Pervežimas mikroautobusu į Olandiją iš Lietuvos greitai: Kaip tai veikia iš vidaus

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt dvejus metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie bando įsitempti į „Vivarą“ du šaldytuvus ir maišyklę, iki verslininkų, kurie reikalauja, kad prekės būtų Roterdame vakar. Žinoma, fizikos dėsnių apeiti nepavyksta niekam, bet pervežimas mikroautobusu į Olandiją iš Lietuvos greitai yra vienas labiausiai pageidaujamų ir labiausiai supainiojamų dalykų. Žmonės dažnai galvoja, kad „greitai“ reiškia vairuotojas nuspirno ir važiuoja 180 km/h per visą Vokietiją. Tačiau realybėje tai yra sudėtingas logistikos ir planavimo procesas, kurį valdo ne tik dešinė koja, bet ir galva.

Kas keitėsi per šiuos dvidešimt metų? Anksčiau buvo paprasčiau – sėdai ir važiuoji. Dabar keliai yra labiau apkrauti, o Olandijoje ir Vokietijoje tikrinimai yra gerokai griežtesni, ypač jei kalbame ne tik apie keleivius, bet ir apie krovinius. Mikroautobusų pervežimas tapo tarpine grandimi tarp brangios ekspedijavimo sunkvežimiais ir lėto bei nepatogaus keleivinio autobuso. Žmonės renkasi šį variantą dėl lankstumo – mes paimame jus tiesiog iš kiemo ir parodome į reikiamą adresą, o ne stotyje.

Šiame straipsnyje nesakysime nieko apie sausus teorinius dalykus. Pasakysiu taip, kaip yra iš tikrųjų. Jei planuojate kelionę ar reikia gabenti komandą, geriau sužinoti iš karto, su kuo turite susidurti, kad nenuviltumėt paskutinę minutę. Svarbiausia čia – ne greitis, o tas greitis, kuris yra saugus ir legalus, nes sustojimas policijai Vokietijoje gali prailginti kelionę ne valandą, o dieną.

Kelio ypatumai ir trukmė

Kiek realiai laiko užtrunka tas greitas pervežimas?

Dažnai telefonu girdžiu klausimą: „Ar spėsime per 12 valandų?“. Žiūrėkime tiesiai į akis – nuo Vilniaus iki, tarkime, Amsterdamo yra apie 1700–1800 km. Teoriškai, jei nebūtų jokių ribojimų, vairuotojas spėtų, bet mes ne lenktynininkai. Realus pervežimas mikroautobusu į Olandiją iš Lietuvos trunka apie 18–21 valandą vairavimo laiko. Tai reiškia, kad jei išvykstame ryte, atvykstame kitą dieną popietę. Tas laikas svyruoja priklausomai nuo to, kiek yra keleivių (ar dažnai reikia sustoti), kokia situacija kelyje A2 arba A1 autostradose Vokietijoje, kur dažnai vyksta remonto darbai. Negaliu pažadėti nerealios magijos, jei eismas stovi.

Kuria kryptimi geriausia važiuoti, kad nebūtų spūsčių?

Esu išmėgęs visas kryptis, bet standartinis ir, mano nuomone, efektyviausias maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Važiuojame per Suvalkus, Varšuvą, toliau link Poznanės. Kai kurie bando pro Kaliningradą arba pro Švedetį, bet ten yra daugiau problemų su dokumentais arba keltais. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra geriausia pasirinkimas nors ir dėl to, kad ten nėra greičio ribos visur, tačiau mikroautobusams ji vis tiek yra (dažniausiai 100 km/h). Svarbiausia išvengti stambių miestų avarinių situacijų piko valandomis, todėl patirtis leidžia mums planuoti išvykimą taip, kad pro Berlyną ar Hanoverą pravažiuotume ramiau.

Kodėl kainos meta skirtingas sumas už tą pačią kelionę?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Vienam klientas pasakiau 800 eurų, kitam – 1200, ir jis nustemba. Kodėl? Ne todėl, kad aš noriu uždirbti daugiau. Kaina priklauso nuo konkretaus laiko. Jei jums reikia važiuoti šventę arba sekmadienį, kai vairuotojas pagal įstatymus turi privalomą poilsį, reikia organizuoti du vairuotojus. Taip pat įtakos turi kuro kaina, kuri šokinėja kaip nori, ir mokesčiai už važiavimą Vokietijos keliais (vignette ir mokesčiai už sunkesnius nei 3,5 tonos transporto priemones, nors mikroautobusai dažnai į juos patenka). Taigi, kaina nėra iš oro paimta, tai čia gryna matematika.

