Perkraustymo terminai iš Olandijos į Lietuvą: Kiek laiko tikrai trunka ir nuo ko priklauso?

Perkraustymas į užsienį arba iš jo – visada yra sudėtingas ir daugialypis procesas, reikalaujantis ne tik fizinio krūvio, bet ir išsamaus plano. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų patirtį tarptautinės logistikos srityje daug kartų esu girdėjęs vieną tą patį klausimą, kurį klientai užduoda vos tik susiduria su galimybe ar būtinybe persikelti gyventi iš vienos šalies į kitą. Kalbame apie perkraustymą iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą. Tai vienas populiariausių maršrutų, tačiau, nepaisant geografinio artumo, nėra vieno vienodo atsakymo į klausimą, kiek šis procesas užtrunka.

Dažnai žmonės, gyvenantys Olandijoje ir planuojantys sugrįžti arba persikelti į Lietuvą, mano, kad tai klausimas kelių dienų reikalo. Tačiau realybėje terminas gali svyruoti nuo 3 dienų iki savaitės ar net ilgiau. Kodėl? Todėl, kad tarptautinis perkraustymas nėra paprastas važiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro krovinio surinkimas, dokumentų tvarkymas, vairuotojų darbo laiko apribojimai, o, žinoma, ir pačių klientų pasiruošimo lygis. Šiame straipsnyje aš detaliai išnagrinėsiu visus aspektus, kurie lemia perkraustymo terminus, padėdamas jums suprasti, ką tiksliai reiškia tas ar kitas terminas ir kaip galite tinkamai suplanuoti savo kelionę.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas perkraustymas yra unikalus. Pervežti vieno studento dvi krepšys iš Amsterdamo į Vilnių – tai viena, o perkraustyti visą šeimos namus su baldais iš Roterdamo priemiesčio į atokų namą Kauno rajone – visai kas kita. Tiesioginis atstumas tarp šių šalių yra apie 1600–1700 kilometrų, atsižvelgiant į konkrečią išvykimo ir atvykimo vietą. Tai atrodo ne tiek daug, kai važiuojate automobiliu su šeima, tačiau kai kalbame apie sunkvežimį, kurio greitis ribojamas, o vairuotojui tenkila griežtos poilsio pertraukos, šis atstumas tampa rimtu iššūkiu.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime vidutinius laiko terminus, bet ir panagrinėsime, kodėl gali užtrukti ilgiau, kaip veikia "konsoliduoti" pervežimai ir ką turėtumėte žinoti, norėdami, kad jūsų daiktai Lietuvoje pasirodytų laiku ir saugiai. Esu matęs begalę situacijų, kai dėl menkų nuomonių arba neaiškumų terminai nukeldavo savaitėmis, todėl tikras eksperto žinios čia yra nevertimos. Tiesioginis tikslas – suteikti jums visapusišką informaciją, kad galėtumėte jaustis ramiai ir tikėtis, kad perkraustymas praės sklandžiai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, kuris padės išsiaiškinti visas perkraustymo iš Olandijos į Lietuvą niuansas.

1. Koks vidutinis laikas reikalingas perkraustymui iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis laikas, kurį reikia skirti perkraustymui iš Olandijos į Lietuvą, svyruoja nuo 3 iki 7 darbo dienų, tačiau tai yra labai apibendrinta statistika. Jeigu kalbame apie t.y. "dedikuotą" pervežimą, kai sunkvežimis arba sunkvežimis su priekaba nuvyksta tiesiai iš jūsų namų Olandijoje į jūsų naujus namus Lietuvoje ir nesustoja pasiimti kitų krovinių, tai idealiai sutvarkytu atveju galima įgyvendinama per 2–3 dienas. Vairuotojas išvyksta, važiuoja per Vokietiją ir Lenkiją ir atvyksta į paskirties vietą.

