Pristatymo laikas į Olandiją – kasdieniai reisai: Vadovas verslui ir privatiems asmenims

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtis metų, esu patyręs, kad vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų klientų yra ne susijęs su kaina, o su laiku. Ypač kalbant apie rinkas, kuriose logistika yra kraujotakos sistema. Olandija (Nyderlandai) yra vienas pagrindinių logistikos mazgų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šios šalies geografinė padėtis, išvystyta uostų infrastruktūra, ypač Roterdame, bei protingas kelių tinklas daro ją labiausiai pasiekiamą prekių paskirties vietą. Tačiau kas tai reiškia jums, siunčiančiam krovinį iš Lietuvos?

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia kasdieniai reisai į Olandiją, nuo ko priklauso pristatymo laikas ir kodėl reguliarumas – tai raktas į sėkmingą verslo operaciją. Nesvarbu, ar esate didelė gamybos įmonė, siunčianti dalis į surinkimo cechus pietų Olandijoje, ar mažas e. prekybininkas, norintis pristatyti prekes klientams Amsterdame, supratimas apie logistikos procesus padės išvengti nereikalingų nervų ir planuoti savo veiklą efektyviau.

Kasdieniai reisai – tai ne tik marketingo frazė. Tai konkrečus logistikos modelis, užtikrinantis, kad jūsų krovinys niekada neliks "užstrigęs" sandėlyje, laukdamas pilno krovininio. Toks intensyvumas leidžia maksimaliai sumažinti pristatymo trukmę ir padidinti pasitikėjimo logistikos partneriu lygį. Šioje analizėje mes žvalgsimes giliau į procesus, kurie vyksta už vairuotojo vairo ir biuro stoalių, kad jūsų prekės pasiektų adresatą laiku.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie krovinių pristatymą į Olandiją

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie, mano patirties duomenimis, labiausiai rūpina klientus planuojant siuntą į Nyderlandus. Atsakymai į juos padės susidaryti pilną vaizdą apie tai, ko tikėtis ir kaip pasiruošti.

1. Koks vidutinis pristatymo laikas į Olandiją vykstant kasdieniais reisais?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo to, kokio tipo krovinį vežate (pilna sunkvežimio pavara – FTL arba dalinis krovinys – LTL), tačiau kalbant apie standartinius krovinius iš Lietuvos, orientuojamės į 2–3 darbo dienas. Tai yra standartas, kurį sukuria kasdieniai išvykimai.

Jei krovinys yra parengtas ir paimtas iki nustatyto "cut-off" laiko (paprastai tai dienos pradžia ar priešpiet), jis patenka į tą pačią dieną išvykstantį automobilį. Kadangi atstumas nuo Vilniaus ar Klaipėdos iki Olandijos centro yra apie 1500–1700 km, vairuotojas gali įveikti šį maršrutą per maždaug 24–30 valandų nepertraukiamo važiavimo atsižvelgiant į poilsio režimus. Taigi, jei siunta išvyksta pirmadienį ryte, į Olandiją ji gali atvykti jau antradienio vakare arba trečiadienio rytą. Svarbu prisiminti, kad tai yra "door-to-door" (nuo durų iki durų) laikas, įskaitiant krovinių įkėlimą ir iškrovimą.

2. Kas tiksliai reiškia "kasdieniai reisai" ir kaip tai veikia?

"Kasdieniai reisai" logistikoje reiškia, kad transporto kompanija turi tvarkaraštį, pagal kurį į tam tikrą kryptį (šiuo atveju – į Olandiją) išvyksta automobilis kiekvieną dieną, net ir savaitgaliais (priklausomai nuo konkretaus pervežėjo politikos). Tai ne reiškia, kad kiekvieną dieną iš jūsų sandėlio išvyksta atskiras sunkvežimis. Tai reiškia, kad kompanija turi nuolatinę prekių srautą.

Praktiškai tai atrodo taip: turiime terminalus arba surinkimo punktus Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Kiekvieną dieną iš Lietuvos išvyksta grupiniai automobiliai (kurie sukaupo dalinius krovinius) arba tiesioginiai reisai. Jei jūsų siunta netelpa į pirmadienio automobilį dėl vietos trūkumo, ji automatiškai perkeliami į antradienio reisą be didelio delsos. Toks modelis užtikrina redundanciją – jei vienas automobilis sugenda arba užstrigsta, kitas jau yra užnugaryje, paruoštas priimti krovinius. Mano praktikoje tai leidžia klientams užtikrinti, kad net ir avarinėmis situacijomis prekės pasiekia gavėją ne vėliau kaip po 24 valandų nuo planuoto laiko.

3. Kokiais maršrutais dažniausiai keliaujama į Olandiją?

Nors Olandija nedidelė, jos kelių tinklas vienas intensyviausių pasaulyje. Pagrindinis maršrutas iš Baltijos šalių eina per Lenkiją (S1, A2 autostrados), per Vokietiją (berlynę ir toliau į Hanoverio-Rūro sritį) ir į Olandiją per sienos perėjimas prie Venlo arba Oldenzalo (Oldenzaal).