Kainos ir mokesčiai

Kiek kainuoja toks mikroautobuso pervežimas į Olandiją?

Būtų keista vadinti konkrečią skaičių be konteksto, tačiau pradedant nuo maždaug 900–1200 eurų už vieną kryptį (jei kalbame apie 8 vietų mikroautobusą) galima vadovautis kaip bazine. Tai bus greitas pervežimas mikroautobusu į Olandiją iš Lietuvos be nereikalingų sustojimų nakvynei (jei važiuoja du vairuotojai) arba su viena trumpa nakvyne kelyje. Jei jums reikia pervežti tik keletą žmonių su mažai bagažo, galbūt pavyks susitarti ir pigiau, jei mes suderinsime grįžtamąjį reisą (tuščias važiavimas atgal). Visada verta klausti apie tokias galimybes.

Ar kaina keičiasi, jei reikia važiuoti ne į Amsterdamą, o gilyn į provinciją?

Žinoma, keičiasi. Amsterdamas ar Roterdamas yra didžiausi miestai, pro kuriuos ir taip važiuojame. Bet jei jums reikia važiuoti į kažkokį mažą kaimelį pietų Olandijoje ar netgi į Limburgą, tai yra papildomas 50–100 km viena kryptimi. Prie to pridedamas laikas. Olandijos keliai, nors ir puikūs, dažnai užstatyti „dėžėmis“, o smulkiuose miestuose greičio ribos žymiai sumažintos. Tai ne problema, tiesiog reikia tai įskaičiuoti į bendrą laiką ir kainą, kad vairuotojas nektų vėluoti į kitą užsakymą.

Ar mokėti už visą mikroautobusą, jei mūsų yra tik 4 žmonės?

Tai vienas dažniausių nesupratimų. Logistikoje dažniausiai mokate už transporto priemonės nuomą su vairuotoju (chauffeur service), o ne už bilietą vienam žmogui. Jei jūsų yra keturi, o mikroautobuse aštuonios vietos, jums vis tiek tenka mokėti už visą autobusą, jei norite vykti savo tempu ir savo maršrutu. Alternatyva – ieškoti vietos keleivių pervežimo, kur tenka laukti, kol užpildomas autobusas, o tai prieštarauja jūsų norui vykti greitai. Čia pasirinkimas tarp komforto/laiko ir pinigų.

Daiktų ir keleivių logistika

Ar telpa daug bagažo, jei važiuoja pilna komanda?

Tai klasikinis „Tetris“. Standartinis 8 ar 9 vietų mikroautobusas, pvz., „Mercedes Vito“ ar „Vivaro“, turi bagažinę, kuri, tiesą sakant, nėra bedugnė. Jei važiuoja 8 žmonės ir kiekvienas turi po du didelius lagaminus, fiziškai netilps. Tada reikia pradėti krauti bagažą į keleivių saloną, užimant vietas. Tada jau nebe 8 keleivių. Jei planuojate pervežimą mikroautobusu į Olandiją iš Lietuvos greitai ir dar gabenate daiktų, būtinai pasakykite apie tai iš karto. Mes tada siūlome didesnį mikroautobusą (pvz., 15-20 vietų) arba priekabą, jei leidžia techninė galimybė.

Ar galima vežti dviračius ar statybines medžiagas?

Taip, galima, bet vėlgi, viskas priklauso nuo apimties. Dviračius galima uždėti ant stogo arba į vidų, jei išardomi. Statybines medžiagas – gipsą, cementą – gabename tais atvejais, jei tai neviršija leidžiamo svorio ir nėra pavojinga. Olandijoje statybininkų poreikis didelis, tad dažnai vežame įrankius ir medžiagas. Svarbiausia – pranešti iš anksto, nes ne kiekvienas vairuotojas nori gabenti dulkes nešančias medžiagas savo švariuoju salone. Kartais reikia pasirūpinti apsauginėmis plėvėmis.

Ar galima gabenti gyvūnus?

