Pristatymo laikas į Olandiją: kiek tikrai užtrunka ir kodėl svyruoja?

Sveiki, draugai. Šiandien norėčiau pasikalbėti apie dalyką, kurį kasdien girdžiu iš savo klientų – arba dar tikėkimės, kad girdėsiu, prieš juos sužinant apie vėlavimą. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, per tą laiką mačiau viską: nuo taikaus pristatymo per 24 valandas iki tokių istorijų, kai krovinys užstrigdavo savaitę dėl banalaus pnevmatikos plyšimo Vokietijos autobane. Bet dažniausiai klausimas būna vienas tas pats: „Kiek užtruks pristatyti prekes į Olandiją?“.

Atsakymas, kaip visada logistikoje, nėra paprastas „duos“ arba „trys“. Jei kas nors jums sako tikslų laiką neįsigijęs jokių detalių apie jūsų krovinių, jis meluoja arba tiesiog patiria. Pristatymo laikas į Olandiją – tai ne tik atstumas tarp taškų žemėlapyje, tai kompleksinė užduotis, į kurią įeina vairuotojo darbo laikas, muitinės procedūros, orų sąlygos ir, žinoma, tas nemalonus dalykas – eismo kamščiai. Olandija, nors ir nedidelė šalis, yra vienas didžiausių logistikos mazgų Europoje, todėl ten suveža kroviniai iš viso pasaulio, o tai sukuria savo specifinę dinamiką.

Būtent todėl nusprendžiau parašyti šį straipsnį. Čia nebus sausų faktų iš vadovėlių, o praktinės patirties, gautos per tą dvidešimtmetį, suvestinė. Kalbėsime apie tai, kas tikrai veikia pristatymo greitį, ką daryti, jei skubate, ir kodėl kartais atrodo, kad krovinys važiuoja lėtai, nors vairuotojas pasako, kad važiuoja maksimalu greičiu. Sėskite patogiau, mes įsibėgėjame.

Kelias ir kas jį lemia

Kiek laiko reikia važiuoti iki Roterdamo ar Amsterdamo?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas gana paprastas, jei kalbame tik apie vairavimo laiką be sustojimų. Iš Lietuvos (pvz., iš Kauno ar Vilniaus) iki Olandijos centro ar uostų yra apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus maršruto. Sunkvežimis, kuris gali važiuoti 90 km/h greičiu, techniškai reikalauja maždaug 18–20 valandų gryno vairavimo laiko. Tačiau, mano drauge, realybėje pristatymo laikas į Olandiją visada yra ilgesnis, nes vairuotojas nėra robotas. Jis turi privalomus poilsio intervalus: po 4,5 valandų vairavimo – 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų – 11 valandų miego. Taigi, idealiomis sąlygomis, be jokių problemų, standartinis pristatymas trunka apie 2–3 dienas. Tai yra tas „auksinis standartas“, į kurį visada tikime.

O jeigu aš turiu būtinai rytoj ryte atiduoti prekes?

Tuomet mes įžengiame į „skubaus pervežimo“ (express) zoną. Taip, įmanoma pristatyti krovinių per 24 valandas ar net mažiau, jei kalbame apie mažas siuntas keliais automobiliais, bet tai kainuoja. Tokiu atveju į maršrutą dedami du vairuotojai, kad vienas važiuotų, kitas miegotų, ir sustojimai daromi tik degalams. Tačiau turiu įspėti – toks paslaugos mokestis gali būti dvigubai, net trigubai didesnis už įprastą. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad Olandijoje yra griežti taisyklės dėl vairuotojų darbo laiko, ir jų pažeidimas gali baigtis ne tik baudomis, bet ir krovinio konfiskavimu. Jei jums tikrai reikia „rytoj ryte“, reikia skambinti ne šiandien, o bent prieš kelias dienas.

Kodėl vienam trunka 2 dienos, kitam 4?

