Persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos su visais baldais: Vadovas iš vidaus

Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie vežia tik vieną krepšį drabužių, iki tų, kurie bando nusigyventi visą namą su originaliais olandiškais vitrinais ir didžiuliais pianinais. Persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos su visais baldais yra tas darbas, kuris atrodo paprastas tik ant popieriaus, tačiau realybėje susiduria su šimtais niuansų. Olandija yra specifinė savo infrastruktūra, o Lietuva – savo atstumais ir kelių būkle. Žmonėms dažnai kyla klausimų: kaip tai suorganizuoti, kiek tai kainuos ir, svarbiausia, ar mano sofa atvyks gyva.

Kiekvieną savaitę mano vairuotojai važiuoja maršrutu Roterdamas–Vilnius arba Eindhovenas–Klaipėda. Esu matęs, kaip keičiasi kainos degalinei, kaip vokiškai pareigūnai tikrina dokumentus ir kaip olandai stengiasi įsitraukti į procesą, nors dažnai jiems tiesiog trūksta laiko. Todėl nusprendžiau parašyti šį straipsnį ne kaip sausą instrukciją, o kaip pokalbį tarp dviejų žmonių – vienas kuris gyvena Nyderlanduose ir nori grįžti, ir kito, kuris tą grįžtą jam užtikrina. Čia nėra idealiai surašyta teisinė informacija, čia yra tas, kas vyksta kelyje ir sandėliuose.

Jei planuojate persikraustyti su visais baldais, turite suprasti, kad tai ne tik fizinis darbas, bet ir logistika. Olandiški namai dažnai būna siauri, o laiptai – stačios kaip kopėčios, kas apsunkina išvežimą. Tuo tarpu Lietuvoje dažnai reikia rasti vietą dideliam sunkvežimiui gyvenamajame kvartale. Visus šiuos dalykus reikia numatyti iš anksto, kad paskutinę dieną nebūtumėte stovėję su dėžėmis ant galvos ir nežinotumė, kur dėti šaldytuvą. Persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos su visais baldais tampa lengvas tik tada, kai apie jį galvojate ne savaitę, o mažiausiai mėnesį.

Toliau pateiksiu atsakymus į tuos klausimus, kurie man užduodami kasdien el. paštu ar telefonu. Kai kuriems atsakymams gali būti per ilgi, bet tikėkite – kiekvienas detalė čia svarbi, kad jums nereikėtų mokėti papildomai už neplanuotas stabdes.

Kainos ir biurokratija: kas užkerta kelią?

Kiek man kainuos persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos su visais baldais?

Tai pats populiariausias klausimas, bet ant jo negaliu užlipti vienu skaičiumi. Viskas priklauso nuo to, kiek tūrio metrų turite – ar tai tik 10 kubų iš buto, ar 40 kubų iš namo su garažu. Maždaugiai galima sakyti, kad jei turite pilną 20 pėdų konteinerį, kaina svyruos nuo 2500 iki 4000 eurų priklausomai nuo degalų kainos to momentą ir to, ar reikia kelti daiktus į trečią aukštą be lifto. Visada prašau nusiųsti nuotraukas arba sąrašą, nes telefonu įsivaizduoti „daug baldų“ ir „trys spintos“ yra dvi skirtingos visatos.

Ar jums reikia įmokos iš karto, ar galima atidėti?

Mes dirbame taip, kad imame nedidelį užstatą užsutarus darbą, kad užfiksuotume datas vairuotojų grafikuose. Likusią sumą reikia sumokėti tada, kai krovinys yra parvežtas į Lietuvą ir iškrautas, tačiau prieš tai, kai pradedame iškrauti. Taip jūsų saugumas užtikrintas – jei kas nutiktų kelyje, mes turime civilinę atsakomybę. Niekada neimame visų pinigų iš karto, nes žinau, kiek streso sukelia persikraustymas, o pinigų trūkumas gudrumui nepadeda.

Kas dėl PVM ar muitų, aš asmuo, ne firma?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, prekybos viduje muitų nėra, tačiau yra specifinė taisyklė. Jeigu daiktai buvo naudojami mažiau nei 6 mėnesius, gali tekti mokėti PVM kaip už naują prekę. Jei gyvenote ten ilgiau nei pusę metų, tai laikoma „pervalkymu“ ir mokesčių nėra. Būtinai reikia užpildyti specialų deklaravimo lapelį, kitaip muitinė Lietuvoje gali sustabdyti sunkvežimį ir prašyti dokumentų, o tada prasideda papildomi rūpesčiai ir baudos.

Ar kainuoja brangiau, jei aš gyvenu toli nuo automagistralės, pvz., Fryzijoje?

Taip, kaina kyla, nes vairuotojas praranda laiką. Jeigu statome sunkvežimį prie pat namo Amsterdame, tai viena, bet jeigu reikia važiuoti į gilų kaimą, kur reikia specialių leidimų važiuoti mažesniais keliais, tai kainuoja. Taip pat Olandijoje daug vietovių, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikromis valandomis, tai gali lemti, kad vairuotojas ten pristos tik sekančią dieną, o laikas – tai pinigai.

Baldai, dėžės ir keiksmai: kas su kuo keliauja?

Ar verta vežti tą seną sofą, kurią nupirkau prieš dešimt metų?

