Persikraustymas su augintiniais į Olandiją: taisyklės, dokumentai ir logistika

Sveiki, draugai. Šiandinėje temoje noriu paliepti klausimą, kuris mane, kaip ilgalaikį vežėją, visada liečia labai asmeniškai. Per tuos dvidešimt penkerius metus, kai praleidau už vairo ir kuriu logistikos grandines, mačiau daugybę dalykų: buvo ir sulaužytų baldų, ir dingusių siuntų, bet niekas nekelia tiek emocijų, kaip šeimos nariai su keturiomis kojomis. Persikraustymas su augintiniais į Olandiją yra procesas, kuris reikalauja ne tik tiesioginio žinojimo taisyklių, bet ir kantrybės, bei detaliųsio plano. Olandija šiuo atžvilgiu yra gana disciplinuota šalis, o vietinė institucija, vadinama NVWA (Nyderlandų maisto ir vartotojų produktų saugos tarnyba), tikrai nežaidžia su savo reglamentais.

Kai žmonės susisiekia su manimi, dažniausiai jau būna panikę, nes nusipirko bilietus arba suplanavo išvykimą, o dokumentai tiesiog nebuvo tvarkingi. Aš visada sakau vieną dalyką – pradėkite ruoštis ne išvakarės, o geriausiai mėnesį ar du anksčiau. Šioje šalyje, kaip ir Vokietijoje, kur keliaujame tranzitu, biurokratiniai reikalavimai yra griežti, o klaidų kaina gali būti didelė – nuo piniginių baudų iki to, kad jūsų augintinis tiesiog nebus įleistas į šalį. Taigi, štai kas jums tikrai reikalinga žinoti, kad kelionė pro „Oranžinius“ kalnus ir vėjuotus pylimus būtų sklandi.

Dokumentai ir pagrindiniai reikalavimai

Ar čipas privalomas, ar galiu tiesiog su antkakliu?

Be jokios abejonės, čipas yra privalomas, ir tai nėra kokia naujovė. Jūsų šuo ar katė turi būti pažymėta ISO standarto (11784 ir 11785) mikročipu, kurį gali nuskaityti bet kuris veterinarijos gydytojas Olandijoje. Esu matęs situacijų, kai žmonės atvažiuodavo su senais, tarybiniais tipo tatuiruojamais numeriais ausyse – to čia niekas neprikims. Jeigu jūsų gyvūno čipas neatitinka šio standarto (pavyzdžiui, jis ne Europos standarto arba sugedęs), turite būti pasiruošęs tai įrodyti su savo asmeniniu skaitytuvu. Be to, čipo numeris turi būti identiškas numeriui, įrašytam į pasą ar sveikatos pažymėjimą, kitaip tiesiog neprasversite sienos kontrolės.

Ką daryti su pasu, jeigu jis paseno arba suardė?

Veterinarinis pasas yra pagrindinis jūsų augintinio „identiteto dokumentas“, be kurio negalima judėti tarp šalių. Jeigu pasas paseno, pamestas arba puslapiai išplėšti – eikite pas veterinarą ir gaukite naują dar prieš išvykdami. Nekelkite rizikos važiuoti su sugadintu dokumentu, nes pasienio pareigūnai gali įtarti sukčiavimą. Pats pasas turi būti išduotas prieš kelionę, o ne pats paskutiniąją dieną, nes jame turi būti suvesti visi skiepai ir čipo duomenys. Prisimenu vieną klientą iš Kauno, kuris bandė įsivažiuoti su pasu, kuris buvo įmiręs kavos, tai teko sugrįžti atgal – nėra jokio toleravimo.

Ar turi būti kažkoks specialus skiepas?

Kalbame apie pasiutligės skiepą, kuris yra absoliučiai privalomas ir be jokio išimčio. Skiepimas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš metus (t.y. turi būti galiojantis), bet svarbiausia – jis turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki išvykimo. Daugelis klysta dėl šios 21 dienos taisyklės, manydami, kad skiepas turi būti „šviežias“, bet iš tiesų turi praeiti laikotarpis, kad susiformuotų imunitetas. Be to, jeigu skiepas buvo padarytas pirmą kartą gyvenime, reikia palaukti tą terminą, kitaip gyvūnas bus laikomas neskiepytu ir grąžintas atgal.

