas atrodo paprastas, tačiau Olandijos – Nyderlandų logistinis peizažas yra vienas unikaliausių ir sudėtingiausių visoje Europoje. Šalis ne veltui vadinama Europos sandėliu, todėl pristatymo laikas iš šios šalies gali svyruoti nuo rekordiškai greitų 24 valandų iki ilgesnių savaičių, priklausomai nuo begalės niuansų.

Nesvarbu, ar esate didelės mažmeninės prekybos grandinės atstovas, kuris tikisi „tiekimas į ranką“ (Just-in-Time) principo, arba smulkus verslininkas, pirmą kartą užsakantis sandėliavimo techniką iš Amsterdamo ar Roterdamo, suprasti laiko sąnaudas yra kritiškai svarbu. Tai leidžia ne tik tiksliai planuoti savo gamybos procesus ar prekybos akcijas, bet ir išvengti nereikalingo streso bei sandėlių kaštų. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu ties kiekviena detale, kuri daro įtaką tai, kaip greitas jūsų krovinys nukelia iš Olandijos tulžių polderių tiesiai į jūsų sandėlį Lietuvoje.

Mes aptarsime ne tik standartinius terminus, bet ir tai, kaip tam įtakos turi oro sąlygos, muitinės procedūros (nors ir esame ES viduje), krovinių rūšis bei pasirinktą transporto tipą. Tikslus supratimas apie šiuos veiksnius padės jums ne tik tiksliau numatyti pristatymo datas, bet ir efektyviau bendrauti su savo logistikos partneriais. Sunku rasti verslą, kuris nepritartų teiginiui, kad laikas – pinigai, o logistikoje tai ypač aktualu. Tad leiskite mums panerti į tarptautinių pervežimų mechanizmą ir išsiaiškinti, kas tiksliai lemia tą, kai jūsų siunta pasiekia galutinį tašką.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis pristatymo laikas iš Olandijos į Lietuvą automobilių transportu?

Vidutinis pristatymo laikas yra tas rodiklis, kurį visiems norėtųsi girdėti, tačiau jis turi būti suvokiamas su tam tikra sąlyga – „standartinėmis sąlygomis“. Kai kalbame apie standartinį krovinių gabenimą sunkvežimiais iš Nyderlandų (pvz., iš Roterdamo, Eindhoveno ar Tilburgo regionų) į Lietuvą (Vilnių, Kauną, Klaipėdą), dažniausiai orientuojamės į 2 iki 4 darbo dienų laikotarpį.

Kodėl toks skirtumas tarp dviejų ir keturių dienų? Viskas priklauso nuo maršruto sudėtingumo ir vairuotojo darbo grafiko. Jeigu krovinys yra paimtas iš siuntėjo pirmadienio ryte ir tai yra pilnavertis sunkvežimis (FTL), jis gali atvykti jau antradienio vakare arba trečiadienio rytą. Tačiau jeigu tai yra dalinis krovinys (LTL), kurį reikia suskirstyti (konsoliduoti) dideliame sandėlyje Olandijoje, prieš tai pridedamos papildomos 1–2 dienos. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojai turi laikytis poilsio laiko normų, o atstumas tarp šalių (apie 1600–1800 km viena kryptimi) reikalauja bent vienos nakvynės kelyje. Todėl, kai žmogus sako „2 dienos“, tai dažniausiai reiškia 48 valandas nuo pakrovimo, bet realus pristatymas į jūsų duris gali užtrukti šiek tiek ilgiau dėl organizacinių momentų.

2. Kokie veiksniai labiausiai sulėtina pristatymą?

Esu matęs tūkstančius siuntų, ir dažniausiai vėlavimai neįvyksta dėl to, kad sunkvežimis sugedo. Dažniausiai tai yra žmogiškojo faktoriaus ir organizacinių klaidų pasekmė. Vienas svarbiausių veiksnių yra neteisingai paruošti dokumentai. Nors Olandija ir Lietuva yra Schengeno erdvėje ir Europos Sąjungoje, kai kuriems kroviniams (pvz., tabakui, alkoholiui, farmacijai ar gyvūnams) gali būti taikomi specialūs režimai ar papildomi patikrinimai.

