Persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu be streso: Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir regėjau viską – pradedant nuo tų, kurie bando įsivažiuoti su „Golfu“ pririštu priekabą, kuri atrodo kaip nors pakiliuota namų ūkio pirtis, baigiant tai, kas vadinama „profesionaliu organizavimu“. Kiekvienas persikraustymas turi savo istoriją, bet vienas dalykas išlieka pastovus: jei keliaujate į Vakarus, reikia tikslumo. Persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu yra vienas populiariausių pasirinkimų mūsų klientams, ir ne be reikalo. Tai auksinis vidurkis tarp brangios „pilnos reikšmės“ sunkvežimio paslaugos ir nervuilančio važiavimo asmeniniu automobiliu keliais kartais.

Per šiuos dvidešimt metų nuvažiavau tūkstančius kilometrų maršrutu Vilnius – Varšuva – Berlynas – Amsterdamas (arba Roterdamas). Žinau, kur yra blogiausi įlipimai Vokietijos autobanuose, kur geriausia pristabdyti pietų metu Lenkijoje ir, svarbiausia, ką tiksliai reikalauja olandai muitinėje, kai pamato užpildytą mikroautobusą. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tiesiog įkelia daiktus ir važiuoja, tačiau realybė yra šiek tiek sudėtingesnė. Olandija yra šalis, kurioje viskas veikia kaip laikrodis, o jei jūsų dokumentai ar krovinys neatitinka standartų, šis laikrodis sustoja jums ant nosies.

Šiame straipsnyje nebūsiu kalbėjęs sausu biurokratiniu kalbu. Pasakysiu taip, kaip yra. Jūs sužinosite, kaip išvengti tų pačių klaidų, kurias padarė dauguma prieš jus. Persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu gali būti tiesiog darbo diena su kava rankose, o ne košmaras. Svarbiausia – suprasti procesą ir pasiruošti. Mes aptarsime dokumentus, kelių ypatumus, kainas, o taip pat atsakysime į klausimus, kuriuos nieks nedrįsta paklausti „oficialiuose“ puslapiuose. Pasiruoškite, nes čia gausu praktinio patarimo iš vairo kabino.

Dokumentų chaosas ir kaip jį �veikti

Pirmiausia, susidorokime su popieriais. Nėra nieko blogiau nei stovėti prie Lenkijos-Vokietijos sienos su vairuotoju, kuris neturi su savim reikiamų dokumentų. Persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu reikalauja, kad visas krovinys būtų užregistruotas. Dažnai klientai klausia: „Ar tai ne mano asmeniniai daiktai?“ Taip, tačiau kai juos pervežate komerciniu transportu (net jei tai nuomotas mikroautobus), muitinės tai regis kaip prekių judėjimą.

Būtina turėti CMR kvitą. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina krovinio pervežimo sutartį. Jis turi būti užpildytas tiksliai – krovinio svoris, aprašymas, siuntėjas ir gavėjas. Dar dažnai pamirštamas dalykas – vertės deklaracija. Jei vežate brangius baldus ar techniką, olandų muitininkai gali klausti apie jos vertę. Geriau turėti senų sąskaitų kopijas ar nuotraukas, kurios įrodo, kad šis televizorius nupirktas prieš penkerius metus Vilniuje, o ne nupirktas šiandien su mokesčių vengimo tikslu. Be to, nešvarumų mokestis Olandijoje (važiuojant į šalį sunkvežimiu ar maždaug 3.5 tonos sveriančiu transportu) – tai dalykas, apie kurį dažnai nežinoja net patys vairuotojai.

Ar tikrai reikia CMR, jei aš tiesiog vežu savo stalą ir kėdes?

