Perkraustymo procesas į Olandiją – nuo pirmos dienos: vadovas, kuris sutaupys jūsų nervus

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau virš dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo to, kaip žmonės bando susišluosti su sofa į „VW Golfą“, iki tų labai skaudžių situacijų, kai dėl blogai parengto dokumento krovinys stringa pasienyje su Vokietija. Olandija yra viena populiariausių kryptims mūsų regione gyventojams, kurie ieško geroves darbo ar tiesiog nori pakeisti aplinką, tačiau perkraustymo procesas į Olandiją turi savo niuansų, apie kuriuos retas klientas susimąsto iki pat paskutinio momento. Čia nebevažiuojam į kaimyninę Lenkiją, kur kelią užtrunka nueiti per valandą, o čia reikia įveikti šimtus kilometrų, susidoroti su Vokietijos greitkelių eismą ir suprasti olandiškus biurokratinius reikalavimus.

Pagrindinė klaida, kurią daro dauguma, yra ta, kad šį procesą laiko paprastu logistiniu žingsniu – iškėlėm, pakrovėm, nuvažiavom. Bet realybėje tai yra sudėtingas mechanizmas, kuriam sutikus, viskas vyksta sklandžiai kaip sviestas, o jei kas nors ne taip – galištis eismo įvykių vietoje arba sužinoti, kad tavo daiktai neįeis į Amsterdamo senamiesčio gatvelę. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, kaip viskas vyksta realybėje, be reklaminių frazių, tiesiog taip, kaip sakčiau savo draugui prie alaus stalo. Kalbėsime apie tai, ką reikia žinoti, kad perkraustymo procesas į Olandiją nevertų jūsų šimtų eurų ir naktų be miego.

Kaip viskas prasideda ir kiek laiko tai užtrunka?

Kiek laiko užtrunka visa šita istorija?

Viskas priklauso nuo to, ką vadiname „visa istorija“. Jei turite omenyje tik patį vairavimą iš Vilniaus ar Kauno iki, tarkime, Eindhoveno, tai tai yra apie 18–20 valandų važiavimo viena kryptimi be sustojimų. Tačiau jei kalbame apie pilną perkraustymo procesą į Olandiją, tai nuo tada, kai paskambinate man ar kitam brokeriui, iki tada, kai paskutninę dėžę iškraunate naujuose namuose, praeina nuo savaitės iki trijų savaičių. Reikia laiko parengti inventorių, suderinti grafiką su vairuotojais, nes jie nešokasi į mašiną kaip taksi, o turi savo maršrutus. Dažniausiai planuokite, kad nuo sutarties pasirašymo iki išvykimo praeina mažiausiai 5–7 darbo dienos, jei norite gero kainos pasiūlymo ir ne skubaus užsakymo, kuris kainuoja dvigubai brangiau.

Ar verta važiuoti savo automobiliu ar geriau kreiptis į firmą?

Es matęs abiejų variantų pasekmes. Jei turite tik kelias kėdes ir kelis lagaminus, savo automobilis gali išeiti pigiau, tačiau nepamirškite, kad kuro kainos Vokietijoje ir Olandijoje gali pridaryti šiurkštų nuostolių, be to, keliaujant per 1500 km viena kryptimi, automobilis nudėvėjamas kaip per metus važinėjant mieste. Taip pat, jei pasitaiko techninė gedimas ar nelaimingas atsitikimas svetur, su draudimu ir pagalba gali užtrukti. Profesionalios firmos naudoja krovininius automobilius, kurie pritaikyti ilgiems nuotoliams, o vairuotojai turi reikiamas poilsio valandas ir žino, kur sustoti, kad niekas nebūtų pavogta. Tad, jei daiktų yra daugiau kaip 5 kubiniai metrai, savo automobilis tiesiog netalpins į viską, o bandyti vežti priekaboje – tai dar papildoma rizika, nes ne visi sugeba vairuoti su sunkia priekaba Vokietijos autostradose.

