Persikraustymas į Olandiją viskas suplanuota iš anksto: patirties vadybininko vadovas

Sveiki, draugai. Štai jau virš dvidešimt metų, kaip šioje srityje praleidžiu dienas, naktis ir dažnai šventes. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie kraustosi su viena krepšyte rankinėje, iki milžiniškų vilkikų, vežančių visus gyvenimo daiktus į saulėtą Olandiją. Galiu pasakyti viena: persikraustymas į Olandiją viskas suplanuota iš anksto nėra tiesiog gražus posakis iš reklamos brošiūros, tai vienintelis būdas išlikti sveikam ir išlaikyti piniginę nenuplėšytai.

Olandija – šalis, kurioje viskas veikia kaip laikrodis, tik jeigu tu pats nesi tais laikrodžio spyruoklė, kuri sugenda netikėtai. Nyderlandai žavi savo kanalais, vėjo malūnais ir, žinoma, tuo, kad visi čia kalba puikiai angliškai, tačiau logistika čia yra savitas pasaulis. Aš dažnai girdžiu klientus sakančius: „O, važiuosim, nusipirksim bilietą ir važiuojam“, tačiau kai paklausu, ką darys su sofa, kuris netilina į liftą, ar kaip gaus leidimą stovėti prie „Amsterdam“ centro namo su 7,5 tonų sunkvežimiu, jie nutilsta. Todėl šiandien neapsieisime be beveik teorinių kalbų, tiesiog pasakysiu, kaip tai yra iš tikrųjų.

Kas yra svarbiausia? Suprasti, kad atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700 kilometrų. Tai ne kelionė į Palangą. Čia susiduria skirtingų šalių kelių kokybė, Vokietijos automagistralių ribojimai ir olandiškas pragmatiškumas. Jei persikraustymas į Olandiją viskas suplanuota iš anksto skamba kaip jūsų šūkis šiems metams, tuomet turite žinoti, kad planas prasideda ne tada, kai sunkvežimis atvažiuoja prie jūsų namų, o dar prieš mėnesį, kai pradedate galvoti apie dėžių skaičių.

Daugelis žmonių klaidingai mano, kad tarptautinis pervežimas yra brangu ir sudėtinga tik todėl, kad tai „užsienis“. Iš tiesų, brangumas kyla ne iš atstumo, o iš jūsų neapibrėžtumo. Kai aš žinau tikslų kiekį, aš galiu pasiūlyti fiksuotą kainą. Kai aš nežinau, ar reikės nešti daiktus penktu aukštu be lifto Roterdame, kaina šoka į dangų. Taigi, pažiūrėkime, su kuo tikriausiai susidursite.

Dokumentai ir biurokratija (ką reikia turėti rankose)

Kokius dokumentai reikia turėti sienos kirtimui?

Nereikia jokių ypatingų vizų ar leidimų, jeigu judate ES viduje, tačiau kiekvienas daiktas turi būti inventorizuojamas. Reikalingas jūsų asmens dokumentas, vairuotojo pažymėjimas ir, svarbiausia, CMR sąskaita-faktūra bei krovinių sąrašas, kurį parengia pervežėjas. Be šio sąrašo sienos pareigūnai gali sustabdyti transportą ir klausinėti, ar nevežate prekybinių krovinių be mokesčių.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Kadangi Lietuva ir Nyderlandai yra ES erdvėje, formalios muitinės deklaracijos nėra, tačiau taisyklės lieka griežtos dėl alkoholio ir tabako gaminių. Jeigu vežate asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, jie laikomi nenaudojamu turtu ir mokesčių netaikomi, bet jeigu atvežite pirkinių, kurių vertė viršija nustatytą ribą, gali tekti mokėti PVM, nors tai retai pasitaiko tiesioginiams persikraustymams.

Kas daryti, jeigu dingsta lagaminas ar dėžė?

Tai mano košmarių košmarys, ir, deja, tai kartais nutinka. Visada įsirašykite dėžėse numerius ir pasidarykite nuotraukas prieš uždarant sunkvežimį. Jeigu dėžė dingsta, turiu pranešti draudimo kompanijai per 24 valandas, todėl būtina tiksliai žinoti, kas joje buvo. Geriausia turėti dvigubą sąrašą – vieną pas save, kitą duoti vairuotojui.

Pinigai, kainos ir kas kainuoja brangiau

Kiek maždaug kainuoja persikraustymas į Olandiją?

Kainos svyruoja labai stipriai priklausomai nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelių kubinių metrų siunta, ar pilnas 40 pėdų konteineris. Vidutiniškai, jeigu kalbame apie standartinį vieno kambario butą (apie 15-20 kub. m.), turėtumėte numatyti biudžete nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo that sezono ir degalų kainos, kuri, kaip žinote, šiuo metu nėra stabili.

Ar galima užsisakyti dalinį krovinį (dalinius pervežimus)?

Žinoma, tai viena populiariausių paslaugų tarp jaunų žmonių, kurie kraustosi gyventi studijuoti. Mes surenkiame keletą klientų daiktus į vieną sunkvežimį ir važiuojame maršrutu Vilnius-Kaunas-Varšuva-Amsterdamas. Tai pigiau, tačiau reikia kantrybės, nes pristatymo laikas nėra tiksliai „antradienį 9:00“, o gali svyruoti 1-2 dienas dėl kitų klientų išsikrovimų.

