Persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą be vargo: vadovas, kuriuo vadovausis pats logistas

Sveiki, draugai. Štai jau virš dvidešimt metų man teka sukti vairą ir stebėti, kaip keičiasi tarptautinių pervežimų pasaulis, o ypač – krovinių iš Olandijos (Nyderlandų) link mūsų tėvynės srautai. Esu matęs viską: nuo tų, kurie bandydami sutaupyti, užkrauna „Opel Astra“ garažo aštriais kampais iki pat stogo, iki prabangių vilų persikraustymų, kur reikia specialios technikos kelių metrų statiniams pakelti. Tiesą sakant, persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą gali būti tikras košmaras, jei žmogus nežino kelių pagrindinių detalių, bet gali būti ir lengvas pasivažiavimas, jei viską paduodi į profesionalų rankas.

Olandija yra unikali rinka – čia gyvena daugybė lietuvių, o šios šalies infrastruktūra yra viena geriausių Europoje, tačiau ir ten yra savų „vabzdžių“. Kelias nuo Roterdamo ar Amsterdamo iki Vilniaus ar Kauno nėra trumpas, tai apie 1500–1700 kilometrų, priklausomai nuo maršruto, kurį parenkame vengdami vokiškų „Autobahn“ spūsčių ar Lenkijos baudų. Šiame straipsnyje nerašysiu sausų teorinių faktų iš vadovėlių, o pasakodamas kaip „savas“ aiškinsiu, kaip išvengti nereikalingo streso, kodėl kainos svyruoja ir ką daryti, jei staiga nuspręsite vežti seną močiutės pianiną. Sėskite patogiau, mes važiuojame toliau.

Kainos, laikas ir logistika

Kiek kainuoja persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą?

Tai, žinoma, pirmasis klausimas, kurį girdžiu iš kiekvieno kliento. Sąžiningai sakant, nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir ar jie sudėti į dėžes, ar tie daiktai yra sumesti be jokios tvarkos garaže. Jei kalbame apie standartinį vieno buto turinį (pavyzdžiui, apie 20 kubinių metrų), tai persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą kainuotų maždaug nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia įrenginėjimo paslaugų, ar tik paprasčiausio gabenimo. Taip pat įtakos turi kuro kaina, kuri, kaip žinome, dabar nėra stabili.

Ar verta laukti, kol susikaupia pilna mašyna (dalinis krovinys)?

Daugelis žmonių, norėdami sutaupyti, klauso apie „dalinį krovinią“ arba shared load. Esu matęs atvejų, kai žmonės laukia po tris savaites, kol mes surandame kitą klientą tame pačiame regione, pvz., Eindhovene ar Tilburge, kad užpildytume 3,5 tonų sunkvežimį. Jei jums skubate, šis variantas gali būti nervuojantis, tačiau jei galite laukti ir daiktų nėra daug (pvz., tik 10–15 dėžių), tai tikrai geras būdas sumokėti mažiau, nes mokėsite tik už užimtą vietą kėbule.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Teoriškai atrodžia, kad 1500 km įveikti per dieną įmanoma, tačiau praktikoje vairuotojui tai neįmanoma dėl poilsio režimo (tachografo) nustatymų. Paprastai persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą trunka apie 2–3 dienas nuo to momento, kai pakeliame paskutinę dėžę iš jūsų namų Olandijoje, iki to momento, kai ją iškrauname Jums kieme Lietuvoje. Reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai, o Lenkijoje greitis ribojamas, tad visada geriau planuoti šiek tiek laiko atsargai.

Ar gabenate ir mažus siuntinius, pvz., tik kelias dėžes?

Žinoma, mes ne tik su dideliais sunkvežimiais važinėjame. Kartais žmogui reikia pergabenti tik kai kuriuos baldus iš studento apartamentų Hagoje arba paveldėtų daiktų iš senelio namų. Tokiu atveju mes siūlome krovininio taksi arba mažesnės talpos (pvz., 20 kub. m) sunkvežimio paslaugas, kurios yra pigesnė ir greitesnė, nes nereikia laukti, kol susikaups kitų klientų siuntos.

Detales, apie kurias dažnai pamirštama

Kas dėl to Olandijos leidimų (Centrum) ir mašinų stovėjimo?

Tai vienas dažniausių nesklandumų, ypač jei persikraustote iš senųjų miesto dalių, tokių kaip Amsterdamo centras ar Leiden. Ten labai griežtai stebimi, kur gali stovėti sunkvežimis. Mes, turintys patirties, žinome, kur reikia gauti specialų leidimą (ontheffing), o kur galima statyti mašina prie pat tako, kad nepakenktume eismui. Geriau šitą reikalą palikti mums, nes gauti baudą už neteisingą stovėjimą Olandijoje – tai tai, ko jums tikrai nereikia.

Ar saugu duoti baldus į bendrą mašiną su kitų žmonių daiktais?

