Perkraustymo į Olandiją patarimai kaip sutaupyti laiko ir nenuvilti

Sveiki, draugai, štai vėl susirinkome pašnekėti apie tai, kas man širdyje – jūsų sklandų perkraustymą. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską: nuo tų, kurie viską suplanavo kaip pačią geriausią šveicarišką laikrodžio mechaniką, iki tų, kurie ryte pažadėjo važiuoti, o vakare jau skambino verkdami, nes pasiklydo kažkur Vokietijos pietuose be degalų. Olandija – tai nuostabi šalis, kanalai, vėjo malūnai, tačiau logistika ten gana specifinė, o kelių sistemos apkrovos yra vienos didžiausių Europoje. Dažnai klientai klausia ne tik apie kainą, bet ir kaip viskas nutrumpa, nebūtų prarasta savaitgalis ar nereikėtų mokėti vairuotojui viršvalandžių už stovėjimą spūstyse.

Noriu pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti, kaip iš tikrųjų atrodo perkraustymo į Olandiją patarimai kaip sutaupyti laiko iš profesionalo, kuris yra nuvažiavęs tūkstančius kilometrų, požiūrio. Čia ne tik apie tai, kaip greitai vairuoti, tai apie tai, kaip išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiausią resursą – laiką. Žinoma, visada galima rasti pigų pervežėją „skrajūną“, kuris pažada atvežti per dieną, bet ar verta taikyti riziką, kai kalbame apie visus jūsų gyvenimo daiktus? Susitvarkykite patogiau, pasigerkite kavą ir skaitykite toliau, nes ši informacija gali jums sutaupyti ne tik nervų, bet ir pinigų.

Kelias ir kas su juo susiję

Kiek tiksliai laiko užtrunka tas nuvažiavimas su sunkvežimiu?

Paprastai nuo Vilniaus ar Klaipėdos iki Amsterdamo ar Roterdamo važiuojame apie 24 valandas grynojo vairavimo laiko, tačiau realybėje tai užtrunka maždaug dvi dienas, atsižvelgiant į poilsio laikus. Vokietijos autostradose, ypač ties Ruhr sritimi, susidaro milžiniškos spūstys, kurios gali pridėti papildomų keturių-penkių valandų, todėl niekada neskubėkite planuoti atvykimo tiksliai iki minutės. Aš visada sakau savo vairuotojams, kad geriau atvykti valanda anksčiau ir gerti kavą šalia, nei veržtis per raudoną šviesą ir bandyti „pagauti“ laiką.

Ar saugu važiuoti per naktį, kad būtų greičiau?

Naktinis važiavimas vasarą turi privalumų, nes mažiau sunkvežimių, tačiau žiemą rizikuojate užšokusiu keliu, ypač lenkiant per Eperheide arba Vokietijos kalnuotas dalis. Be to, daugelis šalių turi apribojimų sunkvežimams sekmadieniais ar šventėmis, todėl blogai suplanavę kelionę, galite tiesiog užstrigti prie uždarų vartų ir laukti iki ryto. Geriau važiuoti ramia ritmu, nes viena avarija dėl nuovargio užkirs kelią visam greičiui ir padarys daugiau žalos nei bet kokia stabdžių linija.

Kur geriau važiuoti – per Lenkiją ar per Vokietiją?

Per Vokietiją važiuojama greičiau dėl puikios kokybės kelių, tačiau ten reikia mokėti mokesčius už naudojimą (vignettes), kas gali brangiai kainuoti, jei neturite jų iš anksto užknyguotų. Lenkija šiuo metu sparčiai gerina savo kelių infrastruktūrą, tačiau A2 autostradoje dar galima užtiktą „gumbų“ ar staigų posūkių, kurie prailgina kelionę. Pasirinktas maršrutas turėtų priklausyti nuo to, iš kur tiksliai keliaujate – jei iš Šiaulių, tai per Lenkiją tiesiai, o jei iš Marijampolės, gali praversti trumpesnis maršrutas per Karaliaučiaus kraštą, jei dokumentai tvarkingi.

Buitinės detalės ir dokumentai

Ar reikia mokėti importo mokestį už savo senus baldus?

Jei perkraustote savo buitinę techniką ir baldus į Olandiją nuolatosi gyventi, dažniausiai Jums nereikia mokėti PVM ar importo muito, tačiau tai galioja tik tada, kai daiktai naudoti ir juos turite nuo mažiau nei šešių mėnesių. Būtina užpildyti specialią „Transfer of Residence“ deklaraciją ir parodyti muitininkui, kad jūsų senasis adresas Lietuvoje tikrai egzistavo, pavyzdžiui, pateikiant elektros mokėjimo kvitą. Daugelis žmonių čia susiduria problema, nes neturi jokių įrodymų, kad gyveno ne viename, o tada muitinė gali priskaičiuoti mokesčius pagal naujų daiktų tarifus.