Šaltasis širdies? Ne, tiesiog taisyklės. Gyvūnus vežti galima, jei jie turi visas veterinarines pažymas, čipus ir pasus. Olandija yra griežta šalis šiuo klausimu. Jei atvyksite be dokumentų, gali būti didžiulės problemos ir grąžinimas atgal. Be to, gyvūnas turi būti dėžėje arba ant pavadžio, negali trikdyti vairuotojo. Esu matęs, kaip šunis sukelia avariją, kai nukrito ant vairuotojo kojos. Taigi, galima, bet su sąlygomis.

Formalumai ir papildomos paslaugos

Kas su dokumentais, ar mums reikia kažko ypatingo sienai kirsti?

Mes esame Schengeno zonoje, taigi sienų formaliai nėra, tačiau dokumentų tikrinimas vyksta viduje arba pasienio zonose. Asmeninis tapatybės dokumentas (pasas ar ID kortelė) privalomas kiekvienam. Jei važiuojame su kroviniu (net jei tai asmeniniai daiktai), turi būti prekių vadybininko dokumentai (CMR), jei vertė viršija tam tikrą sumą, arba deklaracija, kad tai nekomercinė siunta. Dažnai klientai sako: „Tai mano daiktai“, bet jei juos vežate 10 kartų per metus, muitinė gali manyti, kad tai verslas. Mūsų vairuotojai žino, kaip teisingai užpildyti visus lapus, kad jums nereikėtų stovėti pasienio punkte valandų.

Ar galima užsisakyti tik vieną kryptį?

Žinoma. Dažniausiai taip ir būna – vežame komandą į Olandiją dirbti, o jie ten sugrįžta savo automobiliais arba skrenda. Tačiau užsakant tik vieną kryptį, kaina gali būti šiek tiek aukštesnė nei jei būtų užsakytas pilnas maršrutas ten ir atgal, nes mums tenka sugrįžti tuščia (be keleivių). Tas sugrįžimas vadinamas „deadhead“ ir jis kainuoja pinigus (kuras, vairuotojo laikas), todėl jis įskaičiuojamas į kainą.

Vairuotojo darbas ir saugumas

Kodėl negalima tiesiog važiuoti 24 valandas be sustojimo?

Esu girdėjęs, kaip keleiviai verčia vairuotoją važiuoti toliau, nes „jau mažai liko“. Aš atsakau taip: vairuotojo gyvybė ir jūsų saugumas brangesni už bet kokią delspę. Yra griežtos tachografo taisyklės. Po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka, o po 9 valandų – 11 valandų poilsis. Jei pažeidžiame tai, baudos Vokietijoje ar Olandijoje tokios, kad užtektų nupirkti naują mikroautobusą. Be to, pavargęs vairuotojas yra pavojingiausias dalykas kelyje. Mūsų komanda visada laikosi taisyklių, nes mes norime gyventi ir vežti jūsų dar po 20 metų.

Kas nutinka, jei klientas vėluoja susitikti?

Gyvename. Jei sutarėme 08:00 ryte, o jūs ateinate 09:30, tai ne problema, bet laikas eina toliau. Jei turite susitikimą Roterdame 14:00 valandą, o mes vėluojame dėl jūsų, mes pasistengsime važiuoti taip, kad spėtume, bet ne pažeisdami taisyklių. Tačiau jei vėlavimas yra didelis (pvz., diena), gali kilti poreikis keisti vairuotojo poilsio grafiką, o tai gali reikalauoti papildomo mokesčio už laiko praleidimą. Geriausia – būti tikslaus laiko. Mes suprantame, kad įvyksta nesklandumų, todėl visada laukiame 30–60 minučių be papildomo mokesčio, bet visa kita turi būti derinama.

Išvada

Apibendrinant, pervežimas mikroautobusu į Olandiją iš Lietuvos greitai yra paslauga, kuri reikalauja ne tik gerų transporto priemonių, bet ir didelės patirties. Per savo dvidešimt metų darbo esu išmokęs vieno: geriausias klientas yra informuotas klientas. Kai žinote, ką tikėtis, kiek trunka kelionė ir kodėl kaina tokia, kokia yra, kelionė tampa daug malonesnė. Mes čia ne tam, kad jus apgautume, o tam, kad suteiktume patikimą rūbą, kai jums reikia nuvykti į vieną artimiausių ir verslingiausių šalių. Olandija laukia, o mes pasiruošę nuvežti jus ten saugiai ir taip greitai, kaip leidžia kelyje esantys įstatymai ir protas.