Perkraustymas iš Olandijos: pilnas vadovas, kainos ir patarimai nuo A iki Z

Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką Olandijos ir Lietuvos maršrutas mane privertė pamatyti viską – nuo begalo kompleksinių rūsių Krokuvoje (Kražių gatvės variantai Vilniuje, kas supranta, žinos) iki paprastų studentų siuntų iš Amsterdamo centre esančių kanalų namų. Perkraustymas iš Olandijos atrodo paprasta užduotis žemėlapyje – tiesiiai į šiaurę per Vokietiją, tačiau praktikoje tai yra logistinis sprendinys, reikalaujantis ne tik vairuotojo, bet ir dispečerio, kuris žino, kur Belgiijoje lengviau pravažiuoti, o kur vengti kamščių. Daugelis klientų mano, kad tai tik apie tai, kad užsukame sunkvežimį ir išsivežame, tačiau realybėje yra daugiau niuansų, kurie gali padaryti jūsų perkraustymą maloniu arba... labai brangiu išmokymu.

Šiandien norėčiau pasidalinti ne teoriniais vadovais, kurie rašomi biuruose, o oda jaučiamu patyrimu. Kalbėsime apie tai, kaip iš tikrųjų veikia kainų formavimas, kodėl Belgijos keliai mūsų neaplenkia ir ką daryti, jei Olandų muitinė (nors ir retai, bet) užkabina jūsų krovinį. Jei ruošiatės grįžti į Lietuvą ar tiesiog perkelti verslo siuntas, šis straipsnis bus jums kaip žemėlapis be kelio ženklų – aš jums juos nurodysiu.

Kainos ir planavimas: kiek tai kainuoja ir kada keliauti

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje ant etiketės. Perkraustymas iš Olandijos kainuoja nuo 60 iki 120 eurų už kubinį metrą, priklausomai nuo to, kiek tiksliai vietos jums reikia. Jei turite tik kelias dėžes ir galinčią sofą, tai gali kainuoti ir 500–600 eurų, tačiau jei vežate pilną namų ūkį, 1200–1500 eurų suma yra visiškai reali. Paskaičiuokite taip: mažas (3,5 t) krovininis mikroautobusas talpina apie 10–12 kubinių metrų, o didesnis – iki 20. Taigi, jei telefonu pasakote „mažai daiktų“, o atvyksta vairuotojas ir negali padėti dėžės dėl to, kad mikroautobusas jau pilnas – situacija tampa įkyri. Visada geriau nufotografuoti daiktus ir išsiųsti dispečeriui, oukart gausite tikslią citatą be jokio „galbūt“.

Ar verta važiuoti vasarą, kai visi sako, kad brangu?

Žmonės klausia arba važiuoja, kai jau reikia, bet vasara yra „auksinis amžius“ pervežimo kompanijoms. Birželio–rugpjūčio mėnesiais kainos šuoliuoja aukštyn, nes paklausia tiesiog milžiniška – visi grįžta atostogų metu, studentai baigia mokslus. Jei galite, planuokite perkraustymą iš Olandijos pavasario pabaigoje (gegužės viduryje) arba rudenį (rugsėjo antrojoje pusėje). Tada ne tik sutaupysite 10–15 proc., bet ir galėsite derėtis dėl patogesnio pristatymo laiko, nes vairuotojai nebegenda taip, kaip liepos viduryje. O taip pat, atsiminkite apie šventes – Olandijoje Karaliaus diena balandžio 27-ąją gali sujaukti planus, kai keliai uždaryti arba sunkiai pravažiuojami.

O jeigu aš turiu tik vieną ar dvi didelias krones, o ne butą?

Daugelis sako, kad tai neapsimoka kreiptis į firmas, tačiau aš nesutikčiau. Gamyklinės krosnys ar pianinai – tai ne dėžė su knygomis, jas reikia fiksavimo, specialių juostų, o kartais ir įrankių. Jei bandysite vežti tokius daiktus savarankiškai nuomotame „volve“ furgone, rizikuojate ne tik sugadinti brangų daiktą (o krosnis gali kainuoti tūkstančius), bet ir susižaloti nusileidžiant ją. Mūsų patirtis rodo, kad sunkiųjų krovinių kėlimas su hidrauline platforma kainuoja nedaug, bet sutaupo nervus. Todėl net ir vienas didelis daiktas gali būti pagrindas kreiptis, nes dalinis krovinys (kai į tą patį mikroautobusą įkrauname ir kitų klientų daiktus) gali atėti labai pigiai.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Olandijos iki Lietuvos?

