Perkraustymo paslaugos Olandijos kryptimi mikroautobusu: 20 metų patirties tiesa

Gyvenimas kelyje mokė mane daugiau nei bet kokia knyga. Esu matęs viską – nuo baldų, kurie virto „lukštais“ perkeliant juos per trečią aukštą be lifto, iki vairuotojų, kurie prarado savo krovininius Katovicuose dėl blogų žemėlapių. Bet daugiausiai darbo visada buvo su Vakarų kryptimis, ypač su Olandija. Perkraustymo paslaugos Olandijos kryptimi mikroautobusu tai ne tiesiog verslas, tai rutina, kurią turi valdyti kiekvienas, norintys nusigauti iš A į B be nervų išsižadinimo. Olandija (Nyderlandai) mums, lietuviams, jau seniai tapo antrąja namais, tačiau logistika ten turi savo niuansų, kuriuos paprastam žmogui sunku įsivaizduoti, kol jis neatsistovėjęs prie pakrovimo aikštelės.

Kodėl mikroautobusas? Todėl, kad tai auksinis vidurkis. Didelis sunkvežimis „Scania“ su priekaba puikiai turi, jei perkeliate visą namų ūkį, bet ką daryti, kai turite tik sofą, dešimt dėžių ir dviratį? Tada tokio milžino išlaikyti neapsimoka. Mikroautobusu (dažniausiai tai „Mercedes Sprinter“ arba „Ford Transit“ su aukštu stogu) galima nuvažiuoti beveik visur, jis greitesnis, lengviau įsivažiuoja į miesto centrus, o svarbiausia – kuro sąnaudos ir kaina klientui yra daug mažesnė. Esu dirbęs šioje srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena: gerai suplanuotas perkraustymas į Olandiją mikroautobusu tai užduotis, kurią atlikti gali tik profesionalai, gerbiantys savo ir kliento laiką.

Šiandien noriu padalintis savo žiniomis ne kaip techninis vadovas, o kaip žmogus, kuris matęs tūkstančius kilometrų. Čia nėra sausų faktų, čia yra tikrovė, su kuria susidursite, kai užsuksite variklį.

Ką reikia žinoti prieš kelionę: Klausimai-atsakymai

Kiek laiko iš tikrųjų trunka tas kelias?

Dažnai klientai klausia: „O kiek važiuosite?“, ir turiu omenyje ne atstumą kilometrais, o laiką. Žiūrėkime, nuo Vilniaus ar Klaipėdos iki, tarkime, Amsterdamo ar Eindhoveno yra apie 1600–1800 kilometrų viena kryptimi. Jei vairuotojas važiuotų be sustojimų kaip Formulė-1 lenktynininkas, būtų maždaug 18 valandų. Tačiau mes esame tikri žmonės, o ne robotai. Mūsų įstatymai (ir fizinės galimybės) reikalauja po 4,5 valandų vairavimo daryti 45 minučių pertrauką. Be to, reikia miegoti.

Taigi, realus laikas yra apie 24–30 valandų nuo to momento, kai mes išvažiuojame iš jūsų kiemo, iki momento, kai atkeliaujame į Olandiją. Bet nepamirškite, jei tai ne „ekspresinis“ reisas, o dalyvinis krovinys, t.y., mes surenkame daiktą iš keleto klientų, kelionė gali užtrukti ilgiau. Viskas priklauso nuo maršruto sudėtingumo – ar reikės važiuoti į gilumą, pavyzdžiui, į Limburgą ar Fryziją, ar sustosime tik prie Randstad aglomeracijos.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Tai vienas populiariausių klausimų. Žmonėms neramu palikti savo brangius daiktus vienus kelyje, ypač jei juos perkeliate į naujus namus. Atsakymas yra „taip“, bet su sąlyga. Mūsų naudojami mikroautobusai yra krovininiai. Tai reiškia, kad juose yra vietos vienam ar dviem keleiviams (vairuotojo vieta ir viena šoninė sėdynė), bet jūs negalėsite sėdėti ant dėžių. Saugumas yra pirmasis prioritetas.

Be to, jei planuojate sėdėti keleiviu, reikės pasirūpinti draudimu ir tiksliai susitarti dėl kelionės datos, nes maršrutas gali keistis priklausomai nuo to, ką dar reikės paimti kelyje. Kartą važiavau su vyru, kuris norėjo pasiekti savo dukters vestuvių Roterdame – mes spėjome, bet turėjome praleisti naktį mašinoje prie Kelno, nes kiti klientai vėlavo. Taigi, kantrybė – čia svarbiausia.

Kaip suskaičiuojama kaina? Kas daro įtaką?

