Persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos pigiai ir patogiai: vadovas iš vidaus

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską: pradedant nuo tų, kurie bando suvežti visus gyvenimo daiktus „VW Golf“ bagažinėje, baigiant milžiniškais projektais, kai iš Olandijos atkeliauja beveik visas namų ūkis su pianinu ir sūpynėmis. Olandija (Nyderlandai) yra viena populiariausių kryptims mums, lietuviams – ten dirba tūkstančiai mūsų tautiečių, o daugelis jų galvoja apie sugrįžimą. Kyla logiškas klausimas, kaip tai padaryti taip, kad nebūtų iššvaistyta visa uždirbta algą, o nervai liktų vieningi.

Šiandien noriu pasidalyti tuo, ką paprastai pasakoju klientams priešais puikią kavą arba telefonu, kai jie jau susimąstę, kad „Delfi“ skelbimuose rasti „vairuotojas su kėbulu“ – ne visada geriausia idėja. Kalbėsime apie tai, kaip įgyvendinti persikraustymą į Lietuvą iš Olandijos pigiai ir patogiai be nereikalingo streso. Nereikia būti logistikos ekspertu, kad suprastum šiuos pagrindus, tereikia žinoti keletą svarbių niuansų, kuriuos aš išmokau per savo praktiką. Olandų keliai, jų geometrija ir kainos skiriasi nuo mūsiškių, tad verta žinoti, į ką įsitraukiate.

Kainos: kas iš tikrųjų formuoja bilietą

Kiek man tai kainuos?

Tai pats dažniausias klausimas, kurį girdžiu vos iškėlus ragelį. Atsakymas nėra vienas skaičius, nes viskas priklauso nuo tų pačių kubinių metrų (m³) – jei turi tik keliasdešimt dėžių ir „IKEA“ spintas, tai galima susekti už 600–800 eurų daliniame krovininyje. Jei kalbame apie pilną namų ūkį su virtuvės komplektu ir Lovos pagrindais, tuomet skambės nuo 1500 iki 2500 eurų. Svarbiausia čia ne nuvilioti kliento, o tiesiogiai pasakyti, kad be tikslaus daiktų sąrašo (inventoriaus) bet kokia kaina bus tik spėjimas ir dažniausiai – per žema.

Ar įmanoma susitarti dėl nuolaidos?

Žinoma, mes ne prekybos centras su fiksuotomis kainomis ant etiketės, bet ir labdara nesame. Jei turi lankstumo terminuose – pavyzdžiui, gali laukti, kol mes surasime kitą klientą tame pačiame reise (tai vadinama krovinių konsolidacija), kaina gali nukristi iki 30 %. Tačiau jei tau reikia važiuoti rytoj ir reikalingas pilnas atskiras sunkvežimis, tuomet tenka mokėti pilną kainą, nes mašina grįžta tuščia arba ieško užsakymo kita kryptimi. Persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos pigiai įmanomas tik tada, kai abiejų šalių lankstumas sutampa.

Kiek vietos užims mano daiktai?

Dažnai žmonės sako: „aš turiu nedaug daiktų“, o atvažiuoja pamatyti ir ten stovi dviejų kambarių buto turinys. Vertink taip: viena standartinė europalletė (120x80 cm) užima maždaug 1,5 kubinio metro erdvės pakraustyta. Jei turi 10 tokio dydžio dėžių, tai jau mažas „Volkswagen“ Transporter kėbulas be keleivių sėdyčių. Geriausia – nufotografuoti visą savo turtą iššvaistantį ant grindų ir siųsti man, aš akimi nustatau apytikslį tūrį. Neapsimoka meluoti, nes vairuotojai vieną kartą nesugebės sudėti to, ką tau pažadėjau „įkišti į kampą“.

Organizaciniai niuansai, kuriuos dažnai pamirštama

Kaip reikia supakuoti dalykus?

Giriuosi, kai klientas viską dėja į standartines dėžes, o ne į maišus. Maišai yra blogiausias dalykas kroviniui – juos neįmanoma užstatyti vienas ant kito, jie slysta, mašina važiuoja neramiai. Naudok kietas dėžes, o smulkius daiktus (indus, knygas) gerai užpildo laisvą vietą, kad dėžė neprarastų formos. Jei turi brangios elektronikos, ją reikia įdėti į originalią pakuotę arba apvynioti storu putplasčiu. Olandijoje daugiau drėgmės nei Lietuvoje, todėl mediniai baldai gali sugelti – juos reikia apvynioti plėvele.

Ar reikalingi kokie nors dokumentai?