Tai klausimas, kurį dažnai užduoda abejingi klientai. Sąžiningai sakant – taip, jei krovinys yra tinkamai užfiksuotas ir uždengtas. Mūsų vairuotojai yra meistrai, kalbant apie „krovinių stabilizavimą“ – naudojome įvairias juostas, gumas, tarpines sienas. Tačiau jei gabenate labai brangų, trapų daiktą (pvz., krištolo šviestuvą ar tapybos paveikslą), visada rekomenduoju juos įpakuoti į specialią dėžę ir, jei įmanoma, gabenti atskirai, kad išvengtumėte net minimalaus trinties rizikos.

O jei aš turiu vyno ar alkoholio kolekciją, ar tai problema?

Olandijoje lietuviai dažnai susirenka ne tik baldus, bet ir gerą vyno atsargas. Svarbu prisiminti, kad jei pervežate didesnį kiekį alkoholio nei asmeniniam naudojimui (tai yra viršijant nustatytus limitus), tai gali būti laikoma komerciniu kroviniu ir reikės mokėti akcizą. Tačiau įprastas persikraustymas su 20–30 butelių rūsio kolekcija nekelia jokių problemų, tiesiog praneškite mums iš anksto, kad žinotume, kaip tai užrašyti kelionių lapuose (CMR).

Kas nutinka, jei pas mus namuose Lietuvoje neįvažiuoja sunkvežimis?

Tai labai dažna situacija, ypač kaimo vietovėse ar senosiuose kvartaluose, kur yra siauri takai. Jei matome, kad 18 metr� ilgio sunkvežimis nepasisuks, mes tiesiog iš anksto planuojame perkrautą (transhipment). Tai reiškia, kad atvykstame su mažesne mašina arba su manipuliatoriumi, kuris iškrauna daiktus pakelėje. Žinoma, tai kelia šiek tiek brangiau, tačiau tai sutaupo jūsų tvoros ar kaimynų tvoros griovimo išlaidas.

Pakavimas ir paruošimas

Ar jums patys reikia pakti daiktus, ar tai daro jūsų komanda?

Čia viskas priklauso nuo jūsų biudžeto ir laiko. Jei norite sutaupyti, galite susirūpinti dėžėmis pačiam – Olandijoje jas lengva gauti nemokamai iš parduotuvių (pvz., Albert Heijn arba bloknotų). Tačiau jei norite, kad viskas vyktų „be vargo“, mes atvykstame su savo komanda, atsinešame dėžes, popierių, burbuliukus, išpakuojame visus jūsų spintas ir drabužius, uždengiame baldus stretch plėvele. Tiesiog pasakykite mums, ką norite daryti patys, o ką palikite mums.

Ar gabenate dviračius? Olandijoje jų yra daug.

Žinoma, be dviračių Olandijoje gyventi beveik neįmanoma, ir daugelis nori juos parsivežti atgal. Dviračiai gabenami specialiose laikikliuose, esančiuose ant sunkvežimio sienų, arba uždengti specialiu audeklu viduje, kad nenukristų greičio metu. Jei turite brangų elektrinį dviračią (ebike), būtinai nurodykite tai, kad jis būtų įtvirtintas ypatingai atidžiai, o akumuliatorius – atskirai ir saugiai.

O jei aš turiu labai daug sunkių knygų?

Knygos – tai mūsų logistikoje „pavojingiausias“ ginklas, nes dėžė, pilna knygų, sveria kaip akmuo. Dažnai žmonės į didžiąsias judėjimo dėžes („moving boxes“) užkrauna tik knygas, ir tą dėžė neįmanoma pakelti vienam žmogui. Mano patarimas – rinkite mažesnes dėžes knygoms, arba mums pasakykite, kad atvežtume specialias, mažesnes dėžutes. Taip išvengsite nugaros skausmo ir greičiau išsikrausite.

Ar reikia ištuštinti spintas ir komodas?

Būtina. Niekada nebandykite išvežti pilnos spintos ar komodo su drabužiais viduje – per važiavimą durys gali atsiverti, o svoris paskirstys netolygiai, dėl ko baldas gali sugriūti arba sužaloti kitus daiktus. Mūsų komanda išpakoja viską, drabužius sudės į specialias drabužių dėžes su kablys, o tuščias spintas užfiksuoja, kad jos neužplėštų kelio metu.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad persikraustymas iš Olandijos į Lietuvą nėra būtinas nuobodų ar rūpesčių šaltinis. Esu matęs tūkstančius sėkmingų kelionių, kai šeimos atvyksta į naujus namus Lietuvoje su šypsenomis ant veidų, o jų turtas pasiekia vietą saugiai ir be jokio įbrėžimo. Svarbiausia yra nebandyti visko daryti paties paskutinę minutę ir pasitikti patyrusiais žmonėmis, kurie žino kiekvieno kelio įlanką tarp Briuselio ir Kauno. Pasirūpinkite dokumentais, jei reikia – deklaracijomis muitinėje, o likusį „sunkųjį darbą“ palikite mums. Sėkmės kelyje ir laukia Jūsų namuose!