Skiepai ir sveikatos klausimai

Koks tas „titer“ testas ir ar jis man tikrai reikalingas?

Titerio testas (serologinis tyrimas) nėra būtinas, jeigu keliaujate iš Lietuvos ar kitos ES šalies į Olandiją, nes abi šalys yra „trečiosios šalys“ su vienodu statusu. Tačiau jeigu planuojate persikraustyti iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ar bet kurios kitos šalies, kurios nėra ES sąraše, šis testas privalomas. Jis parodo, ar po pasiutligės skiepo organizme susiformavo pakankamai antikūnų. Procesas trunka: pirmiausia skiepijame, laukiame 30 dienų, paskui imame kraujo tyrimą, siunčiame į laboratoriją (pvz., Berlyne), ir vėl laukiame rezultatų. Tai gali užeiti mėnesį ar du, tad nevelkite.

Ar reikia gydyti nuo kirmėlių prieš pat važiuojant?

Olandija, kaip ir dauguma šiaurės šalių, yra gana griežta dėl echinokokozės. Jeigu atvykstate iš šalių, kuriose ši liga pasitaiko (pvz., Lietuva yra sąraše, tačiau taisyklės keičiasi, reikia patikrinti aktualų sąrašą), šunį reikia apdoroti kirmėlių vaistu. Gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų (5 dienas) ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo į Olandiją. Veterinarijos gydytojas turi užrašyti tai į pasą su konkrečia data ir laiku bei preparato pavadinimu. Be šio įrašo, rizikuojate, kad jūsų šunį privers išvežti atgal arba sulaikys karantiną, kas kainuoja šimtus eurų per dieną.

O kaip su katele – ar jai reikia tų pačių procedūrų?

Taip, katinų atveju taisyklės beveik identiškos kaip šunims, išskyrus vieną dalyką – echinokokozės gydymas Olandijai nėra toks griežtai reikalaujamas kaip šunims (priklausomai nuo atvykimo šalies), bet aš visada patariu tai padaryti. Saugiau žinoti, kad katė sveika ir nešiojasi parazitus, kurie gali pakenkti žmonėms. Čipas, pasas ir pasiutligės skiepas yra privalomi be išlygų. Dar vienas dalykas – katės dažniau stresuoja kelyje, tad įsitikinkite, kad nešiojimo dėžė yra pakankamai erdvi ir tvirta, kad ji negalėtų pabėgti per muitinę, nes tokia drama paskutinė metu – tai ko tikrai nenorite patirti.

Kelionės organizavimas ir patirtis

Ar galiu vežti šunį keleiviniame automobilyje be būdos?

Oficialiai, jeigu keliaujate per Vokietiją į Olandiją, šuns laikymas automobilyje be būdos arba užtvaros yra draudžiamas Vokietijos transporto priemonių eismo taisyklėse. Policija Vokietijoje yra labai aktyvi ir gali sustabdyti net už mažą nusižengimą, o bauda už nepritvirtintą gyvūną gali siekti keliasdešimt eurų. Be to, saugumo sumetimais, jeigu staiga sustojote, šuo gali nuskristi į priekį ir susižaloti arba sužeisti keleivį. Aš visada įdedu būdą net tiems šunims, kurie mėgsta sėdėti ant kelių, nes rizika per didelė.

Kaip elgtis, jeigu šuns veislė „pavojinga“ – ar Olandija juos neleidžia?

Olandija turi savo sąrašą veislių, kurios laikomos pavojingomis (pitbul terjeras, tosa inu, fila brasileiras ir kt.), tačiau čia viskas nėra taip juoda ir balta. Jūs galite atvykti su šiuo šunimi, jeigu turite teisę gyventi šalyje (pvz., darbo vizą ar leidimą gyventi), tačiau griežtai reikalaujama, kad šuns vestuvės būtų uždengtos viešose vietose ir jis būtų pavadėtas. Jeigu atvykstate tik kaip turistai arba planuojate trumpalaikį persikraustymą be leidimo, gali būti problemų. Būtinai iš anksto susisiekti su NVWA arba konsultatuotis su teisininku, kad jūsų „berniukas“ nebuvo sulaikytas oro uoste.