Taip, tikrai reikia, net jei tai atrodo per daug. Muitinės pareigūnai nedirba pagal jūsų logiką „tai mano sena sofa“, jie dirba pagal taisykles „krovinys be dokumentų = kontrabanda arba nelegalus prekybinis vežimas“. Be CMR kvito gali trukdyti kelionę net keletą valandų, o baudos už dokumentų stoką Vokietijoje ir Olandijoje gali būti labai „įdomios“. Geriau užleisti penkias minutes popierių tvarkymui nei stovėti įkarštyje prie sienos.

Ką daryti, jei mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonos?

Tuomet situacija pasikeičia radikaliai, nes pradedami taikyti sunkvežimių reikalavimai. Jei persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu vykdomas transportu, kuris sveria daugiau, privalote vairuotojui turėti C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tachografą ir Lenktųjų Muitų Sąjungos (LMŠ) mokesčius užsidėti. Dažnai žmonės nuomaja 9 vietų „Mercedes“ Sprinterius, kurie, pilnai užpakavus baldus, lengvai pralenkia 3,5 tonos ribą, ir tada važiuoja su B kategorijos teisėmis. Tai gilus vanduo ir didelės rizikos.

Ar galiu važiuoti be tachografo, jei tai asmeninis persikraustymas?

Vokietijoje ir Olandijoje šitas klausimas sukelia daugiausia diskusijų. Jei transporto priemonė naudojama tik asmeniniam reikalui (tuometinis, ne komercinis), esama išimčių. Tačiau jei mikroautobusas yra registruotas kaip krovininis (L kategorija) arba jūsų krovinys yra komercinis (kažkas moka už vežimą), tachografas būtinas. Muitinėje gali būti tiesiogiai paklausta: „Kas moka už degalą?“. Jei atsakysite „kompnija“, laukite tachografo duomenų tikrinimo. Geriausia pasitarti su pervežimo įmone dėl šių niuansų iš anksto.

Ar reikia mokėti už kelią Vokietijoje ir Olandijoje?

Tai ne tas pats kas mokėti už „vignette“ Lietuvoje. Vokietijoje, jei svoris viršija 7,5 tonos, mokate už kelią pagal „MAUT“ sistemą, tačiau jei važiuojate lengvesniu mikroautobusu (iki 3,5t), tai nemokate. Olandija turi kelių mokesčius sunkvežimiams, tačiau vėlgi, jeigu jūsų persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu vykdomas mažesniu transportu, galite kvėpuoti laisvai – jūsų kortelės nebus nuskenuotos. Bet dėmesio, kai kurie miestai turi miesto centro ribojimus („milieu zone“), kur už užterštumą tenka mokėti, tai aktualu Roterdame ar Amsterdame.

Kelionės eiga: ką tikisi kelyje

Važiavimas per Europą nėra tas pats kas važiavimas nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Čia eismas yra intensyvesnis, o vairuotojų kultūra – kitokia. Vienišas vairuotojas, be keleivio, dažnai pavargsta greičiau. Maršrutas dažniausiai eina per Lenkiją (A2 autostrada), kuri, nors ir tapo gerokai geresnė, vis dar turi savo „vabzdžių“. Vėliau Vokietija – ten greičiai dideli, o olandų keliai („Rijkswaterstaat“ priežiūra) yra tiesūs kaip strėlės, bet dažnai remontuojami. Svarbiausia yra suplanuoti poilsio pertraukas ne tik dėl vairuotojo, bet ir dėl krovinio. Jei blogai užkrovėte baldus, staigus stabdymas Varšuvoje gali baigtis tuo, kad indai skyla į šipulius.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Teoriškai nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1500 km, kas atrodo kaip 15–16 valandų važiavimo. Tačiau praktikoje, atsižvelgiant į sustojimus pasieniečiams, techninius peržiūrėras, užstatą ant kelių ir fizinę vairuotojo galimybę, tai trunka maždaug 18–20 valandų. Niekada nesiskubėkite pranešti gavėjui „būsiu po 14 valandų“, nes jei užstringa sienoje, atrodote neorganizuotas. Geriau sakyti „poryt“ ir atvykti anksčiau.

Ar galima vežti keleivius gale, kai pilna daiktų?

