Persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą greitai ir saugiai: vadovas, kuris taupo jūs� nervus

Dirbu šioje srityje beveik dvi dešimtis metų ir, turiu pripažinti, kelyje matyti viską. Nuo to, kaip žmonėms bando susprogti butą į „Fiat“ Doblo, iki to, kai turtuoliai veža vieną porą kriauklių „limuzine“. Olandija yra unikali rinka – čia daug lietuvių dirba ir gyvena, tad kelias „Vilnius – Amsterdamas“ (arba atvirkščiai) mums yra kaip namų kvapai. Tačiau, kai sukilia mintis apie persikraustymą iš Olandijos į Lietuvą greitai ir saugiai, dažnai pasireiškia panika. Ne visada suprantate, kiek tai kainuos, kiek laiko užtruks ir ar jūsų brangūs daiktai iš tiesų atvyks vieningais kūnais.

Šiame straipsnyje nerašysiu sausų faktoių, kuriuos rasite bet kurioje firminos svetainėje. Kalbėsiu kaip žmogus, kuris tūkstančius kilometrų nuvažiavo sunkvežimiu ir mato daugiau nei paprastas vairuotojas. Jums reikalingas ne tik pervežimas, o ramybė, kad visa ši operacija nepavers košmaru. Svarbiausia – suprasti procesą, o tada viskas vyks sklandžiai.

Kiek tai iš tikrųjų kainuoja ir kodėl verta rinktis profesionalus

Kiek gali kainuoti toks persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą?

Nėra vienos kainos, nes nebūna vieno krovinio, tačiau stengsiuosi duoti orientyrus. Jei turite butą apie 40–50 kvadratinių metrų su standartiniu baldų rinkiniu (sofa, stalas, lova, spintos), tai paprastai svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, kiek darbo reikia krovikams. Jei jau kalbame apie pilną namą arba verslo reikmes, skaičiai šokteli iki 3–4 tūkstančių. Verta prisiminti, kad pigiau ne visada reiškia geriau, nes taupo ant draudimo ar krovinių fiksavimo.

Ar verta imti dalinį krovinį, ar vis tiek teks mokėti už visą sunkvežimį?

Daliniai kroviniai (tai yra, kai jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais viename sunkvežimyje) yra puikus būdas taupyti, jei turite mažai daiktų, pavyzdžiui, tik dešimt dėžių ir dviratį. Tokiu atveju persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą gali atsieiti tik 300–500 eurų. Tačiau čia yra ir savas „nukrypimas“ – reikės palaukti, kol vairuotojas surinks kitus siuntas, tad pristatymas gali užtrukti ilgiau nei įprasta.

Kodėl viena firma kainuoja du kartus pigiau už kitą?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas paprastai slepiasi smulkiuose detalesuose. Pigi firma gali neturėti draudimo, naudoti senus, techninius sunkvežimius be lifto, o keliai Olandijoje yra siauri, todėl be lifto arba mažesnės mašinos gali būti didelių problemų. Kartais taip pat nutinka, kad kaina pateikiama be PVM arba be mokesčio už krovinių iškrovimą Lietuvoje, tad galutinė suma gali nustebinti neigiamai.

Logistika, laikas ir kas vyksta kelyje

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Teoriškai atstumas nuo, tarkime, Eindhoveno iki Vilniaus yra apie 1600–1700 kilometrų. Sėdint automobiliu, tai maždaug 16–18 valandų važiavimo be sustojimų. Tačiau sunkvežimiui viskas kitaip – jis negali važiuoti 140 km/h, o vairuotojas turi laikytis poilsio režimo. Įprastai persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą su pilnu sunkvežimiu trunka apie 2 dienas, jei niekas nesugenda, o pasienio kontrolėje nebus „užkardų“.

Ar pasienio kontrolė kelia problemų, jei mes esame ES šalyse?

Nors abi šalys yra Europos Sąjungoje ir Schengeno erdvėje, muitinės dar atlieka profilaktinius patikrinimus, ypač jei atrodo, kad važiuojate komerciniu transportu, o ne privatžygiu. Būna, kad sustabdo ir klausia, kas yra dėžėse. Čia labai svarbu turėti tvarkingą krovinių sąrašą (inventoriaus aktą). Jei sąrašo nėra, gali būti didelių nesusipratimų ir delsimų, o mūsų tikslas – persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą greitai ir saugiai, o ne stovėjimas pasienyje su parakvais.