Kiek viskas gi kainuoja ir nuo ko priklauso kaina?

Nesakysiu „tai priklauso“, nes tai yra banalu, bet tiesą sakant, kaina susiformuoja iš trijų pagrindinių dalykų: krovinio tūrio (kubiniai metrai), atstumo ir konkrečių datų. Jei norite važiuoti šią savaitę, mokėsite už skubą, nes vairuotojų resursas yra ribotas. Paprastai perkraustymo procesas į Olandiją kainuoja nuo 80 iki 120 eurų už kubinį metrą, priklausomai nuo to, ar reikia įrenginėti (pakelti daiktus į trečią aukštą be lifto), ar tik nuleisti į pirmą. Taip pat į kainą įeina kuras, mokesčiai už kelius Vokietijoje (vokietiškas „vignetių“ ekvivalentas sunkvežimiams) ir vairuotojo darbas. Jei kas nors siūlo kainą 50 eurų už kubą, būkite tikri, kad jis važiuos be draudimo arba su seniu „gūžta“ sunkvežimiu, kuris gali sugesti pusiaukelėje.

Daiktai, dėžės ir tai, ką negalima vežti

Ar reikia viską sudėti į dėžes, ar galiu palikti krepšius?

Prašau jūsų, nenaudokite maišelių ir plastikinių krepšių, jei norite, kad jūsų drabužiai atvyktų gyvi. Es matęs, kaip atvyksta krovinys, kur visa turinį sudėjo į „Maxima“ maišus – vėliau vairuotojas tą krūvą turi sutalpinti į sunkvežimį, ir viskas suspaudžiama, trinasi, drabužiai susiburbuliuoja. Knygos, indai, elektronika – viskas turi būti tvirtose, standžiose dėžėse. Tai ne tik apsaugo daiktus nuo sulaužymo, bet ir leidžia geriau panaudoti erdvę mašinoje, nes dėžės dedamos viena ant kitos kaip konstruktoriaus detalės. Krepšiai tiesiog užima vietą ir neleidžia užfiksuoti krovinio, kas yra būtina draudimo požiūriu.

Ką daryti su baldais, kurie neina išardyti?

Tai klasikinė problema. Didelės sofos, seni spintos, kurios buvo surinktos dar bute prieš 20 metų ir niekas nenusimano, kaip jas išardyti. Paprastai mūsų komanda arba bet kuri profesionali įmonė atvyksta su įrankiais ir išardys tai, kas įmanoma, tačiau yra ribų. Jei spinta yra 2,5 metro aukščio ir neįeina pro duris, ją teks išardyti priverstinai, o tai gali palikti žalos. Geriausia pasirūpinkite tai iš anksto – išardykite tai, kas įmanoma, pašalinkite kojas nuo stalų, išimkite vitrinas. Taip sutaupysite ne tik vietos mašinoje (išardytas baldas užima mažiau vietos), bet ir sumažinsite sulaužymo riziką, nes plokščia detalė yra daug lengviau pririšama ir užfiksuojama.

Ar galiu vežti maisto atsargas, alkoholį ar vaistus?

Čia reikia būti labai atsargiam. Muitinė taisyklės ES viduje yra gana liberalios asmeniniams daiktams, tačiau jei atvykstate su 100 litrų degtinės, tai jau nebe asmeninis vartojimas, o galimai prekyba, ir tai gali būti konfiskuota. Maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, geriau nevežti dideliais kiekiais, nors oficialiai ES viduje tai leidžiama, tačiau jei kyla įtarimų dėl komercinio tikslų, gali būti problemų. Vaistus vežkite tik su receptais arba originaliomis pakuotėmis, kurioje matyti, kad tai jūsų asmeniniai vaistai, o ne prekybinis partijos likutis iš vaistinės. Nenaudokite dėžių nuo maisto produktų, kad nebūtų įtarimų, kad vežate prekes.

