Pristatymo greitis perkraustant iš Olandijos į Lietuvą: ką tikrai reikia žinoti

Esu šioje srityje beveik dvi dešimtmetis ir galiu pasakyti viena – kiekvienas perkraustymas yra kaip mažas filmas su savo scenarijumi. Žmonėms visada labiausiai rūpi kaina, tačiau, kai jau susitarėme, dėl telefono girdžiu vienintelį klausimą: „Kada jie atvyks?“. Suprantu tai, nes laukimas su dėžėmis viduryje buto nėra malonus. Kalbėsime apie tai, kas tiksliai lemia pristatymo greitį perkraustant iš Olandijos į Lietuvą ir kodėl vieniems tai trunka dieną, o kitiems – savaitę.

Svarbu suprasti, kad atstumas tarp Amsterdamo ar Roterdamo ir Vilniaus nėra toks jau didelis – geografiškai tai apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Profesionalus vairuotojas šį atstumą įveikia maždaug per 18–20 valandų gryno vairavimo laiko. Tačiau logistikoje niekada nebus tiesiogiai „važiuoti iš taško A į tašką B“. Čia įsijungia daugybė kintamųjų, kurias, esu matęs, dažnai net ir patys klientai numato per vėlai.

Jei norite suprasti realų laiką, reikia atsižvelgti ne tik į tai, kaip greitai važiuoja sunkvežimis, bet ir į tai, kaip jis užsako. Dažniausiai pristatymo greitis perkraustant iš Olandijos į Lietuvą priklauso nuo to, ar tai yra išskirtinis reisas, ar dalinis krovinių pervežimas. Išskirtinis reisas, kai sunkvežimis priklauso tik jums, yra greičiausias variantas – vairuotojas važiuoja tiesiai į adresą ir nustoją tik degalams bei poilsio pertraukoms. Tokiu atveju galime kalbėti apie 2–3 dienas nuo ikrovos iki iškrovos.

Deja, dažniau klientai renkasi pigesnį variantą – dalinį krovinių pervežimą. Tada sunkvežimis surenka daiktus iš kelių klientų Olandijoje, Vokietijoje, Belgijoje, o paskui važiuoja į Lietuvą, kur iškrauna visus. Čia pristatymo greitis perkraustant iš Olandijos į Lietuvą automatiškai ilgėja, nes reikia laukti, kol bus surinktas pilnas mašina krovinys, ir turi numatyti laiką iškrovoms pas kitus klientus. Tai gali trukti nuo 4 iki 7 darbo dienų, o retais atvejais ir ilgiau, jei yra didelis užsakymų kaupimas.

Taip pat nepamirškite paties Olandijos specifikos. Ten kelių sistema labai gera, tačiau eismas yra labai intensyvus, o prieigos prie namų, ypač senamiestyje (pvz., Amsterdame ar Utrechte), gali būti labai ankštos. Vairuotojas gali praleisti nemažai laiko tiesiog bandydamas priartėti pai namų ar rasti vietą stovėjimui. Tai visiškai realus dalykas, kuris gali atidėti išvykimą kelias valandas, o kartais ir dieną.

Dar vienas dalykas, kurį pastebiu per savo darbą, yra muitinė. Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje ir sienos formaliai nėra, vis tiek gali būti stochastinių muitinės patikrų, ypač jei pervežate brangius elektronikos daiktus ar transporto priemones. Jei sustoja muitinė, tai sustoja ir laikas. Tokias situacijas numatyti neįmanoma, bet apie jas reikia žinoti.

Taigi, jei jums svarbiausia yra operatyvumas, visada rekomenduoju rinktis išskirtinį transportą. Jei galite laukti šiek tiek ilgiau ir norite sutaupyti, dalinis krovinys yra puikus pasirinkimas, bet ten reikia kantrybės. Dabar, kai mes jau pažiūrėjome į bendrą paveikslą, pažiūrėkime į konkrečiausius klausimus, kuriuos man dažniausiai užduodate.

Kaip tai veikia praktiškai ir kiek laiko užtrunka

Ar įmanoma atvežti daiktus per 24 valandas?