Žiūrėkite, aš esu praktikas, o ne antikvaras. Jeigu sofos kainą galima palyginti su transportavimo išlaidomis tos sofos tūriui, geriau ją palikti čia ir nusipirkti naują Lietuvoje. Kartais žmonės vežia senus, jau suplyšusius baldus iš sentimentalumo, o paskui patys keikiasi, kai mokėja už papildomus kubinius metrus. Verta vežti tik tai, kas yra brangu, kokybiška ar labai brangiai nupirkta naujai.

Kaip su pianinu arbu dideliu riedėjimo fonografu – ar jie gali sugesti?

Pianinai yra mūsų kasdienybė, mes juos perkeliame su specialiais diržais ir vežame ant specialių juostų, kad jie nejudėtų. Svarbiausia yra ne pakrauti, o iškrauti – jeigu Lietuvoje namuose yra laiptai su posūkiu, gali tekti išmontuoti dalį pianino ar net kelti jį pro langą su kranu. Tai viską apskaičiuojame iš anksto, o ne tada, kai vairuotojas stovi prie durų ir žiūri į sieną.

Ar jūs man supakuosite viską, ar aš turiu pats dėti į dėžes?

Mes galime atvykti su dėžėmis, popieriumi ir burbuliukine plėvele ir viską padaryti už jus – tai vadinama „pakavimo paslauga“. Tai brangiau, bet sutaupo jums savaitę gyvenimo. Jei norite sutaupyti, galite susipakuoti patys, bet tada atsakomybė už tai, kad taurės nesužudos, yra jūsų, nebent mes tikriname kiekvieną dėžę (kas užtrunka). Dažniausiai klientai patys supako drabužius, o mes pakruoame lūžnančius daiktus.

Ką daryti su šaldytuvu – reikia jį išjungti iš anksto?

Būtinai išjunkite šaldytuvą mažiausiai parą prieš išvežimą ir išpilkite visą vandenį. Jeigu šaldytuvas bus šlapias, jis gali suželti pervežimo metu arba pradės kvėpuoti pelėsiu, kai bus uždarytas vone keletą dienų. Ir prašau, nepamirškite uždaryti durų juostele – kartais atsitinka, kad kelionės metu durys atsiverčia, o tuomet viskas viduje išbyra.

Kelionės niuansai: kai vairuotojas sako „esu čia“

Kiek laiko užtrunka tas kelias iš Olandijos iki Lietuvos?

Jeigu viskas būtų idealiai, tai truktų dvi dienas, tačiau mes gyvename realiame pasaulyje su spūstimis Vokietijoje ir remonto darbais ant kelių. Paprastai planuojame 3-4 dienas nuo to momento, kai pakeliame pirmą dėžę, iki to momento, kai ją padedame jums namuose. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad vairuotojui reikia ilgos poilsio pertraukos, jeigu jis vairuoja vienas. Geriau planuoti atvykimą šiek tiek vėliau, nei tikėtis stebuklo.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju, jei aš neturiu kur nakvyti?

Techniškai tai įmanoma, jeigu mūsų draudimas leidžia keleivius, tačiau tai nėra prabangus viešbutis. Sunkvežimyje yra lova, viršus, bet vietos nėra daug, o jeigu vairuotojas dirba, jums gali būti nuobodu. Be to, jeigu įvykia incidentas kelyje ar policija sustabdo, keleivis gali trukdyti. Dažniausiai klientai skrenda lėktuvu ir laukia namuose – taip saugiau ir patogiau.

O jeigu aš turiu daugiau daiktų nei maniau, kas tada?

Nutinka taip, kad žmogus sako „aš turiu tik tris dėžes“, o paskaičiuojame – išeina trisdešimt. Jeigu vietos sunkvežimyje nelieka, mes turime problemą. Jeigu tai nedaug, mes įsimesime į tarpus, tačiau jeigu peržengiame limitą, gali tekti siųsti antrą mažesnę mašiną arba daryti papildomą maršrutą. Geriausia būti sąžiningu iš pradžių ir nufotografuoti visus savo daiktus, kad aš galėčiau tiksliai pasakyti, kokią mašiną reikia rezervuoti.

Ar man reikia būti Lietuvoje, kai atvyksta mašina?

Būtinai, arba turi būti kas nors, ką aš galiu pavadinti „atsakinguoju asmeniu“. Vairuotojas negali pradėti iškrauti daiktų kieme ar juos padėti kur nepriklauso, jei nėra nurodymų. Be to, reikia pasirašyti perdavimo aktą, kad daiktai yra gauti ir jokių trūkčių nėra. Jei jūsų nėra, mes turime laukti, o laukimas kainuoja.

Išvada

Persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos su visais baldais nėra būtina bloga patirtis, jeigu ją pasitinkate su galva. Esu matęs tūkstančius sėkmingų grįžimų į tėvynę, kai šeimos susirenka naujame (ar sename) name ir pradeda gyventi naują gyvenimą su savo senais daiktais. Svarbiausia yra ne taupyti ant kiekvieno euro ir nebandyti visko padaryti paskutinę minutę. Pasitikėkite profesionalais, kurie žino, kad olandiški laiptai yra siauresni už lietuviškus, o vokiški keliai – brangesni. Tada jūsų kelionė bus ramesnė.