Šis maršrutas yra "ašinis" Europos transportui. Esu vairavęs šiuo maršrutu šimtus kartų ir galiu pasakyti, kad pagrindinis iššūkis čia – ne pats kelias, o intensyvus eismas Vokietijoje, ypač ties Rūro industriiniu regionu. Dažnai naudojame ir alternatyvius maršrutus, jei reikia pristatyti į šiaurinę Olandiją (pvz., į Amsterdamą arą šiauriau) – tada važiuojame link Bremeno arba Hamburgo ir perėjimą ties Leer/Emden. Pasirinkimas priklauso nuo galutinio pristatymo adreso ir dabartinės eismo situacijos. Profesionali logistika ne tik važiuoja trumpiausiu keliu GPS rodiklių atžvilgiu, bet ir tuo, kuris užtikrina laiką.

4. Ar pristatymo laikas priklauso nuo to, į kurį Olandijos miestą vežama?

Žinoma, priklauso, tačiau dėl Olandijos kompaktiškumo ir puikios infrastruktūros, skirtumas nėra toks didelis kaip, pavyzdžiui, vežant į Ispaniją ar Ukrainą.

Didžiausias skirtumas yra tarp pristatymo į "Randstad" regioną (Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas) ir į atokius žemės ūkio rajonus šiaurėje ar pietuose. Randstande eismas yra nepalyginamai tankesnis. Pristatyti 20 paltų krovinį į Roterdamo pramoninę zoną gali užtrukti ilgiau dėl uosto suktės ir sunkvežimių eilių, nei važiuojant į mažą miestelį pietuose, netoli Belgijos sienos. Tačiau dėl kasdienių reisų tankumo, mūsų vairuotojai gerai pažįsta vietovę. Mes žinome, kur yra "užstrigimo zonos", ir galime tiksliai prognozuoti, kad pristatymas į Amsterdamą gali užtrukti 3 dienas, o į Mastrichtą (pietuose) – 2,5 dienos. Visada rekomenduoju klientams nurodyti ne tik miestą, bet ir pašto kodą – tai leidžia logistikos sistemoms apskaičiuoti laiką su tikslumu iki valandos.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti kroviniui, kad jis neužstrigtu sienoje?

Nors Lietuva ir Olandija yra ES narės ir vidinė rinka teoriškai neturi sienų kontrolės, dokumentacija vis dar yra kritiškai svarbi. Pagrindinis dokumentas yra prekių važtaraštis (CMR). Jis turi būti užpildytas be klaidų.

Be to, būtinos sąskaitos-faktūros (invoices). Jos reikalingos ne tik muitinės kontrolės tikslais (jei atsitiktinai bus sustabdytas), bet ir įmonių apskaitai. Jei vežate specialius krovinius, pvz., alkoholį, tabaką arba gyvūnų kilmės produktus, reikės papildomų licencijų ir sertifikatų (pvz., EXD dokumentai alkoholiui).

Mano patirtis rodo, kad dažniausia delsa neatsiranda dėl vairuotojo, o dėl neteisingai paruoštų dokumentų siuntėjo pusėje. Jei CMR važtaraštyje nurodytas neteisingas svoris ar prekių kodas (HS kodas), o krovinį sustabdys mobilioji muitinė grupė, pristatymo laikas gali išsiplėsti iki paros ar daugiau. Esu matęs atvejus, kai dėl trūkstamo antspaudo ant dokumentų, krovinys buvo įstrigęs Vokietijos-Olandijos pasienyje. Todėl patarimas vienas: patikrinkite dokumentus dar prieš tai, kai atvažiuoja vairuotojas.

6. Kaip vežama daliniai krovinių (LTL) siuntoms? Ar tai neprailgina laiko?

Daliniai kroviniai (Less than Truckload) – tai situacija, kai jūsų prekės užima tik dalį sunkvežimio erdvės. Taip, techninis pristatymo laikas gali šiek tiek skirtis nuo pilnos pavaros (FTL), nes reikia surinkti kelias siuntas iš skirtingų klientų ir paskui jas išskirstyti.

Tačiau dėl "kasdienių reisų" modelio, šis skirtumas minimizuojamas. Turime išvystytą terminalų tinklą. Jūsų krovinys paimamas iš jūsų sandėlio, vežamas į artimiausią surinkimo terminalą (paprastai Lietuvoje ar Lenkijoje), ten įkėlimas į grupinį automobilį, kuris važiuoja tiesiai į Olandiją. Ten jis pasiekia mūsų distribucinį centrą Olandijoje (pavyzdžiui, netoli Tilburgo ar Venlo), iš kur jis per 24 valandas pasiekia galutinį gavėją vietiniu transportu.