Kitas dažnas vėlavimo šaltinis yra pačioje siuntėjo pusėje – vadinamosios „loading“ problemos. Dažnai Olandijos sandėliai dirba pagal griežtus grafikus, ir jei vairuotojas atvyksta 15 minučių vėlai arba neturi numatyto rezervavimo laiko (booking slot), jis gali praleisti visą dieną laukdamas eilėje. Taip pat reikia paminėti orų sąlygas, ypatingai žiemą. Vokietijos autostradose (kelias į Lietuvą vesiančios per Vokietiją ir Lenkiją) žiemos rūkai ar avarijos gali visiškai sustabdyti eismą. Be to, sunkvežimių stebėjimo sistemose (tachografuose) fiksuojamas poilsis yra nepertraukiamas – vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o tai fiziškai apriboja maksimalų galimą nuvažiuotą atstumą per parą.

3. Ar yra skirtumo tarp pilno (FTL) ir dalinio (LTL) krovinio pristatymo laiko?

Absoliučiai taip, ir tai yra vienas svarbiausių dalykų, apie kurį klientai dažnai pamiršta susikalbėti. FTL (Full Truck Load) – tai kai jūsų prekės užima visą sunkvežimį. Tokiu atveju transporto priemonė važiuoja tiesiai iš jūsų siuntėjo sandėlio Olandijoje į jūsų paskirties vietą Lietuvoje be jokių sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį ir degalinių užsukimus). Tai yra greičiausias ir saugiausias būdas. Jeigu viskas vyksta sklandžiai, laikas gali siektė net 24–30 valandas, tačiau realiau yra tikėtis 2–3 dienų atsižvelgiant į taisykles.

Kita vertus, LTL (Less than Truck Load) arba grupinis krovinys reiškia, kad viename sunkvežimyje keliauja kelių skirtingų klientų siuntos. Prieš išvykstant į Lietuvą, sunkvežimis turi apvažiuoti po kelis Olandijos ar net Belgijos sandėlius, surinkti visus krovinius ir juos užfiksuoti. Vėliau jis gali važiuoti į tarpinį skirstymo centrą (pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje), kur kroviniai vėl gali būti perkraunami į kitus sunkvežimus, važiuojančius į konkrečius regionus. Šis procesas vadinamas konsolidacija. Jis užtikrina, kad kaina būtų mažesnė, tačiau tai visada pasiduoda laiku – LTL siuntoms Lietuvoje reikia skirti 3 iki 5, o kartais net 7 darbo dienas, ypač jei siunta yra mažesnė (pvz., 1 paletė) ir keliauja kaip dalis didesnio komplekto.

4. Kaip atostogos Olandijoje ir Lietuvoje veikia pristatymo laikus?

Nepaisant to, kad Olandai yra žinomi kaip labai darbšti ir disciplinuoti žmonės, jų šventinių dienų kalendorius gali smarkiai paveikti jūsų tiekimo grandinę. Svarbiausia yra atkreipti dėmesį į tai, kad Olandijoje labai populiarios „bridage“ dienos (tiltų dienos) – tai kai šventė (pvz., Velykos ar Kalėdos) tenka prieš ar po savaitgalio. Tokiu atveju Olandijos sandėliai gali būti uždaryti 3–4 dienas iš eilės.

Jei užsakymate prekes prieš šias dienas, būtinite pasirūpinkite, kad krovinys būtų paimtas anksčiau. Pavyzdžiui, jeigu Velygos yra sekmadienį, Olandijoje sandėliai gali nebeveikti jau nuo ketvirtadienio pavakario. Jeigu spėsite paimti prekes iki to laiko, puiku. Jeigu ne – jūsų siunta liks sandėlyje ir bus išsiųsta tik po atostogų, kas reiškia papildomą savaitės vėlavimą. Tas pats pasakytina ir apie Lietuvos šventes. Jeigu atvyksta sunkvežimis su daliniu kroviniu į skirstymo centrą Lietuvoje šventadienį, o jis uždarytas, pristatymas „paskutinis kilometras“ (last mile) bus atidėtas iki pirmadienio. Visada derėtų konsultuotis su savo logistikos vadovu dėl artėjančių švenčių abiejose šalyse.

