Perkraustymo sprendimai iš Olandijos į Lietuvą: 20 metų patirties pamokos

Sakyčiau taip: per dvidešimt metų šioje srityje mačiau viską. Nuo to, kaip žmonėms tekdavo išsiimti drėgnus baldus iš sugedusio furgono Vokietijos autostradoje, iki tokių operatyvių pervežimų, kai klientas ryte skambina iš Amsterdamo, o vakare jau geria arbata Vilniuje. Tarptautiniai pervežimai yra tas verslas, kur teorija viena, o reali praktika – visai kita. Dažnai klientai ateina su klaidingu įspūdžiu, kad tai tik tiesiog daiktų pakrovimas ir važiavimas, tačiau tai yra sudėtingas logistinis mechanizmas.

Kai kalbame apie perkraustymo sprendimus iš Olandijos į Lietuvą, svarbu suprasti vieną pagrindinį dalyką – kaina nėra vienintelis kriterijus. Aš dažnai sakau saviems klientams, kad pigiausias pasiūlymas galiausiai tampa brangiausiu, kai reikia mokėti už sugadintus sofų nugaros arba dėl vėlavimo prarasti darbą. Olandija yra specifinė rinka ten, ten gyvena daug lietuvių, o pastatai dažnai būna statyti prieš šimtą metų, su siaurais laiptinės koridoriais ir staigiais posūkiais, kuriuose neįsivaizduojate įvežti standartinės spintos.

Šiame straipsnyje nenoriu jums „parduoti“ paslaugos sausais marketingo žodžiais. Noriu papasakoti, kaip visa tai vyksta iš vidaus, ką reikia žinoti, kad išvengtumėte streso ir nereikėtų skambinti vairuotojui vidury nakties klausti, kur jis yra. Juk patikimas perkraustymas iš Olandijos prasideda ne nuo to, kai furgonas atvažiuoja prie namų, o dar gerokai anksčiau, kai susitvarkome dokumentus ir apibrėžiame krovinio apimtį.

Kainos ir organizavimo niuansai: kodėl vieniems brangu, o kitiems ne

Visada pradedu nuo to, kad kainos sudėtis nėra tiesioginė. Žmonės dažnai klausia: „Kodėl kaimynas mokėjo mažiau?“ Atsakymas paprastas: jis turėjo mažiau daiktų, arba jo krovinys buvo „priedanga“, t. y. mes jau važiavome tuščia furgonu į Olandiją ir galėjome pasiimti jį beveik be papildomų išlaidų už degalą vienai krypčiai. Tačiau jei reikia siųsti atskirą automobilį tik dėl jūsų kėdžių ir stalo, kainą bus teka mokėti pilną. Profesionalūs perkraustymo sprendimai iš Olandijos į Lietuvą visada vertinami individualiai, atsižvelgiant į tai, ar tai bus dalinis krovinys, ar išsamus krovinys (pilna mašina).

Be to, labai daug priklauso nuo išsikraunamos vietos. Jei gyvenate kažkur pietinėje Olandijos dalyje, prie Bredos ar Tilburgo, mums lengviau suorganizuoti maršrutą per Belgiją. O jei esate šiaurėje, prie Groningeno, tenka važiuoti per visą šalį, kas užtrunka ir kelia kuro sąnaudas. Taip pat nepamirškite Olandijos infrastruktūros – ten didžiuliai susidūrimai ties „Randstad“ regionu (Amsterdamas, Roterdamas, Haga) gali pridėti valandą ar dvi prie vairuotojo darbo laiko, o tai – tiesiogiai į kainą.

Kiek tai man kainuos apytiksliai?

Tai pats populiariausias klausimas, bet ant jo atsakyti be vaizdo įrašo ar detalaus inventoriaus sąrašo yra beveik neįmanoma. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinį vieno buto turinį (tarkime, 15–20 kubinių metrų), kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo sezono. Vasarą, kai visi grįžta atostogauti, kainos šokuoja aukštyn, o žiemą galima susitarti pigiau. Tačiau tai tik labai apibendrinti skaičiai.