Ką daryti, jeigu aš neturiu pakuojimo medžiagų?

Galiu pasakyti iš patirties – geriau nešiotis daiktus dėžėse, nei maišuose. Mes dažnai siūlome dėžių nuomą arba parduodame jas kartu su paslauga. Profesionalios dėžės, ypač „knygų“ dėžės, kurios yra stipresnės, apsaugo jūsų turtybę nuo drėgmės, kuri, tiesa sakant, Olandijoje gali būti didelė net ir sandėliuose.

Ar kainuoja brangiau, jeigu reikia išmontuoti baldus?

Taip, tai papildomas darbas, kurį apmoka dauguma klientų, ir verta kiekvieno cento. Pabandykite patys išsukti seną, rūdžiančią sraigę tą vokišką spintą, kurią perstatėte jau tris kartus – paskui teks mokėti ne tik už montavimą, bet ir už gydytoją, sulaužęs nugarą. Mūsų komandos turi įrankius tai padaryti per 20 minučių.

Kelias, vairuotojai ir olandiški keliai

Kiek laiko užtrunka nuo Vilniaus iki Amsterdamo?

Tiesioginis vairavimas be poilsio truktų apie 18-20 valandų, tačiau mūsų vairuotojai turi laikyti poilsio režimus (tachografas). Todėl realiai kelionė trunka apie 1,5 – 2 dienas. Dažniausiai išvažiuojame pirmadienio ryte, o trečiadienį jau jūsų daiktai stovi Olandijoje, jeigu nėra didelių spūsčių prie Lenkijos-Vokietijos sienos ar ties Duisburgu.

Ar sunku su dideliu sunkvežimiu važiuoti Olandijoje?

Galiu pasakyti – tai iššūkis. Olandijos miestai seni, gatvės siauros, o dviračių takų yra visur ir jie yra šventieji. Jeigu vairuotojas netyčia užvažiuos į dviračių taką, baudos yra astronomiškos. Be to, daugelyje vietovių, pavyzdžiui, centre arba „Gemeente“ zonose, reikalingi specialūs leidimai (ontheffing) stovėjimui, kuriuos mes užregistruojame iš anksto.

Kas nutinka, jeigu vairuotojas užstrigs spūstyje?

Vokietijoje ir Olandijoje spūstys – kasdienybė, ypač ties Ruhr sritimi arba smėlio audrų metu. Mes stebiame sunkvežimius GPS sistemomis realiu laiku, todėl jeigu matome, kad jis stovi valandą, iš karto informuojame klientą SMS žinute. Nereikia panikuoti – vairuotojai įpratę dirbti su tokiais nesklandumais ir visada pasistengia pristatyti laiku.

Baldai, pianinai ir kaip tai viskas supakuoti

Kaip pervežti pianiną ar didelį safą?

Tai ne darbas vienam vyrui, net jei jis ir stipruolis. Pianinams reikalingi specialūs juostmenys ir, svarbiausia, patirtis. Aš mačiau, kaip buvo išverstas prabangus safas, nes nebuvo užfiksuotas viduje. Pianiną ne tik reikia pakelti, bet ir subalansuoti svorį, kad jis nešokteltų sunkvežimyje, todėl tokius daiktus žymime kaip „ypatingai atsargiai“.

Ar galima vežti šaldytuvą su maistu?

Nerekomenduoju. Šaldytuvą reikia išjungti ir išblaškyti mažiausiai 12 valandų prieš kelionę, kad išdžiūtų kondensatorius. Jeigu paliksite ten maistą, po 1500 km kelionės vasarą jis taps tikra biologine gynyba, o kvapas nepavyks išvalyti net mūsų valymo priemonėmis. Geriau suvalgykite viską prieš išvykstant.

Ar jums draudžiama vežti augalus?

Galima, bet yra rizika. Sienos pareigūnai gali patikrinti, ar augaluose nėra kenkėjų ar ligų, ypač jei tai yra sodinukai su žeme. Jeigu turite brangius orchidėjas ar didelius kambarinius augalus, geriau juos specialiai supakuoti į dėžes su angomis, kad jie neperdegtų sunkvežimyje, nes ten temperatūra vasarą gali pakilti iki 40 laipsnių.

Nepageidaujami netikėtumai ir kas daro bėdą

Kas dažniausiai sugadina persikraustymą?

Nebūtinai katastrofos kelyje. Dažniausiai tai – klientas, kuris nėra pasiruošęs. Vairuotojas atvyksta, o jūs vis dar pakuojiate virtuvę. Tai uždelsta visą grafiką, o po to seka skambutis: „Kodėl aš turiu mokėti laukimo mokestį?“. Jeigu persikraustymas į Olandiją viskas suplanuota iš anksto, tai reiškia, kad paskutinę naktį jūs miegoti turite, o ne nešti dėžes.

Kaip elgtis, jeigu naujieji namai dar nebaigti?

Tai klasika. Kartais atvykstame į adresą, o ten dar statybininkai, net neįleisia sunkvežimio į kiemą. Tokiu atveju reikia turėti atsarginį planą – arba mokėti už iškrovimą gatvėje (kas brangiau), arba susitarti dėl laikino sandėliavimo Olandijoje.