Kaip reikia sudaryti daiktų sąrašą, kad neišsižiotų muitinėje?

Sąrašas turi būti ne tik „stalas, kėdė, lagamina“, bet konkrečus, pvz., „medinis maitinimo stalas, 2 vnt., pilka sofa, 1 vnt.“, nes muitinės darbuotojai mėgsta tikrinti, ar nenešate kontrabandos. Jei sąrašas bus pernelyg bendras, jie gali liepti iškrauti visą sunkvežimį ir patikrinti kiekvieną dėžę, kas užtrunka valandas, o kartais ir dienas. Aš visada patariu savo klientams dėti numerius ant dėžių ir sąraše rašyti numerį bei turinį – taip greitai surandate, ko ieškote, o muitinė mato, kad esate organizuotas žmogus.

Ar galima vežti maisto atsargas, kad nereikėtų eiti į parduotuvę iš karto?

Galite vežti sauso maisto, konservų, tačiau mėsos, pieno produktų ir vaisių iš šalių už ES ribų (jei ateinate iš ne ES šalių) griežtai draudžiama arba sunkiai reguliuojama, net jei tai tik Jūsų mamos kepta kiauliena. Muitinės šunys labai jautrios kvapui, o jei randa neleistiną maistą, viską konfiskuoja vietoje, o Jums gali skirti baudą už biologinių atliekų gabenimą. Geriau suvalgyti visą gerąjį lietuvišką maistą prieš pat pasienį ir Olandijoje nusipirkti šviežių produktų vietiniame „Albert Heijn“ supermarke.

Organizacija ir kaina

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas?

Kaina svyruoja labai plačiai – pradedant nuo 500-600 eurų už mažą „Vivaro“ tipo furgoną su keletu dėžių, iki 2500-3000 eurų, kai reikalingas 20 tonų sunkvežimis su kelininkais. Čia labai svarbu ne tik atstumas, bet ir darbas vietoje – jei Olandijoje reikia įvežti daiktus į trečią aukštą be lifto, kaina šuoliais aukštėl. Dažnai klientai klausia, kiek kainuoja perkraustymo į Olandiją patarimai kaip sutaupyti laiko, o aš atsakau, kad brangiausia yra tas laikas, kurį praleidžiate sprendžiant problemas, kurias sukėlė netvarkingas supakuojimas.

Ar verta vežti patys su priekaba, ar geriau pasikviesti profesionalus?

Jei turite tik kelias dėžes ir galite tai padaryti per vieną dieną, be abejo, važiuokite patys, tačiau turėkite omenyje, kad vairuoti automobilį su pilna priekaba neįregistruota verslui gali būti draudžiama pagal jūsų draudimo polisą. Be to, jei įvyksta avarija, ir jūs ne esate profesionalus vairuotojas, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti atlyginimą, o pažeidžiami daiktai lieda ant jūsų sąskaitos. Profesionalai turi visus reikalingus draudimus, įranga užtvirtinimui ir žino, kaip elgtis, jei kelyje pasirodo policija.

Ar reikia iš anksto užsakyti vietą iškrovimui gatvėje?

Olandijoje, ypač miestuose centre, gatvės yra labai siauros, o parkavimo vietos – brangios ir retos, todėl būtinai iš anksto pasitikrinkite, ar galėsite statyti sunkvežimį prie namų. Kartais reikia gauti specialų leidimą iš savivaldybės („ontheffing“) užsukti į pėsčiųjų zoną, o jei to nepadarote, gausite baudą, kuri prasidės nuo 100 eurų. Aš visada patariu klientams nuvažiuoti į vietą iš anksto arba paklausti kaimynų, kur dažniausiai stovi dideli sunkvežimiai, jei tokių nėra – reikės ieškoti artimiausios didelės parkavimo aikštelės.

Specifika Olandijoje

Kaip elgtis su dviračiais, aš juos turiu keletą?

Olandai myli dviračius, tačiau juos vežti sunkvežimių priekaboje reikia labai atsargiai, nes jie lengvai sugenda arba pavogiami, jei ne užrakinti. Geriausia juos padėti viduje, įrengus specialias laikiklius arba uždengus juos drobe, kad niekas matytų, kad tai brangūs „Gazelle“ ar „Batavus“ modeliai. Jei paliksite dviračius lauke neapsaugotus, tikėkitės, kad ryte jų nebepastebėsite, nes Olandijoje dviračių vagysčių statistika yra kaip ir automobilių Lietuvoje.

Kas daro, jei kelyje sugenda sunkvežimis?