Ar galima gauti fiksuotą kainą iš karto?

Taip, jei pateiksite tikslų daiktų sąrašą arba nuotras. Jei skambinate ir sakinėte „turime keletą dėžių ir sofą“, aš negaliu garantuoti fiksuotos sumos, nes niekas nežino, ar ta sofa yra dvivietė „Chesterfield“ sverianti 100 kg, ar mažas poilsis. Mums patinka aiškumas, todėl visada stengiamės apžiūrėti krovinį vaizdo skambučiu.

Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas?

Tai priklauso nuo to, kokį pasirinksite pakopą. Jei pasirūpinsite savo dėžėmis ir viską įsuksite į foliją, tai nieko nemoksite. Jei mums suteiksite „raktus“ – t. y. mums viską padėsite, mes paskaičiuosime tik darbo valandas ir medžiagas. Dažniausiai klientams patogiau, kai mes atvežame patikimas, dideles dėžės, kurios ne suyra po kelionių per Vokietijos duobes.

Kada reikia apmokėti už paslaugą?

Praktika rodo, kad imame avansą (tarkime, 30 proc.) užsakovą užfiksuojant kalendoriuje, o likusią dalį – kai krovinys pasiekia Lietuvą arba išsikrauna pas jūsų namuose. Tai saugo abejas puses: žinote, kad mašina rezervuota, o mes žinome, kad nevažiuojame tuščia. Niekada nereikalaujame 100 proc. iš karto, nebent kalbame apie labai specifinį, brangų įrangą pervežimą.

Kelionės eiga: kas vyksta kelyje ir kodėl tai nebe taip paprasta

Anksčiau buvo paprasčiau – įsijungei į furgoną ir važiuoji. Dabar šiuolaikiniai perkraustymo sprendimai iš Olandijos į Lietuvą reikalauja gero planavimo dėl vairuotojų poilsio režimo. Mūsų vairuotojai turi tachograus, kuris fiksuoja kiekvieną judesį. Jie negali važiuoti 10 valandų iš eilės be 45 minučių pertraukos, o po 4,5 valandų vairavimo privalo ilsėtis. Tai reiškia, kad jei krovinys įvežamas iš Amsterdamo, kelionė trunka maždaug dvi dienas viena kryptimi.

Maršrutas dažniausiai eina per Vokietiją (Aachen, Duisburg, rečiau per Hannover) ir toliau Lenkijos keliu (Słubice, Poznan, Lodz) link Lietuvos. Lenkijoje keliai pastaruoju metu gerokai pagerėjo („Via Baltica“ atkarpos), tačiau vis tiek ten yra daug statybų ir eismo įvykių. Aš asmeniškai visada primenu vairuotojams, kad Olandijoje ir Vokietijoje eismo priemonių greičių matavimas yra labai griežtas, tad nėra vietos greičio viršytiems.

Kiek laiko užtruks mano daiktai atvykti?

Jei tai yra dalinis krovinys, mes jumssakome „nuo 3 iki 7 dienų“. Kodėl tiek ilgai? Nes mes turime surinkti mašiną. Negalima važiuoti su dviem sofa per visą Europą – tai būtų neekonomiška jums ir mums. Mes surenkame krovinius iš skirtingų Olandijos miestų – Eindhoveno, Utrechto, Almerės – ir tik tada, kai mašina užpildoma (arba užpildoma pusė), judame link Lietuvos.

Ar galiu siųsti daiktų mažiau nei pilna mašina?

Žinoma, tai yra mūsų kasdienybė. 90 proc. klientų siunčia būtent dalinius krovinius. Jūsų daiktai bus užfiksuojami inventoriaus sąraše, padėti į mašiną ir užfiksuojami specialiomis juostomis, kad jie nešliūžtų. Svarbiausia nedėti į dėžes kojinių arbatos, jei šios dėžės gali susilygti po svorio viršaus.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs sienoje?