Kelionės niuansai ir Olandijos specifika

Ar sunku vairuoti tokią mašiną Olandijoje?

Olandija yra šalis, kurioje dviračiai yra šventi, o gatvės dažnai yra siauresnė nei mūsų senosiuose kvartaluose. Sunkvežimiis į miesto centrus, ypač į Amsterdamą, Roterdamą ar Hagą, važiuoti labai sudėtinga, o dažnai ir tiesiog draudžiama be specialių leidimų. Es matęs, kaip vairuotojai privaldami sustoti už 2 km nuo paskirties vietos ir perkraunant daiktus į mažesnes transporto priemones, nes „Volvo“ sunkvežimis tiesiog pravažiuoti negali. Jei gyvensite miesto centre, būtinai pasidomėkite, ar galima pristatyti sunkvežimį prie pat namo, ar teks naudotis mažesne transporto priemone („šveicariškas“ krovininis automobilis 7,5 tonų), kuriuo galima važiuoti beveik visur.

Kas dėl automobilio pervežimo – ar jį galima įkrauti į tą patį sunkvežimį?

Taip, tai yra viena dažniausių paslaugų. Mes naudojame specialias priekabas, kurioje galima įtalpinti jūsų asmeninį automobilį viršuje, o apačioje vežti baldus. Tai iš tiesų patogu, nes nereikia važiuoti dviem automobiliais, tačiau tai brangina perkraustymo procesą į Olandiją, nes tokių priekabų yra mažiau ir jos reikalauja ypatingo įgūdžio įkrovimo metu. Be to, automobilis turi būti paruoštas – ištuštinti akumuliatorius jei būna senas, nuleisti oro pagalvės (jei yra), kad tilptų po grindimis. Vairuotojas paprastai nėra mechanikas, jei jūsų automobilis nešypsosis negalės užvesti, tai nebus mūsų problema, todėl pasirūpinkite technine būkle.

Ar vairuotojas gali mane paimti į savo kabą?

Legaliai ir draudžiškai – ne. Mes negalime imti keleivių, nes mūsų draudimas neapima keleivinių pervežimų, o olandų policija yra griežta. Dauguma klientų klausia, ar negali važiuoti su vairuotoju, kad nereikėtų skraidyti lėktuvu, bet tai neįmanoma legaliai. Vairuotojas turi savo poilsio režimą, jis važiuoja pagal tachografą, ir jo darbo vieta yra vairuotojo sėdynė, o ne keleivių salonas. Taip pat, jei įvykia eismo įvykis, o kabo žmogus, kuris nėra įrašytas į dokumentus, draudimo kompanija nieko nebus mokės.

Muitinė, draudimas ir rizikos

Ar tikrai reikia inventoriaus sąrašo, ar galiu parašyti „baldai ir drabužiai“?

Negalima. Tai yra dažniausia klaida, dėl kurios kyla problemų muitinėje arba, dar blogiau, prarandant daiktus. Inventoriaus sąrašas turi būti detalus: nurodykite, kiek dėžių, kas jose yra (pvz., „virtuvės reikmenys“, „vaikiška lovelė“), brangios elektronikos serijiniai numeriai, jei tokių yra. Jei dėl kažko abejojama, muitininkas gali pareikalauti atidaryti mašiną. Be to, jei dingsta dėžė su „brangiaisiais drabužiais“, o sąraše parašyta tiesiog „drabužiai“, draudimo kompanija sumokės tik simbolinę sumą, o ne realią vertę. Detalus sąrašas – tai jūsų apsauga.

Kas nutinka, jei kelionės metu sulaužomi daiktai?

Tai yra bjaurus dalykas, bet nutinka. Vairuotojas gali staiga sustoti, o dėžė su porcelianu nukristi. Čia įsivažiuoja draudimas – CMR draudimas, kurį turi kiekviena legali vežėjo įmonė.