Teoriškai – taip, praktiškai – labai sunku ir brangu. Jei užsakote specialų „sprinter“ tipo mikroautobusą su dviem vairuotojais, kurie vairuoja be pertraukų ir keičiasi vairu, tai galima įgyvendinti. Tačiau standartinis sunkvežimis turi tachografo apribojimus – vairuotojas privalo ilsėtis po 4,5 valandų vairavimo. Be to, reikia įskaičiuoti laiką pakrovimui Olandijoje, kur trunka mažiausiai 2–3 valandas, ir iškrovimui Lietuvoje. Todėl realiausias greičiausias terminas yra 48 valandos nuo to momento, kai baigiame krauti.

Kiek trunka perkraustymas iš mažųjų Olandijos miestelių, pvz., iš Eindhoveno ar Tilburgo?

Čia viskas labai panašu kaip ir iš didžiųjų miestų, bet yra vienas smulkmenų niuansas. Mažesniuose miestuose dažniau lengviau privažiuoti prie buto, tačiau ten gali būti sunkiau surasti vairuotoją, kuris tiesiog važiuoja toliau. Dažnai tenka važiuoti į didesnį hubą, paimti didelę mašiną, o tą mašiną reikia užsakyti iš anksto. Paprastai tai užtrunka tiek pat – apie 2–4 dienas priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys. Eindhovenas yra labai populiarus vienas tarp lietuvių, todėl ten dažniau vyksta daliniai reisai, kas gali netgi pagreitinti procesą.

Kodėl kai kurios firmos sako, kad reikia savaitės, o kitos – 3 dienų?

Tai yra klasikinis klausimas apie logistikos modelį. Firmos, kurios sako 3 dienas, dažniausiai turi savo parką arba užsisako išskirtinį reisą – jie tiesiog įdeda jūsų daiktus ir važiuoja. Firmos, kurios savyje turi savaitę, darba organizuoja kaip autobusų maršrutą – jie surenka krovinį, kol mašina pilna, ir tik tada važiuoja. Tai yra tas pats dalykas, kaip važiuoti taksi ar autobusu – autobusas pigesnis, bet sustoja kiekvienoje stotelėje ir turi tvarkaraštį. Tas skirtumas lemia ne tik pristatymo greitį perkraustant iš Olandijos į Lietuvą, bet ir galutinę kainą.

Kas stabdo vairuotojus kelyje

Ar vairuotojai tikrai laikosi poilsio laiko ar jie „spaudžia“?

Esu senas vilkas ir galiu pasakyti – geriausios firmos niekada neleis vairuotojui pažeisti tachografo. Vokietijoje ir Lenkijoje muitinės ir policija tikrina labai griežtai. Jei vairuotojas užfiksuotas vairuojantis per daug valandų, jam gali skirti didžiulį baudą, o firmai – sustabdyti veiklą. Todėl niekas jums neįsivaizduoja rizikuoti savo licencijos dėl to, kad atvežtų dėžę diena anksčiau. Poilsio pertraukos yra griežtai reglamentuojamos, ir tai yra vienas pagrindinių veiksnių, kodėl kelionė neįmanoma per 24 valandas.

Kas vyksta, jei užstringa eismas Vokietijoje, priešais Berlyną?

Tai yra mūsų košmaras. Vokietijos autostradose, ypač ruože tarp Hanoverio ir Berlyno, įvykstą avarijos ar remonto darbai, ir eismas stovi valandomis. Esu matęs situacijų, kai sunkvežimiai stovėjo 10–12 valandų vienoje vietoje. Tokiu atveju joks pristatymo greitis nepadės – vairuotojas fiziškai negali pajudėti. Mes stebime eismo situaciją ir bandome persiųsti vairuotojus kitais maršrutais (pvz., per Belgiją ar Prancūziją), tačiau tai visada prailgina kelionę. Tai yra jėga, nuo kurios mes priklausome, ir klientui reikia kantrybės tokiuose atvejuose.

Orai Olandijoje – ar vėjas ir lietus gali uždelsti išvykimą?