Tačiau praktikoje toks "skubus" variantas nėra pigiausias, todėl dauguma klientų pasirenka lėtesnius variantus. Jeigu įtraukiame pakavimo dieną Olandijoje, tada pačią kelionę ir iškrovimą Lietuvoje, terminas natūraliai išsitempia. Be to, labai dažnai transporto kompanijos derba maršrutus taip, kad vienas sunkvežimis paimtų keletą klientų iš skirtingų Olandijos miestų (pvz., iš Eindhoveno, Utrechto ir Hagos). Tokiu atveju reikia laukti, kol bus surinktas pilnas krovinys arba kol bus sudarytas optimalus maršrutas. Todėl, jeigu jums pasakoma "savaitės laikotarpis", tai nereiškia, kad vairuotojas miegoja vairuotoje – tai reiškia, kad vyksta logistinis procesas, užtikrinantis, kad pervežimas būtų ekonomiškai naudingas.

2. Ar atstumas tarp Olandijos ir Lietuvos lemia ilgą laukimą?

Geografiškai Olandija ir Lietuva nėra toli, tačiau logistikoje atstumas yra tik vienas iš veiksnių. Kelias iš, tarkime, Amsterdamo centro iki Vilniaus centro yra apie 1700 km. Sunkvežimis, kurio greitis Lietuvoje ir Lenkijoje dažnai ribojamas 80–90 km/h, o Vokietijoje autostradose gali važiuoti greičiau (nors ir čia yra ribojimai sunkvežimiams), negali tiesiog "nuspausti gaso" ir važiuoti be sustojimų.

Čia įsijungia ne fizinis atstumas, o laiko, reikalingo jo įveikti, kiekis. Sunkvežimių vairuotojams taikomi griežti darbo ir poilsio laiko reglamentai (ES reglamentai). Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą jis gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas. Tai reiškia, kad vienas vairuotojas šį atstumą įveikia maždaug per dvi dienas. Jei kompanija naudoja dviejų vairuotojų komandą, kelionė gali trukti mažiau, nes jie keičiasi vairuodami, tačiau toks variantas brangesnis. Taigi, pats kelias užima maždaug 20–30 valandų grynojo vairavimo laiko, tačiau su poilsio pertraukomis, galinėmis apžiūromis ir galimais uždelstimais prie sienų ar statybų zonų, tai užima maždaug 2–3 dienas vienam kryptimi.

3. Kas yra "konsoliduotas krovinys" ir kaip jis veikia terminus?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį klientai dažnai supranta neteisingai. Konsoliduotas krovinys (angliškai – groupage) kai kelių klientų siuntos sujungiamos į vieną sunkvežimį. Jeigu jūsų daiktai užima tik dalį priekabos (pvz., 5–10 kubinių metrų), logistikos kompanija nebus pelninga siųsti 40 tonų sunkvežimį tik su jūsų daiktais. Todėl ji laukia, kol surinks kitus klientus tame pačiame regione (Olandijoje) arba pakeliui į Lietuvą.

Konsolidacija gali turėti didelės įtakos terminams. Pavyzdžiui, jūsų daiktai gali būti paimti jau pirmadienį, tačiau sunkvežimis gali išvykti tik trečiadienį, nes laukia kitų krovinių iš kitų miestų. Be to, gali būti taip, kad sunkvežimis važiuoja ne tiesiai į Lietuvą, o užsuka į Vokietijos arba Belgijos miestus iškrauti kitų klientų siuntas. Tokiu atveju jūsų terminas gali išsiplėsti iki 7–10 dienų. Tai normalu šioje srityje. Jeigu jums svarbiausia yra greitis, turite užsisakyti "ekskliuzyvų" pervežimą, kai visa sunkvežimio erdvė priklauso tik jums.

4. Kaip pakavimo procesas Olandijoje veikia galutinį terminą?

Dauguma klientų mano, kad terminas prasideda nuo to, kai sunkvežimis išvažiuoja iš Olandijos. Tai netiesa. Terminas prasideda nuo pakavimo dienos. Jeigu perkraustymo kompanija taip pat teikia pakavimo paslaugas, tai reiškia, kad prieš išvykstant reikia skirti vieną dieną (arba daugiau, jei namas didelis) tik baldų išmontavimui, įvyniojimą į burbuliukų plėvelę, dėžių užpildymui ir pakrovimui į sunkvežimį.