Kiek laiko trunka kelionė ir ar reikia sustoti poilsiauti?

Įprastas važiavimas iš Vilniaus ar Kauno iki Amsterdamo ar Roterdamo trunka apie 18–20 valandų be sustojimų, su sustojimais – daugiau. Taisyklės dėl gyvūnų pervežimo reikalauja, kad jie būtų maitinami, girdomi ir leidžiama jiems išeiti į tualetą kas 4–6 valandas. Negerai, jeigu važiuojate 10 valandų be perstojo. Aš visada patariu sustoti prie Vokietijos degalinių, kur yra specialios zonelės šunims (dažnai netgi su „dog park“ aikštelėmis). Neapsunkinkite savo augintinio – jis ir taip patiria stresą dėl judesio ir naujų garsų.

Kiek kainuoja toks persikraustymas su augintiniais į Olandiją?

Kainos svyruoja labai stipriai, priklausomai nuo to, ką reikia padaryti. Jeigu visi dokumentai tvarkingi, tai išlaidos susideda iš degalų, kelių mokesčių (Vokietijoje nereikia mokėti už važiavimą automagistralėms, tačiau Olandijoje kai kur reikia) ir galbūt veterinarinio patikrinimo prieš išvykimą (apie 30–50 eurų). Jeigu trūksta dokumentų, reikia skubiai daryt skiepus ar pasą – tai gali kainuoti nuo 50 iki 150 eurų. Jeigu naudojates pervežimo kompanijos paslaugomis (kai mes vežame jūsų daiktus ir gyvūną atskirame „buse“), kaina gali siekti 400–800 eurų priklausomai nuo gyvūno dydžio. Verta investuoti į patikimą vežėją, kad nereikėtų rūpintis vairavimu.

Atvykimas ir apgyvendinimas

Kas vyksta sienoje, ar sustoja patikrinti?

Keliaujant per Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos sienas (Schengeno viduje), dažniausiai jūsų nestabdo, tačiau Olandijoje, netoli sienos su Vokietija, kartais vyksta mobiliosios NVWA patikros. Jos dažniausiai stovi prie „Sevenum“ arba netoli „Oldenzaal“ kelių. Jeigu viskas tvarkinga – jūsų tiesiog prašo parodyti pasą ir leidžia važiuoti toliau. Jeigu trūksta kažko – čipas neveikia, skiepas neįrašytas – gali būti didelių rūpesčių. Esu matęs, kaip šeimoms tekdavo ieškoti viešbučio su šunis netoli sienos, kol dokumentai bus sutvarkyti, tai tikrai ne prabangios atostogos.

Ar lengva rasti butą Olandijoje, jei turiu šunį ar katę?

Rasti būstą Olandijoje su augintiniu yra iššūkis, nors nebe toks didelis kaip anksčiau. Dauguma nuomotojų (ypač didžiuosiuose miestuose kaip Amsterdamas ar Utrechtas) nurodo „no pets allowed“ (nėra augintinių). Tačiau jeigu turite gerą rekomendaciją iš ankstesnio nuomotojo arba sutinkate padidinti užstatą (deposit), dažnai galima susitarti. Mažesniuose miestuose arba kaimo vietovėse (pvz., Overijssel ar Gelderland provincijose) tai problema mažesnė. Patariu ieškant būsto nedelsiant pranešti apie augintinį, kad nebūtų sugaišta laiko apžiūrėti butų, kuriuose jūsų „Voveris“ tiesiog nebus priimtas.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad persikraustymas su augintiniais į Olandiją nėra mokslas, bet jis reikalauja atsakomybės. Per tuos dešimtmečius, ką aš dirbu šioje srityje, mačiau, kaip gyvūnai tampa tikraisis ramstis žmonėms svetimoje šalyje. Jie padeda susitaikyti su lietaus oru, dviračiais ir gana specifine olandiška kultūra. Jeigu pasirūpinsite dokumentais – čipu, pasu, pasiutligės skiepu ir taisyklingu kirmėlių gydymu – visa kelionė vyks sklandžiai. Naudokitės proga, parodykite savo augintiniui pasaulį, bet nepraraskite proto dėl smulkių biurokratinių detalių.