Techniškai – ne, jei tai pažeidžia saugos reikalavimus ar jei daiktai blokuoja išėjimus. Tačiau jei tai yra šeimos persikraustymas, važiuoja žmona ir vaikai, o užpakalinėje dalyje – kąsniai ir lagaminai, tai dažnai toleruojama. Bet jei ten statote šaldytuvą ant sėdynės, tai nelegalu. Policija Olandijoje yra labai griežta dėl nepriveržtų diržų ir netinkamai užsegto krovinio. Persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu turi būti saugus, o ne tik pigus.

Ką daryti, jei sugenda mikroautobus kelyje?

Pirmiausia – nepanikuoti. Esant draudžiam „KASKO“ ar „Pagalbos kelyje“ draudžiam, viskas išsprendžiama. Jei neturite, pasiruoškite sąskaitai už vilkiką, kuriuos atvežią jūsų „Rangerą“ į artimiausią servisą. Vokietijoje pagalba kelyje brangi, o savaitgaliais dar brangiau. Visada pasitikrinkite padangas prieš važiuodami, nes dauguma gedimų – būtent tai, o ne varikliai.

Ar saugu palikti daiktus mikroautobuse nakvynei?

Labai rekomenduoju niekada to nedaryti, jei mikroautobusas stovi ne saugomoje aikštelėje. Olandijoje vagysčių lygis gali būti skirtingas, tačiau prie sanitarinių mazgų ar parduotuvių stovintys mikroautobusai su uždarytais užraktais yra „lengvas taikinys“. Ypač jei per stiklus matosi kąsniai arba įrengimai. Jei reikia nakvoti, raskite saugomą stovėjimo aikštelę (pvz., „Truckpark“), kurioje yra video stebėjimas.

Finansai ir kainodara

Kalbant apie pinigus, visada kyla klausimas – kiek tai kainuoja? Rinkoje yra didelis pasiūlos ir paklausos skirtumas. Persikraustymas į Olandiją su mikroautobusu kainuoja nuo 600 iki 1200 eurų (priklausomai nuo sezono, kuro kainos ir to, kaip greitai reikia važiuoti). Žiemos sezono metu, kai degalai brangesni, o keliai slypi, kainos šiek tiek kyla. Taip pat įtakos turi tai, ar reikia įsivažiuoti į miesto centrą (Amsterdamo centre važinėti sunkvežimiu ar dideliu mikroautobusu – tai siaubas, reikalingi leidimai).

Kodėl kainos skiriasi tiek daug?

Kai kurios firmos siūlo „vairuotoją su bagažu“, tai reiškia, kad jūsų daiktai važiuoja kartu su kitais keleiviais arba jūsų daiktai yra tik dalis krovinio. O mes kalbame apie išskirtinį persikraustymą, kai visa erdvė priklauso jums. Taip pat, kaina priklauso nuo to, ar vairuotojas grįžta tuščias, ar turi užsakymą atgal (t.y. grįžtamas krovinys). Jei jis grįžta tuščias, tuomet jūs sumokate ir už važiavimą į vieną pusę.

Ar į kainą įeina iškrovimas?

Paprastai ne, nebent tai nurodyta aiškiai sutartyje. Vairuotojo darbas yra nuvežti A tašką į B tašką. Jei reikia įnešti sofas į trečią aukštą be lifto, tai jau papildoma paslauga, už kurią reikia susitarti. Olandai dažnai padeda, jei jie yra „atvykimo“ pusėje, tačiau nesikilkite ant to kaip į įprastą dalyką. Geriau pasikalbėti „už akių“, kad nėtų nemalonių staigmenų prieš namų duris.

Kaip mokėti – grynais ar pavedimu?

Profesionalios firmos visada pageidauja pavedimu arba sąskaitos-faktūros apmokėjimu, kad būtų aiškus mokesčių apskaita. Grynieji pinigai yra rizika ir vairuotojui, ir jums.