Profesionalus perkraustymas nėra "mesti viską į pilką ir važiuoti". Tai sisteminis procesas. Dideli baldai turi būti išmontuoti, o smulkios detalės (sriegtai, rakteliai) sudėtos ir pažymėtos. Stiklinės durys, veidrodžiai turi būti specialiai apsaugoti. Tai užtrunka. Jeigu turite 3 kambarių butą Olandijoje, pakavimas su dviem perkraustytojais gali trukti 4–6 valandas. Jeigu tai didelis namas – gali tekti dirbti visą dieną. Taigi, jeigu planuojate, kad paskutinę dieną Olandijoje išsikrausite ir tą pačią dieną daiktai išvažiuos, gali būti, kad teks naktį. Paprastai rekomenduojama pakavimą planuoti dieną anksčiau arba ankstyvą rytą, kad vairuotojas turėtų laiko išvykti ir nepraleistų savo vairavimo laiko langų.

5. Ar Lietuvos muitinė ar dokumentų tvarkymas gali uždelsti pervežimą?

Nors Olandija ir Lietuva yra Europos Sąjungos šalys ir veikia vidinė rinka bei Schengen zona, tai nereiškia, kad sunkvežimiai važiuoja be jokios kontrolės. Ypač kalbant apie perkraustymą, tai nėra paprastas prekių pervežimas, o fizinio asmens (ar šeimos) turtas. Oficialiai tai vadinama "asmeninio naudojimo daiktais", kai keičiama gyvenamoji vieta.

Tam reikalingi konkretūs dokumentai: daiktų sąrašas-inventorius (paprastai dvikalbis), pakavimo sąrašas, o kartais ir deklaracija, patvirtinanti, kad daiktai naudoti ir ne parduodami (T2L forma arba kita sutartis su muitinės departamentu). Jeigu dokumentai sutvarkyti neteisingai – pavyzdžiui, inventorius neparašytas lietuviškai arba nėra detalaus turto aprašymo – sunkvežimį gali sulaikyti patikrai. Lietuvoje (ir pietų Lenkijoje) kartais atliekami rizikos valdymo pasienio kontrolės punktai, kai tikrinama, ar nėra prekybinių prekių (pvz., degtukų, alkoholio, cigaretėms), kurios gali būti apmokestinamos. Jeigu viskas tvarkingai, tai užtrunka kelias dešimtis minučių, tačiau jei kiltu abejonių – tai gali užtrukti valandą ar daugiau. Todėl kruopštus dokumentų paruošimas yra būtinas norint išvengti nenumatytų delsimų.

6. Kaip metų laikas ir oras veikia perkraustymo terminus?

Perkraustymo verslas yra sezoninis. Labai aktyvus laikotarpis prasideda nuo gegužės mėnesio ir tęsiasi iki rugsėjo–spalio mėnesio. Šiuo laikotarpiu žmonės dažniau perkraustosi, kai vaikai baigia mokyklas arba baigiasi nuomos sutartys. Olandijoje dauguma nuomos sutarčių baigiasi liepos 1 d., todėl birželio ir liepos mėnesiais perkraustymo kompanijos yra "užkrautos" iki ribos.

Kas tai reiškia jums? Jeigu užsakovate perkraustymą vasarą, gali tekti laukti, kol kompanija surinks laisvą ekipažą. Terminai gali būti ilgesni ne dėl važiavimo greičio, o dėl to, kad jūsų užsakymas gali būti įvykdytas tik po savaitės ar dviejų nuo užsakymo momento. Žiemą situacija kitokia – perkraustymo kompanijos turi daugiau laisvų langų, todėl galima susiderėti dėl greitesnio išvykimo net ir tą pačią savaitę. Taip pat reikia atsižvelgti į oro sąlygas: žiemos metu Vokietijoje ir Lenkijoje esant dideliems sniego gruodžiams arba ledui, kelių eismas gali būti ribojamas, o sunkvežimių greitis mažinamas, kas taip pat prailgina kelionę.