Čia dažnai kyla nesusipratimų. Skirtimas yra tame, kaip organizuojamas pervežimas. Jei užsakote pilną sunkvežimį (FTL), jis važiuoja tiesiai į jūsų paskirties vietą ir tikrai bus ten antrą ar trečią dieną. Bet jei siunčiate tik keletą palečių (LTL – dalinis krovinys), tada jūsų prekės keliauja per konsolidacijos sandėlius. Pirmiausia sunkvežimis surenka krovinius iš įvairių siuntėjų Lietuvoje, važiuoja į tarpinį sandėlį (pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vokietijoje), ten iškraunami, perkraunami į kitą, kuris važiuoja į Olandiją, o ten vėl gali būti paskirstomos. Šitoks „šokliojimas“ prailgina pristatymo laikas į Olandiją iki 4–5 dienų, nes tai nebe tiesioginis važiavimas, o logistinis šokis.

Ar vairuotojai tikrai miega po kelią, ar gali važiuoti ilgiau?

Girdėjau ne kartą klientų šmaikštėjimus, kad vairuotojas gali nusipirkti kavos ir važiuoti toliau. Leiskite paneigti šį mitą. Šiuolaikinėse mašinose yra „tachografai“ – įrenginiai, kurie tiksliai fiksuoja kiekvieną judesį. Jie neįgalina suklastoti duomenų, jei tik nesate pasiryžęs padaryti nusikaltimo. Olandijos policija ir inspekcija labai mėgsta tikrinti šiuos prietaisus, ypač prie uostų. Vairuotojas, kuris bandys „pravažiuoti“ poilsio laiką, rizikuoja ne tik savo licencija, bet ir mūsų reputacija. Todėl kai sakau, kad reikia 45 minučių pertraukos, tai tikrai 45 minučių, o ne 5.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Ar reikia eiti į muitinę, jei važiuojame į ES šalį?

Nors Lietuva ir Olandija yra abi Europos Sąjungoje, muitinės procedūros vis dar egzistuoja, ypač jei prekės yra iš trečiųjų šalių arba yra akcizuojamos (alkoholis, tabakas, degalai). Įprastam prekių pervežimui (pvz., baldai, mašinos dalys, tekstilė) fizinės muitinės patikros nebėra, tačiau reikia pateikti eksporto deklaraciją (EX1). Be šio dokumento, kuris turi būti užbaigtas (pateiktas „išvykimo“ rezultatas), vairuotojas negali išvažiuoti iš Lietuvos arba gali būti sulaikytas Olandijos pusėje. Jei dokumentai netvarkingi, tai gali pridėti papildomų valandų ar net dienų prie pristatymo termino.

Kas nutinka, jei trūksta dokumentų ar jie neteisingi?

Esu matęs situacijų, kai vairuotojas atvyksta į paskirties tašką, o ten laukia nemalonumo. Pirkėjas atsisako priimti prekes, nes nėra faktūros ar specifikacijos, arba jos nesutampa. Tuomet prasideda „biurokratinis šokis“. Vairuotojas turi laukti, kol siuntėjas išsiųs naujus dokumentus elektroniniu būdu (jei yra internetas) arba kurjeriu. Kartais tai užtrunka valandą, kartais – dieną. Mano patarimas: patikrinkite dokumentus dar prieš tai, kai sunkvežimis užvažiuoja pro vartus. Tai sutaupo nervus ir pinigus.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo laukti skambučio iš gatvės telefonu. Dabar situacija kitokia. Dauguma transporto kompanijų turi GPS stebėjimo sistemas. Galite matyti, kur mašina yra, kiek greičiu važiuoja ir ar sustojo. Tačiau nepamirškite, kad GPS duomenys gali būti uždelsti arba netikslūs sandėliuose, kur signalas prastas. Geriausias būdas – tiesioginis ryšys su vairuotoju arba dispetcheriu. Aš visada sako savo klientams: „jei jus nerimsta, paskambinkite man, aš paskambinsiu vairuotojui“. Tai suteikia daugiau ramybės nei bet kuri programa.

Pinigai, rizikos ir problemos

Ar brangiau, jei norite greičiau?