Kainodarą nulemia ne tik tas tas vienas kilogramas ar kubinis metras. Žinoma, pagrindas yra krovinio tūris. Jei užpildote visą mikroautobusą (tai yra apie 15–20 kubinių metrų, priklausomai nuo modelio ir aukščio), kaina bus viena, o jei vežate tik tris kėdes ir kelias dėžes – kita. Tačiau yra ir kiti dalykai. Kuro kaina šiuo metu, žinoma, „šoka“, tai įeina į sąskaitą.

Taip pat labai svarbu, kur reikės važiuoti. Įvažiavimas į Amsterdamo centrą su 3,5 tonų mikroautobusu yra košmaras – ten gatvės siauros, o vietos stovėjimui be leidimo beveik nėra. Jei reikės samdyti „moverius“ (kėdiklius) vietiniame galiny, kad nuneštų daiktus į trečią aukštą be lifto, tai papildomos paslaugos. Todėl perkraustymo paslaugos Olandijos kryptimi mikroautobusu visada vertinamos individualiai. Aš visada sakau klientams: duokite man tikslų sąrašą daiktų (arba nuotrauką), ir aš pasakysiu tikrąją kainą be jokių staigmenų pabaigoje.

Ar saugu vežti brangius daiktus, pvz., pianiną ar tėvų lobį?

Esu matęs daug. Vieną kartą teko vežti senovinius veidrodžius, kurių vertė viršijo visą mikroautobusą. Tiesiog juos uždėjome ant specialios pagalvėtos grindų dangos ir užfiksavome diržais. Saugumas priklauso ne nuo to, kiek užrakiname durelis, o nuo to, kaip įkeliame daiktus. Mūsų komanda naudoja popierines, o ne plastikines dėžes (jos kvėpuoja ir neleidžia susiformuoti kondensatui), o tarpus užpildo oro burbuliukų plėvele ir putomis.

Brangius daiktus visada dedame į patį vidų, kad jų neišmuštų judantys kiti daiktai posūkiuose. Olandijos kelyje asfaltas lygus, bet vėjas ten gali būti stiprus, ypač prie jūros, todėl mašina gali šiek tiek svyruoti. Jei turite labai jautrių daiktų, praneškite iš anksto – padarysime „karkasą“ arba apvyniosime dvigubai. Niekada nebuvo atvejo, kad praradome kažką vertingo, nes mes žinome, kad reputacija brangesnė už bet kokį pianiną.

Kokius miestus Olandijoje dažniausiai aplankote?

Maršrutai yra gana standartini, bet viskas prasideda nuo pasienio punkto. Dažniausiai važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją (A2 autostrada), įsukame į Nyderlandus prie Venlo arba Oldenzo. Toliau sklidime į didžiuosius miestus: Amsterdamą, Roterdamą, Hagę, Utrechtą. Šie miestai yra pagrindiniai ekonomikos centrai, ten daugiausiai ir gyvena mūsų tautiečių.

Tačiau neapsiribojame tik Randstadu. Dažnai važiuojame į pietus į Eindhoveną (technologijų hubas) ar Tilburgą, šiaurėn į Groningeną ar Leeuwarden. Žinoma, ten važiuoja rečiau, todėl kaina gali būti šiek tiek aukštesnė dėl tuščiojo nuvažiavimo grįžtant, jei ten neturime kitų užsakymų. Jei gyvenate kažkur mažame kaime, pavyzdžiui, Overiselo provincijoje, tiesiog nurodykite adresą – mes radome ir daugiau iššūkių.

Ar reikia daryti muitinę ar kokių nors dokumentų?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra abi ES erdvėje, muitinės tarp šalių nėra. Mums nereikia eiti per „kontrolierių“ postus, kai įvažiuojame į Nyderlandus. Tai labai palengvina gyvenimą ir sutaupo laiką. Tačiau čia yra vienas „bet“. Jei perkeliate daugiau nei asmeninio naudojimo daiktų (pavyzdžiui, verslui skirtą techniką ar didelę partiją prekių), tai jau gali būti komercinis krovinys.

Tokių atvejų stengiamės išvengti be specialių sutarčių, o jei tai būtina, pranešame iš anksto. Taip pat, žinoma, negalima vežti draudžiamų daiktų: ginklų (be leidimo), narkotikų, alkoholio dideliais kiekiais (virš 90 litrų vyno ir t.t. asmeniniam naudojimui yra ribojama). Vairuotojams dažnai daro tikrinimus Vokietijoje, todėl viskas turi būti tvarkingai. Mūsų vairuotojai turi visus reikiamus CMR draudimo dokumentus, kurie garantuoja, kad jūsų krovinys yra apsaugotas.

O dėl maisto ir augalų? Ar galima vežti „skanėstų“ iš namų?