7. Kokie yra konkretūs terminų skirtumai tarp "ekspresinio" ir standartinio pervežimo?

Svarbu išsiskirti tarp šių dviejų paslaugų rūšių, nes jų kainos ir terminai skiriasi drastiškai. Standartinis pervežimas (dažniausiai konsoliduotas) – tai kai daiktai yra paimami pagal grafiką, kartu su kitais kroviniais, ir atvežami per 5–10 darbo dienų nuo pakavimo dienos. Tai yra ekonomiškas pasirinkimas.

Ekspressinis (skubus) pervežimas – tai kai jums reikalinga konkreti data. Tokiu atveju kompanija skiria jums konkretų sunkvežimį (arba mikroautobusą, jei daiktų mažiau), kuris važiuoja tiesiai. Tokiu atveju terminas gali būti 2–3 dienos (pavyzdžiui, pirmadienį pakraunama, antradienį važiuojama, trečiadienį arba ketvirtadienį iškraunama). Tačiau už tokį greitį reikia sumokėti daugiau, nes jums sumokėsite už visą sunkvežimio vietą, o ne tik už užimtą tūrį. Jeigu jums skubina (pavyzdžiui, prasidėjo darbai naujuose namuose ir reikia baldų), verta investuoti į ekspresinį variantą.

8. Ar sunkvežimio dydis (tonažas) įtakoja greitį?

Taip, labai stipriai. Perkraustymui iš Olandijos dažnai naudojami 3,5 tonų sunkvežimiai (pavieniai vairuotojai be priekabos) arba 7,5–20 tonų sunkvežimiai su priekaba. 3,5 tonų sunkvežimis yra judresnis – jis gali važiuoti greičiau, daug kur gali užsukti į miesto centrus be leidimų, o vairuotojas nėra taip griežtai ribojamas darbo laiku (nors reglamentai taikomi ir jam, tačiau techninė apžiūra greičiau). Tokiu atveju kelionė gali būti trumpesnė.

Tačiau jeigu daiktų daug, reikalingas didelis 20 tonų sunkvežimis su priekaba. Jis lėčiau įsibėgėja, lėčiau važiuoja, yra didesnių ilgio apribojimų, o vairuotojui reikia daugiau dėmesio. Be to, didelis sunkvežimis negali visur užvažiuoti – jeigu gyvenate senamiestyje arba siauroje gatvėje Olandijoje ar Lietuvoje, gali tekti krauti daiktus į mažesnį transportą paskutiniame etape (t.y. perkrauti iš didelio sunkvežimio į mažą "paskutinės mylios" automobilį). Tai papildomai prailgina procesą viena ar dviem dienomis. Todėl labai svarbu aptarti su logistiku apie prieigos galimybes.

9. Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa kelio darbuose ar avarijoje?

Tai yra nepageidaujamas, tačiau realus scenarijus, kuris gali visiškai sugriauti planuotus terminus. Kelias tarp Olandijos ir Lietuvos veda per vienas užriaumojamiausių automagistralių Europoje – Vokietijos autobanus (A1, A2 ir kt.). Ten dažnai vyksta remonto darbai, eismo įvykiai arba spūstys. Vienas didelis eismo įvykis Vokietijoje gali užblokuoti eismą valandomis.

Jei vairuotojas užstringa tokioje spūstyje, jo darbo laikas eina, o kelias nenuvažiuojamas. Jei dėl to jis pavėluoja į paskirties vietą Lietuvoje, kompanija privalo informuoti klientą. Taip pat gali būti techninės bėdos – sunkvežimio padangų plyšimas (ypač dažna Lenkijoje dėl prastos būklės kelio dangoje) arba variklio gedimas. Tokiu atveju reikia laukti techninės pagalbos, o tai gali užtrukti nuo 4 valandų iki visos dienos. Geriausios kompanijos t kurjerinio transporto stebėjimo sistemas, todėl galite sekti, kur yra jūsų daiktai, ir žinoti apie delsimus realiu laiku.

10. Kaip klientas gali padėti sumažinti perkraustymo terminą?

Klientas turi daugiau įtakos terminui, nei atrodo pirmą akimirką.