Teoriškai – 18–20 valandų važiavimo grynu laiku be sustojimų. Tačiau praktikoje perkraustymas iš Olandijos užtrunka maždaug 1.5–2 dienas. Kodėl? Nes vairuotojas turi poilsio laiko, o belgų ir vokiečių keliai (ypač A2 ruožas ties Miunsteriu) yra vieni dažniausiai užkemšamų Europoje. Jei krovinys surenkamas iš keleto vietų (pavyzdžiui, vienas dėžės Eindhovene, kitas Hagoje), tai prideda dar pusę dienos. Geriausia planuoti taip, kad vairuotojas atvyktų paimti daiktus antradienį ar trečiadienį – tuomet mažiau rizikos užstrigti savaitgalio eismo gūžiuose, ir jūsų baldai Lietuvoje pasirodo jau penktadienį.

Dokumentai, muitinė ir Olandijos niuansai

Ar reikia ką nors specialaus daryti su dokumentais, jei grįžtu į Lietuvą?

Nors abi šalys yra ES erdvėje ir narės, formalumų vis tiek gana. Būtina turėti krovinių manifestą (CMR važtaraštį), kuris turi būti tikslus. Jeigu dokumentuose parašysite „baldai“, o muitininkas randa 5 dėžes su alkoholiu, situacija taps įdomi. Jei perkraustymas iš Olandijos vyksta dėl gyvenamosios vietos keitimo, gerai turėti ir LR pasą arba ID kortelę, bei galimai sutartį su darbuotoju Lietuvoje, jei kils klausimų dėl asmeninio daikto paskirties. Olandų muitinė (Douane) yra gana techniška, jei matyklėja, kad vežate naujus (su etiketėmis) daiktus dideliais kiekiais, gali įtarti prekybą.

Kas daryti, jei turiu automobilį, kurį reikia nuvežti kartu su baldais?

Tai dažnas klausimas, ypač tarp tų, kurie Olandijoje dirbo ir nusipirko „BMW“ ar „Audi“. Automobilis gali būti vežamas su priekaba (jei vairuotojas turi teises) arba užkeltas ant autovežio. Čia svarbu: automobilis turi būti techniškai tvarkingas, turi galiojanti draudimo polisas (žalias kortelė). Be to, jei automobilis neregistruotas Lietuvoje ir jums reikia jį užregistruoti grįžus, būtina susitarti dėl laiko, kad vairuotojas galėtų jį atvežti tiesiai į techninės apžiūros stotį arba sandėlį, kur jūs jį priimsite be „automobilio stovėjimo ant gatvės“ problemų. Dažnai klientai pamiršta, kad įvežti automobilį nėra tas pats, kas nupirkti jį „Autobild“ skelbime – reikia Muitinės deklaracijos.

Ar Olandijoje yra kokia nors ypatinga taisyklė dėl parkavimo?

O, tai viena svarbiausių dalykų! Amsterdamo, Roterdamo ar net mažesnių miestų centre (pvz., Leidene ar Utrechte) sunkvežimis negali tiesiog sustoti „prie buto“. Ten gatvės siauros, o kanalai arti. Jei neužsisakote specialios vietos (taip, Olandijoje tai galima padaryti pas savivaldybę, „ontheff“), vairuotojas gali gauti baudą, o ją sumokėsite jūs. Patirtis rodo, kad dažniausiai reikia krauti iš tolimesnių parkavimo zonų, naudojant vežimėlius, o tai užtrunka. Taigi, pasirūpinkite vieta iš anksto arba pasiruoškite, kad vairuotojas teks nešti daiktus 100–200 metrų.

Pakavimas ir patys pervežimo procesas (kas vyksta realybėje)

Ar turiu pats viską supakuoti į dėžes?

Galite ir ne, bet tai padidins sąskaitą. Mūsų komanda atveža dėžes, juos surinko ir užkaluna, tačiau tai laiko klausimas. Jei norite sutaupyti, pasirūpinkite dėžėmis (Olandijoje jas lengva gauti nemokamai iš parduotuvių, pvz., „Albert Heijn“ arba statybų aikštelės, tik pasirūpinkite, kad jos būtų sausos ir be chemikalių). Svarbu: knygas nekraukite į didžiules dėžes – vairuotojas jas nepakels. Mažos dėžės knygoms, didelės – patalynėms ir vystyklams. Perkraustymas iš Olandijos tampa daug brangesnis, jei dėžės suyra kelionės metu, todėl nenaudokite senų, drėgnų dėžių. Geriausia investuoti į kietas, dėžės tipo „moving boxes“.