Žinoma, ypač jei krauname lauke. Olandija vėduota šalis, ir stiprus vėjas gali būti pavojingas kelinant baldus į kėbulą. Jei yra uraganas, vairuotojams draudžiama važiuoti keliais tam tikrų kategorijų transporto priemonėmis. Taip pat, jei Olandijoje lyja lietus (kas tenka dažnai), o daiktai yra lauke, reikia laukti, kol juos apsaugome arba kol lietus pamiršta. Nenorime, kad jūsų sofa atvyks drėgna, todėl saugumas visada pirmiau už greitį. Tai gali padėti išvykimą pusia dienos ar net dienai.

Kainos ir organizaciniai niuansai

Ar greitas pristatymas visada kainuoja dvigubai?

Ne visada dvigubai, bet brangiau – taip. Skirtumas gali būti nuo 20 iki 50 proc. Jei jums reikia skubiai, mes turime surasti vairuotoją, kuris šiuo metu yra tuščias arba turi nukeliauti tuščias atgal į Lietuvą (t.y. rasti „grįžtamojo krovinio“ variantą). Jei tokio vairuotojo nėra, tenka siųsti mašiną tuščią iš Lietuvos į Olandiją tik dėl jūsų daiktų, o tuos degalus ir vairuotojo darbo užmokestį turi sumokėti klientas. Todėl skubumas visada kainuoja, bet kartais tai būtina, kai pradedate naują darbą arba baigiasi nuomos sutartis.

Kiek laiko iš anksto reikia užsakyti, kad būtų garantuotas greitas pristatymas?

Idealu – bent savaitę prieš planuojamą išvykimą. Jei skambinate ir sakykite: „Reikia atvežti rytoj“, tai įmanoma tik tada, jei mes jau turime ten vairuotoją, kuris baigė darbą. Tokių „laimingų atsitikimų“ tikimybė maža. Kuo anksčiau pranešate, tuo didesnė tikimybė, kad mes galėsime jūsų siuntą įtraukti į artimiausio išvykstančio sunkvežimio grafiką be papildomo uždelso. Planuojant perkraustymą savaites ar mėnesius iš anksto, galime suderinti tikslią valandą ir dieną.

Nepageidaujamos situacijos ir problemos

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja ir neatsiliepia į telefoną?

Tai yra stresinė situacija, bet nepanikuokite. Pirmiausia skambinkite mūsų dispčeriams, o ne tiesiai į vairuotojo telefoną. Vairuotojas gali važiuoti intensyviame eisme arba ilsėtis poilsio zonoje, kur draudžiama kalbėti telefonu. Mūsų dispečeriai turi GPS stebėjimo sistemas ir mato, kur yra mašina. Dažniausiai vėlavimas būna dėl techninių priežasčių (paprasta puncta – padanga sprogo) arba dėl eismo. Mes visada su jumis susisieksime ir pranešime naują laiką.

Ar dažnai sugenda sunkvežimiai kelyje?

Per 20 metų mašina sugenda retai, nes didelės pervežimo kompanijos reguliariai techniškai aptarnauja savo parką. Tačiau techninės problemos, tokios kaip pneumatikos gedimas arba elektros problemos, iškyla kas nors kartą. Jei tai nutinka toli nuo servizo, gali prireikti laukti gelbėjimosios tarnybos. Tai gali užtrukti nuo 4 iki 12 valandų. Esu matęs, kaip vairuotojas sėdėjo prie sugedusios mašinos Lenkijos viduryje laukęs detalių. Tai reti atvejai, bet apie juos reikia žinoti.

Kas nutinka, jei nepavyksta iškrauti dieną, nes klientas negali atvykti?

Tai dažna problema. Jei vairuotojas atvyksta į vietą, o raktų nėra arba nieko nėra namuose, laikas eina. Vairuotojas gali laukti 1–2 valandas nemokamai, bet po to jo laikas pradedamas skačiuoti. Be to, jei jis turi iškrauti kitam klientui kitame mieste šiandien, o jūsų iškrovai užtrunka, jis gali būti priverstas važiuoti toliau ir grįžti tik rytoj.