Tai retas atvejis, nes abi šalys yra Schengeno erdvėje, tačiau techninės problemos pasitaiko. Jei lūžo sunkvežimis, mes turijome draudimą „Civilinė atsakomybė vežėjui“, tačiau svarbiausia yra tai, kad mes turime ryšių tinklą. Mes iš karto siunčiame kitą automobilį pasiimti krovinio, o tai nekelia papildomų kaštų klientui, jei ne jo kaltė. Esu matęs, kaip degalas užšąla -30 laipsnių šaltyje Lenkijoje, bet sugebame išsiversti.

Ar vairuotojas padės man išnešti daiktus į butą?

Taip, tai įeina į standartinę kainą, jei kalbame apie „iki durų“ paslaugą. Tačiau jei jums reikia išnešti daiktus į trečią aukštą be lifto arba surinkti sudėtingus baldus, tai aptariama atskirai. Mūsų vairuotojai yra fiziniai žmonės, ne robotai, jei jūsų svoriai yra neįmanomi vienam žmogui, mes siūlome papildomus krovėjus.

Baldų ir brangių daiktų saugumas: kaip išvengti „nepaaiškinamų“ dingimų

Viena didžiausių baimų – sudužęs monitorius su įbrėžimu arba suirusi servante. Dirbdamas su perkraustymo sprendimais iš Olandijos į Lietuvą, išmokau vieno: geriausia apsauga yra ne geresnis draudimas, o geriau pakavimas. Olandiški baldai dažnai būna netvirti (pvz., „IKEA“ tipo lentynos), kurios nepergyvena staigių sustojimų.

Todėl visada rekomenduoju naudoti profesionalią pakavimo medžiagą – putų (pūsto polistireno) lakštus, storas kartono dėžes, o ne tik paprastas spalvotas dėžes iš parduotuvės. Brangiausius daiktus ( paveikslus, vitrinas, pianinus) reikia ne tik uždengti, bet ir uždėti ant specialių grotelių („pallet“), kad jie netemptų drėgmės iš mašinos grindų.

Kaip pervežti pianiną ar senovinius baldus?

Tai ypatingas atvejis. Pianinas sveria 300–400 kg ir jis ne tik sunkus, bet ir jautrus vibracijai. Mes juos pervežame tik specialioje priekaboje su pneumatinės pakabos sistema, kuri slopina duobes. Senoviniai baldai gali išsirūkyti arba išdžiūti, todėl juos reikia laikyti pastovioje temperatūroje, taip pat reikia ypatingai uždengti kampus, kurie dažniausiai pažeidžiami.

Ar reikia deklaruoti daiktus vykstant iš ES?

Nereikia, jei tai asmeniniai daiktai, ne skirti prekybai. Tačiau, jei pervežate daug elektronikos (tarkime, 5 neispakuotų nešiojamųjų kompiuterių), muitinės pareigūnai gali užklausti, ar tai ne verslas. Mums reikia tik krovinio manifesto (CMR dokumento), kuriame nurodoma „Asmeniniai daiktai, pervežimui nekelia mokesčių“.

Ką daryti su pašaru ar augalais?

Griežtai draudžiama vežti mėsą ir pieno produktus iš ES į ES nėra taip griežta, bet visada rekomenduoju nebūti aistringu šioje srityje. Augalus reikia deklaruoti, jei tai yra saugomos rūšys, bet paprastus gėles vežti galima, jei jos nėra per daug didelės kiekiais. Geriau palikite augalus kaimynams, nei rizikuokite, kad mašina bus sulaikyta pasienio punkte dėl keleto dirbtinių gėlių.

Ar jūsų draudimas padengia mano daiktus?

Standartinis draudimas (CMR draudimas) apima maždaug 10–12 EUR už kg krovinio. Tai reiškia, jei dingsta 20 kg svarbių dokumentų, gausite nedaug.