O kaip su parkavimu Olandijos miestuose? Ten gi visur labai glaudžiai.

Olandų miestų centruose, ypač Amsterdame, Utrechte ar Hagoje, tiesiog neįsivaizduojate, kokia sunku yra privažiuoti 16 metrų ilgio sunkvežimiui. Dažnai gatvės yra užblokuotos automobiliais, kanalų tiltai per žemi, o vietiniai gyventojai nebus patenkinti, jei blokuosite jų išvažiavimą. Todėl dažnai tenka naudoti mažesnes transporto priemones (pikapus su liftu), kurios pervežia daiktus į didesnį sunkvežimį, stovintį miesto pakraštyje. Tai padidina laiką, bet išgelbėja nuo baudų ir streso.

Ką daryti, jei turiu daiktų, kuriems reikalinga speciali apsauga (paveikslai, pianinas)?

Čia negalima taikyti „vieno dydžio visiems“ principo. Paveikslai turi būti supakuoti į specialią dėžę su rėmais, o pianinas arba kiti muzikos instrumentai – užfiksuoti ant specialių juostų, kad jie nenukristų nuo sienų. Aš asmeniškai visada patariu tokiais atvejais kreiptis į firmas, kurios turi patirties su brangiais ir trapiais daiktais, nes paprastas krovikas gali tiesiog neįvertinti, kad senas pianinas vertas tūkstančio eurų.

Pakavimas, draudimas ir smulkmenos, kurios išgelbės nuo skausmo

Ar aš turiu pats susirasti dėžes, ar jūs atvežiate?

Tai labai dažnas klausimas. Profesionalios firmos visada gali atvežti dėžes, jos yra tvirtesnės ir pritaikytos kroviniui (pvz., turi specialias angas rankenoms). Tačiau, jei norite sutaupyti, galite susirasti dėžių pats, tik tikrinkite, ar jos nesubyrės po kelių kilometrų vibracijos. Geriausiai tinka „bananinės“ dėžės – jos tvirtos ir standžios, o persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą su jomis yra daug saugesnis.

Kas nutinka, jei pervežimo metu sulūža kažkas brangaus?

Čia įsijungia draudimas. Pagal tarptautinius konvencijas (pvz., CMR), krovinių pervežėjas atsakinga už žalą, tačiau atlyginimo dydis dažnai apribotas (pvz., pagal SVR – specialias atsižvalgymo vertes). Jei turite labai brangių daiktų, būtinai pasidomėkite „visų rizikų“ draudimo galimybe. Vieną kartą mačiau, kaip klientui iškrito ir suskilo brangus porceliano rinkinys – be papildomo draudimo jis gautų tik nereikšmingą sumą.

Ar reikia ištuštinti spintas ir kumščinius baldus?

Absoliučiai taip. Nors kai kas sako, „palikite ten, kas yra“, tai yra didelė klaida. Per važiavimą Vokietijos automagistralėmis, kurioje daug bumbų, spintos viduje esantys daiktai susimuša, gali sugadinti baldų galinę sienelę arba išlįsti iš šarnyrų. Be to, tuščia spinta yra lengvesnė, o tai reiškia mažiau kuro sąnaudų ir greitesnį įkėlimą.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo ir saugumo reikalavimų, tačiau kai kurie darbdaviai gali tai leisti susitarus. Bet turiu pasakyti iš patirties – 20 valandų praleisti sunkvežimyje, kurio variklis dirba 110 decibelų, nėra poilsis. Jei tikrai norite vykti, geriau susiplanuoti skrydį arba važiuoti atskiru automobiliu, o su vairuotoju susitikti paskirtame taške Lietuvoje.

Išvada

Gyvenimas užsienyje turi savo privalumų, tačiau grįžtant namo arba keičiant gyvenvietę, organizavimas gali tapti tikru išbandymu. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti viena: sėkmingas persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą priklauso ne nuo to, kokia gera yra jūsų mašina, o nuo to, kiek gerai suprantate logistikos niuansus ir pasiruošę jiems. Neskubėkite rinktis pigiausio pasiūlymo be aiškios sutarties, nes užtat galite prarasti daug daugiau nei sutaupėte. Pasirūpinkite krovinių sąrašais, pakavimo medžiagomis ir, svarbiausia, raskite komandą, kuriai galite pasitikėti. Tada kelias taps ne bėda, o naujojo gyvenimo pradžia.