Persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos greitai ir saugiai: vadovas iš vidaus

Sveiki, draugai. Būna taip, kad gyvenimas meta visokių posūkių – vieniems dėl darbo, kitiems dėl šeimos, o tretiems tiesiog nori grįžti namo. Po dvidešimties metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš galiu pasakyti viena tikrai: persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos yra vienas dažniausiai užsakomų maršrutų, bet jis visada turi savų niuansų. Olandija yra arti, geografiškai tik apie 1500–1700 kilometrų, tačiau logistika čia yra specifinė dėl vietinių įstatymų, gatvių pločio ir to, kaip ten susidėlioti namai.

Esmatęs nemažai tų kraštų, galiu drąsiai pasakyti, kad sėkmingas persikraustymas – tai ne tik vairuotojo įgūdžiai, bet ir tinkamas planavimas. Dažnai žmonės galvoja, kad viskas vyks taip pat kaip perkraunant kaimynystėje, tačiau čia reikia atsižvelgti į tokius dalykus kaip Amsterdamo ar Roterdamo miesto centruose galiojančius apribojimams sunkvežimiams, o taip pat į kelių mokesčius Vokietijoje ir Belgijoje. Šiame straipsnyje nesirašys sausų instrukcijų iš vadovėlio, o papasakosiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų, ką reikia žinoti, kad nenukentėtų jūsų nervai ir turėjimas.

Kas vyksta su kainomis ir logistika

Ar brangu pervežti daiktus iš Olandijos?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu pirmiausia. Žiūrėkite, kaina priklauso ne tik nuo tūrio, bet ir nuo to, kiek sunku patekti prie pat durų. Jei gyvenate kažkur pietų Olandijoje, prie eina platus kiemas, tai viena kaina, bet jei reikia važiuoti į senamiestį, kur sunkvežimiui įvažiuoti draudžiama be specialios leidimo, tai reikės mažesnės mašinos arba rankinių vežimėlių. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinį dviejų kambarių buto turinį (apie 20–25 kubinius metrus), kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo sezono ir papildomų paslaugų, tokių kaip krovimo darbai.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Kadangi aš vairuoju jau dešimtmetį, galiu pasakyti, kad pati kelionė „ratu“ (Lietuva – Olandija – Lietuva) trunka apie 3–4 dienas, jei viskas eina pagal planą. Tačiau persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos neapsiriboja tik vairavimu. Reikia skirti laiko krovimui – jis gali užtrukti nuo 2 iki 5 valandų, priklausomai nuo to, ar daiktai jau surenkti dėžėse, ar ne. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Olandijoje dirbama labai tiksliai, o vokiečių autostradose dažnai būna spūstys, ypač netoli Esbengo ar Duisburgo, kas gali uždelsti važiavimą keletą valandų.

Ką daryti, jei neturiu dėžių?

Nesijaudinkit, tai labai dažna situacija. Mes dažnai patys atvežame reikalingą kiekį stiprių, penkių sluoksnių krovinių dėžių, kurios atlaiko net sunkiausius knygų spintų turinius. Kartais klientai bando taupyti ir renka dėžes iš parduotuvių, tačiau jos dažnai būna per silpnos arba drėgnos, o kai dėžė sugriūna pervežimo metu, emocijos nėra malonios. Geriau pasikalbėkite su vadybininku iš anksto – dauguma firmų jas suteikia nemokamai arba už simbolinį mokestį, jas tiesiog reikia sugrąžinti.

Ar reikia iš anksto sudaryti inventoriaus sąrašą?

Būtina, ir tai ne tik dėl draudimo. Tarkime, vairuotojas pakrauna daiktus į Amsterdamą, o jūs tuo metu jau būsite Lietuvoje arba dar darbe. Kai vairuotojas atvyksta į paskirties vietą, pvz., į Vilnių ar Kauną, jis turi žinoti, kur dėti ką. Be to, jei kelyje įvyktų nelaimingas atsitikimas (o mums, vairuotojams, tai baisus žodis), draudimo kompanijai reikės įrodymų, kas buvo pakrauta. Sąrašas gali būti net ir puslapio ilgio, svarbiausia, kad jis būtų tikslus.

Olandiški niuansai ir specifika

Kaip su tais Olandijos miestų centrais? Ten sunkvežimis nepravažiuos.