Kaip jau minėjau, logistikoje laikas – tai pinigai. Standartinis pristatymo laikas į Olandiją yra įkainotas į bazinę kainą, kurioje jau įskaičiuotos kuro, mokesčių (Vokietijos ir Belgijos kelių mokesčiai – „vignettes“ ir mokami ruožai) ir vairuotojo algos sąnaudos. Jei norite, kad krovinys važiuotų nepaisant taisyklių arba su dviejų vairuotojų komanda, turite sumokėti už papildomą resursą. Taip pat, kainą didina ir krovinio charakteristikos – jei tai yra pavojingos krovos (ADR), per sunki arba didelės masės krovinių gabenimas, kaina aukštesnė ir greitis gali būti lėtesnis dėl saugumo reikalavimų.

Ką daryti, jei vėluoja ir pirkėjas pyksta?

Tai klasika. Pirkėjas Olandijoje (o jie labai punktualūs žmonės) pradeda spausti, reikalauja nuolaidų arba atsisako priimti prekes. Pirmiausia, nepamirškite, kad mes nevaldome orų ar eismo. Jei vėluojame, pirmiausia sužinokite tikrą priežastį. Dažniausiai vėlavimą sukelia eismo įvykiai Vokietijos autostradose (A1 ar A2), kurios yra pagrindinės arterijos į Olandiją. Jei ten įvyksta avarija, susidaro kamščiai šimtus kilometrų. Tokiu atveju tiesiog reikia kantriai laukti ir informuoti klientą. Aš visada stengiuosi būti nuoširdus – jei vėlavimas mūsų kaltė, pripažįstu ir ieškau kompromiso. Jei ne – aiškinu situaciją.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Šiuo klausimu dažnai susiduriu siunčiant elektroniką ar vaistažoles. Saugumas priklauso nuo krovinio pakavimo ir transporto priemonės. Visada rekomenduoju apdrausti krovinių. Kasko draudimas mašinai nepadės, jei kas nors iškraus dalį prekių stovėjimo aikštelėje. Olandijoje, ypač prie uostų (Roterdamas) ir didelių sandėlių, yra nemažai vagysčių. Geriausias sprendimas – sunkvežimiai su GPS įrenginiais, kuriais galima nutraukti degalų tiekimą nuotoliniu būdu, jei mašina pajudėta nelegaliai. Taip pat, vengti palikti mašiną neapsaugotoje vietose per savaitgalį.

Ar galiu siųsti mažą kiekį, pvz., vieną dėžę?

Žinoma, tai vadinama „kuryerine“ arba daline siunta. Tačiau čia pristatymo laikas į Olandiją gali skirtis nuo standartinio, nes tokioms siuntoms naudojami mažesni automobiliai (3.5–5 tonų), kuriuose taip pat galioja vairuotojo poilsio taisyklės, tačiau jie gali būti lėtesni autostradose. Be to, toks siuntos pristatymas dažnai brangesnis vienetui, nes tenka dalinti išlaidas tarp mažesnio krovinio kiekio. Jei dėžė nedidelė ir ne skubu, geriau ją įtraukti į grupinį krovinį, kuris važiuoja dideliu sunkvežimiu – tai pigiau ir ne daug ilgiau.

Išvada

Apibendrinant savo ilgametę patirtį, galiu pasakyti vieną: logistika – tai ne mokslas, o menas spręsti problemas. Pristatymo laikas į Olandiją nėra fiksuotas skaičius, tai dinamiškas dydis, kurį lemia dešimtys veiksnių. Nuo to, kaip gerai surengsite krovinius lentynoje, iki to, kaip greitai vokiečių policija išvalys autostradą po avarijos.

Jei planuojate siuntą, geriausia tai daryti iš anksto. Skubėjimas visada kainuoja ir nervus, ir pinigus. Pasitikėkite savo transporto partneriu, bet būkite aktyvus – klauskite, reikalaukite dokumentų tikrinimo ir būkite kantrūs, jei ką nors pasikeičia kelyje. O jei kils abejonių ar klausimų, visada galite kreiptis į mane, padėsiu išsiaiškinti tas sudėtingiausias situacijas, kurių, garantuoju, dar ne vieną pamatysime.