Kiekvienas lietuvis nori pasiimti šiek tiek „savo kruopų“ ar dešros, kai išvyksta gyventi užsienyje. Suprantu tai, mano žmona visada taip daro. Tačiau reikia būti atsargiems su gyvūninių kilmės produktais. Muitinė (ypač Vokietijoje ir pačioje Olandijoje) gali konfiskuoti mėsą, pieno produktus ar kiaušinius, jei jie nėra uždaryti originalioje, nerodytoje pakuotėje. Viena vertus, jie retai stabdo lengvuosius mikroautobusus dėl dešros, kita vertus – nesiųskite šaltos mėsos vasarą.

Augalai taip pat yra jautrus dalykas. Jei turite kelių vazonių gėlių, paprastai nieko neįvyksta. Tačiau jei bandote vežti sodinukus dideliais kiekiais ar retas rūšis, gali reikėti fitosanitarinis pažymėjimas. Geriau nebandyti savo laimės su dideliais kiekiais, nes galvos skausmas viršija naudą. O dėl sauso maisto – makaronų, grikių, cukraus – vežkite kiek norite, tai neproblema.

Kas nutinka, jei prieš pat išvykimą pasikeičia planai?

Gyvenimas neprognozuojamas. Vieni klientai susiranda problemų su nuomotojais Olandijoje, kitiems pasirodo, kad raktai nėra tokios datos. Esu pasirengęs tokiam elastingumui. Jei pranešate bent prieš 24–48 valandų, mes galime pridėti dieną prie išvykimo arba nuleisti daiktus sandėlyje laikinai.

Tačiau jei vairuotojas jau stovi prie jūsų durų o 8 ryto, o jūs sakinėte „keliau važiuoti rytoj“, tai jau problema. Mums reikia mokėti vairuotojui už jo laiką, planuoti maršrutą, kadangi gali būti kiti klientai. Todėl kuo anksčiau pranešate apie pokyčius, tuo mažesnė tikimybė, kad teks mokėti baudas už neatšauktą paslaugą. Mes ne esame bankas, kad būtų griežti, bet taip veikia verslas – laikas yra pinigai.

Ar reikia patiems dėti daiktus į dėžes?

Idealu būtų, jeigu klientas viską jau būtų supakavęs. Mūsų darbas yra pervežimas, o ne pakavimas, nors ir galime pasiūlyti pagalbą. Jei atvyksta vairuotojas vienas (be palydovos), jis negali praleisti valandų jums lentynas surinkiant į dėžes. Jis turi važiuoti toliau.

Tačiau dažnai siūlome „Pakavimo paslaugą“ už papildomą mokestį. Tada atvyksta du vyrai, jie užrulonuoja baldus, įpakoja lėkštes, uždengia baldus antkelėmis. Pasitikėjimas čia raktas. Aš pats mačiau, kaip klientai bandė įkišti indus į dėžę be popieriaus – tą dėžę atidarius buvo galima tik išmesti viską. Taigi, jei netikite savo galia rankose, geriau pasinaudokite mūsų medžiagomis arba pasamdykite mūsų komandą pakavimui. Tai sutaupo pinigų remontui.

Ar galima susiderėti dėl dalinio krovinio (dalies mikroautobuso)?

Žinoma, tai labai populiari paslauga. Tarkime, turite tik šešias dėžes ir vieną lovą. Jums nereikia mokėti už visą mikroautobusą. Mes surandame kitus klientus, kurie važiuoja tuo pačiu kryptimi (pavyzdžiui, kažkas iš Kauno važiuoja į Hagę). Taip susidaro „dalinis krovinys“.

Šiuo atveju kaina yra skaičiuojama už užimamą vietą kubiniais metrais arba palečių vietomis. Trūkumas tas, kad gali tekti šiek tiek palaukti, kol mes surenksime visus kitus klientus prieš išvykimą, arba atvykti į vietą šiek tiek vėliau, nes reikės iškrauti kitus prieš tai. Jei laikas jums svarbiau už pinigus – imkite visą mašiną. Jei norite sutaupyti – laukite mūsų skambučio dėl surinkimo.

Ką daryti, jei Olandijoje nėra kur laikinai padėti daiktų?

Tai dažna problema, ypač kai žmonės dar neturi pasirašę nuomos sutarties. Mes galime pasiūlyti sprendimą – laikiną sandėliavimą. Galime iškrauti jūsų daiktus pas mus Lietuvoje arba Olandijoje (turime partnerių sandėlius Roterdame ar Amsterdame aplinkoje) ir laikyti juos kelias dienas ar savaites.

Tai kainuoja papildomai, bet tai pigiau nei prarasti gerą butą, kurio laukėte, arba nebegauti mašinos į tą dieną. Kartais tiesiog reikia „parkavimo“ jūsų turto.