Tai viena didžiausių bėdų. Olandijos miestai, ypač senosios dalys, tiesiog nepritaikyti 40 tonų sunkvežimiams. Jei gyvenate centre, pvz., netoli „De Wallen“ ar Utrechto kanalų, didelė mašina tiesiog negali įvažiuoti – ten gatvės uždarytos „zonės“ ženklais. Tokiu atveju mes naudojame taktiką: mašina stovi netoli miesto arba didesnėje parkavimo aikštelėje, o į patį namą važiuojame su mažesniu sunkvežimiuku (pvz., 7.5 tonų) arba vežame daiktus rankiniais vežimėliais. Tai užtrunka ilgiau, bet išsaugo jūsų baldus nuo pažeidimų nelegaliai važiuojant siauromis gatvėmis.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Olandija yra šalis, kur viskas yra užregistruota. Jei reikės stovėti ilgiau nei 30 minučių prie namų, gali tekti pirkti specialų leidimą (vergunning) stovėjimui, o jei jo nėra – gausite baudą, kuri, pasakykime tiesiai, ne maža. Taip pat neatsimirkite apie taršos mokesčius Vokietijoje (vignette) ir Belgijoje. Visus šiuos mokesčius įtraukiame į savo pasiūlymą, tačiau jei vykstate patys, būtinai patikrinkite, ar Jūsų mašinoje yra Euro 6 standarto žymėjimas, nes kitaip neįvažiuosite į daugelį Olandijos miestų.

O kaip su tuo lietuvišku oru? Kaip daiktai atkeliauja?

Žinoma, Olandijoje dažniau lyja ir drėgna, o Lietuvoje žiemą gali būti šalta. Mums naudojamos mašinos yra „tentrai“ – tai reiškia, kad jų korpusas yra izoliuotas. Tačiau svarbiausia yra ne temperatūra, o drėgmės valdymas. Jei kraunate drėgnus baldus iš rūsio arba drabužius, juos būtina gerai supakuoti su streipu, kad jie neapsirūstytų kelionės metu. Esu matęs atvejų, kai žmonės uždaro drėgnus daiktus ir po trijų dienų atidaro „kampiotą“ kvapą, tad vėdinimas prieš pakrovimą yra labai svarbus.

Daiktų saugumas ir dokumentai

Kas jei mane apgaulininkauja? Kaip žinoti, kad firma tikrai?

Rinkis firmas, kurios turi realų adresą ir ilgametę patirtį. Paprašykite pateikti transporto licenciją numerį. Aš asmeniškai visada siūlau savo klientams susipažinti su atsiliepimais, o ne tik žiūrėti į pigiausią kainą. Rinkoje yra ir „piemenų“, kurie pasiima užmokestį ir dingsta, arba perveža jūsų daiktus kartu su kitų klientų siuntomis, kas veda prie maišymosi ir dingimo. Pasirašykite sutartį, kurioje būtų įrašyta tiksli pristatym data ir atsakomybės ribos.

Ar reikia išpakuoti viską iki paskutinio stiklo?

Ne, nebūtinai, tai užtruktų amžinai. Tačiau labai trapūs daiktai, tokie kaip vazos, paveikslai ar tėvų servizai, turi būti supakuoti individualiai, o ne „ant krūvos“. Stiklą dažnai apvyniojame burbuliukine plėvele, dedame į dėžes ir užpildome tuščias vietas putomis. Jei patys supakuosite, atkreipkite dėmesį, kad dėžės nešoktų – jei girdite dėžės viduje judantį turinį, vadinasi, padaryta klaida, ir toks daiktas gali neatsilaikyti vingiuose ties Aachen arba Hanoveriu.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa ant sienos?

Tai reali grėsmė, ypač bandant išvažiuoti iš garažo, kur aukštis yra tik 1.9 metro. Profesionalios firmos turi draudimą, kuris dengia žalą atsakingajam šaliui. Tačiau geriau išvengti to iš viso. Prieš atvykstant mums, nurodykite tikslų aukštį ir plotį, tarkime, ar įvažiavimas į kiemą nėra per aštrus. Esu matęs, kaip neapsirašiusieji klientai vėliau moka už griuvusius vartus arba pažeistus fasadus, nors tai ir nėra malonu.

Išvada

Galiausiai noriu pasakyti, kad persikraustymas į Lietuvą iš Olandijos gali būti tikras „walk in the park“, jei viskas suplanuota teisingai. Nereikia leisti stogui augti virš galvos. Raktas į sėkmę yra komunikacija – parodykite vairuotojui, kur stovi sunkiausia spinta, pasakykite apie aštrius posūkius kieme ir nurodykite, kurioje gatvėje galima laisvai pastatyti mašiną. Po dvidešimties metų šioje srityje galiu garantuoti, kad gerai paruoštas persikraustymas ne tik sutaupo pinigų, bet ir išlaiko jūsų nervus sveikus. Sėkmės kelyje namo!