Kaip elgiamasi su pačiais jautriausiais daiktais?

Tais atvejais, kalbant apie indus, paveikslus ar veidrodžius, nenaudojame laikinų sprendimų. Indai supakuojami į specialias dėžes su skyrieliais, kiekvienas apvyniojamas burbuluota plėvele. Paveikslai – į specialius rėmus (kartoninius „krepšius“). Aš asmeniškai visada primenu vairuotojams: jei paveikslas brangus, jis turi važiuoti vertikaliai, ne gulinčiai. Olandų keliai gali būti banguoti, ypač ties Vokietijos pasienio ruožais, todėl vibracija yra priešas. Jei turite kažką labai vertingo (kaip senovinės laikrodžius ar keramiką), geriau tai vežti asmeniniame automobilyje arba pasirūpinti ypatingu draudimu.

Ar vežate dviračius? Olandijoje jų daug.

Žinoma, dviračių yra daugiau negu mašinų. Juos galima vežti kabančius ant specialių stovų mikroautobuso gale arba viduje, jei yra vietos. Svarbu atsiminti – dviratis turi būti nuleistas ratus (arba bent jau atsuktas vairas), jei jis važiuoja viduje, kad neužimtų per daug vietos. Jei dviračius turi 4-5, tai jau užima apie 1 kubinį metrą. Dažnai klientai pamiršta apie dviračių akumuliatorius (jei tai elektriniai), juos reikia išimti ir vežti atskirai, kad nešaltų ir nejudėtų.

Rizikos, draudimas ir neplanuotos situacijos

Kas atsitinka, jei kelionės metu užstrigs sijū prie Aacheno?

Tai klasika. Aachenas ir Vokietijos automagistralių mazgai yra „juodosios skylės“. Jei įvyksta avarija arba eismo įvykis, mes nedelsdami pranešame klientui. Jeigu perkraustymas iš Olandijos yra labai skubus, mes bandome perorientuoti kitą vairuotoją, esantį arčiau, tačiau tai retas atvejis. Dažniausiai tiesiog stovime ir laukiam. Klientas dažnai klausia: „Ar man gausite atlyginimą už vėlavimą?“ – atsakymas paprastas: ne, nebent tai užtrunka savaitę. Esame atsakingi už krovinio saugumą, bet ne už eismo sąlygas, kurių nei mes, nei jūs negalime kontroliuoti. Geriau turėti šiltus drabužius ir vandens butelį, jei planuojate važiuoti kartu su vairuotoju.

Ar mano daiktai apdrausti?

Standartiškai taip, bet visada skaitykite sutartį. Yra CMR draudimas, kuris dažniausiai dengia 10 eurų už kilogramą (tai yra oficialus tarptautinis standartas). Jei vežate 1000 kg vertės daiktų, tai gali būti per mažai, jei tarp jų yra brangus kompiuteris ar juvelyriniai dirbiniai. Aš visada patariu paskaityti „Exclusions“ išimtis. Daiktai, kuriuos pakavote patys (pvz., dėžės su knygomis, kurias užkalino ne mūsų žmonės), gali būti nedraudžiami, jei dėžė suirs. Taigi, jei turite kažko ypatingai brangaus, praneškite iš anksto – papildomas draudimas kainuoja nedaug, bet suteikia ramybės.

Kas nutinka, jei Lietuvoje nebegaliu priimti krovinio numatomu laiku?

Gyvenimas – ne filmas, situacijos keičiasi. Jei vairuotojas jau yra prie jūsų namų Vilniuje, o darbo vieta liepia likti darbe arba raktai pasilikė tėvų name Kaišiadorių rajone, vairuotojas negali laukti amžinai. Paprastai turime 1-2 valandų laukimo laisvę nemokamai, toliau – mokestis už valandą. Geriausias sprendimas – pasirūpinki atsarginiu žmogumi (draugas, kaimynas, tėvai), kuris gali priimti krovinį. Mūsų vairuotojai yra mandagūs, padės pripilti dėžes į garažą ar koridorių, jei negalima iškrauti į butą iš karto.

Išvada

Perkraustymas iš Olandijos nėra tiesiog fizinis daiktų perkėlimas iš taško A į tašką B.