5. Ar galimas ekspresinis pristatymas iš Olandijos, ir kiek tai kainuoja laiko atžvilgiu?

Taip, ekspresinis pristatymas yra ne tik įmanomas, bet ir dažnai naudojamas, kai gamybai stūgsta avarinės dalys arba kai reikia greitai papildyti prekybą. Ekspresas logistikoje reiškia visiškai kitą organizacį lygmenį. Standartiniu atveju mes ieškome pigiausio būdo užpildyti sunkvežimį. Ekspreso atveju mes ieškome greičiausio būdo.

Ekspresas gali reikšti keletą dalykų: pirmiausia, tai gali būti tiesioginis važiavimas vieno vairuotojo be jokių sustojimų, maksimaliai išnaudojant vairavimo laiką. Tai gali sutrumpinti kelionę iki 1,5 – 2 dienų. Tačiau yra ir „super ekspreso“ variantas, kai sunkvežimį veda du vairuotojai. Tada vairuotojai keičiasi vienas kitam, beveik nepristabdant transporto priemonės (išskyrus degalines). Tokiu atveju krovinys iš Olandijos gali atvyktį net per 18–24 valandas. Taip pat yra „van“ tipo transporto priemonių (mažesnių nei 3,5 tonos), kurios gali važiuoti greičiau dėl to, kad joms netaikomi kai kurie sunkvežimių apribojimai (pvz., greičio ribojimai autostradose arba savaitgalio vairavimo draudimai). Žinoma, toks greitis visada kainuoja dvigubai ar trigubai brangiau nei standartinis pervežimas, tačiau kai laikas yra svarbiau už pinigus, tai vienintelis išeities variantas.

6. Kaip kelių eismo sąlygos (ypač Vokietijoje) veikia terminus?

Nors krovinys keliauja iš Olandijos, jis privalva pervažiuoti per Vokietiją (ir dažnai per Lenkiją), kad pasiektų Lietuvą. Vokietija yra didžiausias Europos transporto mazgas, ir tai yra „butelio kaklis“. Esu patyręs, kaip puikiai suplanuota siunta vėluoja dėl to, kad Vokietijoje vyksta automobilių lenktynės, dėl kurių yra uždaromos autostradų atkarpos, arba dėl didelių remonto darbų.

Be to, Vokietijoje taikomi griežti vairuotojų poilsio režimai ir savaitiniai poilsiai. Jeigu vairuotojas artėja prie savo savaitinio poilsio (po 56 valandų vairavimo), jis privalo sustoti bent 45 valandų. Jeigu šis poilsis jį užgriebs Vokietijoje, jis negali tęsti kelionės, net jeigu iki Lietuvos likę vos 200 km. Taip pat reikia minėti „Bauamt“ – Vokietijos kelių policiją ir inspekciją. Dažnai sunkvežimiai yra sustabdomi techninėms apžiūroms, o jeigu randama net menkiausia klaida (pvz., per daug padangų rūdžių arba blogai užfiksuotas dujų kuro talpyklos antspaudas), sunkvežimis gali būti sustabdytas keletai dienų. Todėl, planuodami 2 dienų terminą, visada turėkite omenyje 4–6 valandų rezervą Vokietijos eismo „neprognozuojamumui“.

7. Ar muitinės procedūros gali užtrukti, nors abi šalys yra ES?

Tai vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų. Klientai dažnai mano: „Kadangi mes ES, nėra muitinės, tai ir vėlavimo negali būti“. Tai yra tiesa ir netiesa vienu metu. Taip, prekės juda laisvai, nereikia mokėti importo muitų (išskyrus atvejus, kai prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių per Olandiją ir yra tik persiunčiamos). Tačiau muitinės kontrolė egzistuoja.