Taigi, bendras laikas gali būti 3–4 dienos vietoj 2–3. Tačiau ši paslauga yra daug ekonomiškesnė. Naudodamiesi mūsų tankiu reisų grafiku, LTL siuntos dažnai neturi laukti dienų terminaluose – jos "pasižiūri" į pirmą patogų automobilį. Tai efektyvumo lygmuo, kurį pasiekėme per daugelį metų dirbdami su šia kryptimi.

7. Kokios dažniausios užstrigimo priežastys šiame maršrute?

Nors maršrutas Lietuva–Lenkija–Vokietija–Olandija yra labai išvystytas, rizikos egzistuoja. Pirma, tai yra eismas Vokietijoje. Autobahnų remonto darbai ("Baustellen") yra kasdienybė. Vienas didelis eismo įvykis A2 autostradoje gali sustabdyti šimtus sunkvežimių ir sužlugti pristatymo grafikus.

Antra, tai yra vairuotojų poilsio režimai. Mums, kaip profesionaliai įmonei, griežtai laikomės tachografo reikalavimų. Vairuotojas negali vairuoti be pertraukos. Jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota dėl eismo, vairuotojas turi privalomai padaryti 45 minučių pertrauką, kas gali pastumti pristatymo laiką į kitą dieną (jei yra naktinis poilsio reikalavimas).

Trečia, orų sąlygos. Žiemos metu Vokietijos kalnų perėjoms arba rytinėse Olandijos dalyse smarkus vėjas gali sudaryti problemų. Tačiau kasdieniai reisai suteikia mums lankstumo – jei vienas automobilis pavėluoja, galime perduoti prioritetinius krovinius kitam, kuris jau yra arti.

8. Ar galima sekti krovinius realiu laiku?

Šiandien tai yra standartas, o ne privalumas. Kiekviena mūsų mašyna yra aprūpinta GPS stebėjimo sistema. Klientai gauna prieigą prie portalų, kur gali matyti ne tik mašinos vietą žemėlapyje, bet ir prognozuojamą atvykimo laiką (ETA).

Be to, mūsų dispečeriai nuolat bendrauja su vairuotojais. Jei įvyksta nesklandumų, pavyzdžiui, užstrigimas pasienio perėjime ar techninė gedimas, klientas gauna pranešimą iš karto. Mano patirtis rodo, kad klientui svarbiausia ne tai, kad mašina vėluoja, o tai, kad jis apie tai sužino laiku ir gali informuoti savo klientą Olandijoje. Protingas komunikavimas sumažina stresą ir leidžia išlaikyti aukštą aptarnavimo kokybę net ir esant sunkumams.

9. Kaip tvarkomi pristatymai į Roterdamo uostą?

Roterdamo uostas – tai didžiausias jūrų uostas Europoje, ir dažnai mūsų klientai veža prekes ne į Olandijos rinką, o tiesiog į uostą, kad jos būtų išsiųsta toliau į kitus žemynus (pvz., į JAV ar Aziją).

Pristatymas į uostą turi savo specifiką. Reikia griežtai laikytis laiko grafikų (Time Windows), nurodytų terminaluose. Uoste negalima tiesiog "užsužioti" – reikia iš anksto užregistruoti mašiną ir gauti vartų kodą. Esu matęs, kaip ne registruotos mašinos laukia eilėse po kelias valandas, kas sukuria papildomų kaštų.

Mūsų kompanija turi ilgametę patirtį dirbant su Roterdamo terminalais. Mes žinome, kurie terminalai dirba greičiau, kaip užpildyti prekių deklaracijas jūrų pervežimams ir kaip išvengti baudų už vėlavimą. Jei jūsų krovinys turi būti paimtas iš mūsų mašinos konteineryje arba padėtas į jį, mes užtikriname šį procesą be "glitches". Tai ypatingai svarbu eksportuojant, kai kiekviena valanda prarasta uoste gali lemti, kad laivas išplauks be jūsų krovinių.

10. Kuo skiriasi pristatymas į Olandiją nuo kitų Vakarų Europos šalių?

Lyginant su Vokietija ar Prancūzija, Olandija pasižymi ypatingu efektyvumu. Olandai yra labai organizuoti ir taikyti logistikai. Jų sandėliai dažniausiai yra modernūs, su aukšta automatizacija, o krovimo darbuotojai dirba greitai.

Skirtumas taip pat yra ir kultūriniame lygmenyje. Olandijoje vairuotojų elgesys ir bendravimas su vietiniais personalu yra labiau paremtas taisyklėmis ir tiesiogumu. Nėra tokios "palankumo" kultūros kaip, pavyzdžiui, Pietų Europos šalyse – viskas vyksta pagal grafiką. Tai reiškia, kad jei mes vėluojame 5 minutes, gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį ir nusiųsti jį į sandėlį (kur kainuos brangiai). Todėl, rengiant kasdienių reisų grafikus į Olandiją, mes visada įtraukiame 15–30 minučių saugos laiko intervalą, kad būtų išvengta tokių nemalonių situacijų. Olandija moko mus tikslumui, o mes šį tikslumą perduodame savo klientams.