Kadangi mes esame ES erdvėje, tai daugeliu atvejų muitinės formalumų nėra. Tau reikalingas tik asmens dokumentas ir daiktų sąrašas, kurį pasirašai. Sąrašas turi būti bent apytikslis – „baldai“ neįeina, geriau rašyti „sofa 2m, stalas 1x1m, 10 dėžių su drabužiais“. Jei gabenate naujus daiktus su etiketėmis (nepanaudotus), muitininkas gali įtarti, kad tai prekyba, ir reikalauti mokėti PVM ar akcizą (pavyzdžiui, degalinę alkoholio). Geriau nukreipti šią problemą iš karto.

Ar vežate ir dviračius?

Olandijoje dviračiai kaip duona – kiekvienas turi po vieną ar du. Taip, vežame juos labai dažnai. Galima juos pakabinti ant specialių laikiklių vidaus sienoje arba sudėti į dėžes, jei jie maži. Nerekomenduoju juos tiesiog mesti į krūvą su kėdėmis – pedalai gali įdaužti minkštuosius baldus arba pačius sugadinti. Už papildomą vietą dviračiams dažnai imamas nedidelis priedas, bet tai pigiau nei juos pirkti iš naujo Lietuvoje, ypač kai tai brangūs elektriniai modeliai iš „Batavus“ ar „Gazelle“.

Kelias ir laikas: kas vyksta kelyje

Kiek laiko užtruks važiuoti?

Standartiškai reisas iš Amsterdamo ar Roterdamo zonos iki Vilniaus trunka maždaug dvi dienas. Pirmą dieną važiuojame per Vokietiją (dažniausiai per Aacheną), naktį vairuotojai privalo ilsėtis (tachografas to neleis išvengti), antrą dieną jau yra Lietuvoje. Jei turi daiktų paimimo vietų (pvz., viena dalis Hagoje, kita Eindhovene), pridėk dar pusę dienos. Negalima tikėtis, kad vairuotojas nusivažiuos 1500 km per 12 valandų – tai nelegalu ir pavojinga.

Ką daryti, jei vairuotojas užvelkia?

Per savo 20 metų tai nutiko tik keletą kartų dėl techninių gedimų, bet situaciją išspręsdavome. Mūsų įmonė turi draudimą (CMR draudimas), kuris dengia turtą nuo avarijų ar gaisro. Jei mašina sugesta, mes siunčiame pagalbinę transporto priemonę arba perkrauname į kitą reisą. Tau kaip klientui svarbiausia turėti mano numerį ir nesijaudinti – aš pats sužinoju anksčiau nei tu, ir darau viską, kad krovinys pasiektų kryptį. Neriebu įsivaizduoti situaciją, kai būna šalta, o turtas stovi pakelėje.

Ar galima užsakyti važiuoti savaitgalį?

Galima, bet tai kainuos brangiau. Vairuotojai taip pat turi savo šeimas ir poilsį, o savaitgaliais daugelis sandėlių Lietuvoje ir Olandijoje nedirba. Jei nori, kad krovimas būtų sekmadienį ryte, turi užtikrinti, kad gautum raktus arba kad sandėlys būtų atidarytas. Paprastai stengiamės planuoti atvykimus darbo dienomis, kad išvengtume papildomo streso laukiant raktininką.

Pavojingi momentai ir patirtis

Ar saugu duoti daiktus nežinomiems?

Internetu gausu „skrajūnų“, kurie sako, kad turi „kėbulą“ ir veža pigiai. Žinau keletą istorijų, kai tokiems žmonėms davė išmoką, o jie išsivažiavo ir daugiau nebeatsiliepė. Aš visada sakau – tikrink įmonę. Ar ji turi realų puslapį? Ar turi transporto priemonių nuotraukas (ne iš „Google“)? Ar rašo sutartį? Persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos pigiai ir patogiai negali būti pagrįstas vien tuo, kad kas nors pažadėjo kainą 200 eurų mažesnę nei rinka. Tai dažniausiai pasibaigia prarastu turtu.

Ar galima vežti maistą?

Galima, bet tik uždarytą ir ilgam laikui tinkantį. Nevežiame šaldytų produktų, mėsos ar pieno, jei nėra specialaus šaldymo konteinerio. Vairuotojas užsuko pietų metu, o temperatūra kelyje pakyla iki 30 laipsnių – tu tave laukia nemalonus kvapas išpakavus dėžes. Geriau suvalgyti produktus Olandijoje ir atsivežti tik specifinius dalykus, pvz., specių arbatą arba prieskonius, kurie tinka ilgam laikui.

Kas daryti, jei namuose Lietuvoje neįvažiuoja sunkvežimis?

Tai klasikinė problema, ypač senosiuose miest centro kvartaluose arba kaimo vietovėse su prastais privažiavimais. Aš visada klausiu iš anksto: „Ar yra požemio garažas? Ar aukšta tvora prie kiemo?“. Jei sunkvežimis (13,6 metro ilgio) negali privažiuoti, tai mes turiems organizuoti perkrovimą į mažesnę mašiną („vilkiką“) pietinėje Lietuvoje.