Olandija yra pagrindinis uostas prekėms iš Azijos ir Amerikos atkeliaujančioms į Europą. Daugelis prekių yra įvežamos į Olandiją, ten išsimuitinamos, o po to siunčiamos į Lietuvą kaip ES vidinės prekės. Jeigu dokumentacija (pavyzdžiui, EX1 dokumentas arba T1 dokumentas, jeigu prekės dar nebuvo galutinai išsimuitintos) yra neteisingai užpildyta, Lietuvos muitinė gali sustabdyti krovinį patikrai, ar viskas tvarkingai.

Be to, Lietuvos muitinė dažnai atlieka rizikos analizę. Jei įmonės istorijoje buvo pažeidimų, arba krovinys yra „jautrus“ (alkoholis, tabakas, elektronika), gali būti paskelbta papildoma dokumentų ir krovinių patikra. Tokia procedūra gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo to, ar reikia fizikai iškrauti krovinį patikrai. Todėl, nors fizinė siena neegzistuoja, biurokratinė siena gali tapti neįveikiama kliūtis, jeigu dokumentai nėra 100 proc. tvarkingi.

8. Kaip krovinio tipas (pvz., šaldytas, pavojingas, perkrautas) veikia laiką?

Ne visi kroviniai yra lygūs. Standartinis dėžės ant paletės krovinys yra paprastiausias logistinis objektas. Tačiau jei jums reikia pervežti šaldytus produktus (maisto produktus, vaistus), tai reikalauja specialios įrangos – šaldytuvo sunkvežimio (reefer). Tokių sunkvežimių yra mažiau, o jų vairuotojai turi daugiau atsakomybių: jie turi nuolat stebėti temperatūrą, užpildyti šaldymo sistemos dujas, kartais netgi atidaryti duris tik specifinėse vietose. Tai gali šiek tiek sulėtinti paėmimą ar iškrovimą, nes ne kiekvienas sandėlyje turi „dokus“ (uostus) pritaikytus šaldytuvams.

Dar sudėtingiau yra su pavojingais krovinais (ADR). Tai gali būti degiosios medžiagos, chemikalės arba akumuliatoriai. Tokiems kroviniams reikalingi specialiai sertifikuoti vairuotojai ir sunkvežimiai. Jie negali važiuoti kai kuriais maršrutais (pvz., per miesto centrus ar tunelius) ir turi griežtesnes poilsio taisykles. ADR krovinių planavimas užtrunka ilgiau, nes reikia suderinti maršrutą, kur nebūtų apribojimų. Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas perkrautiems kroviniams (Project Cargo) arba kroviniams, viršijantiems standartinius matmenis. Jie dažnai reikalauja lydinčių automobilių ir specialių leidimų kiekvienoje šalyje, kas automatiškai prideda dienas prie pristatymo laiko.

9. Kokia „paskutinio kilometro“ (Last Mile) reikšmė visame procese?

Daugelis klientų galvoja, kad sunkvežimio atvykimas į Lietuvą yra pabaiga. Tačiau logistikoje yra sąvoka „paskutinis kilometras“, kuris dažnai sukelia daugiausia galvos skausmo. Tarkime, sunkvežimis atvyko į Vilniaus arba Kauno skirstymo centrą antradienio vidurdienį. Tai oficialus „atvykimas“. Tačiau jeigu jūsų įmonė yra mažame miestelyje arba jums reikalinga iškrova su specifinėmis reikalavimais (pvz., keltis į antrą aukštą su liftu, kurio nėra), tai gali užtrukti.

Daliniai kroviniai (LTL) Lietuvoje dažnai yra perkraunami į mažesnes transporto priemones („vankus“ arba 3,5 t sunkvežimius), kurie tiekia prekes tiesiai prie kliento durų. Šis perkrautimo procesas gali užtrukti nuo pusės dienos iki vienos dienos.