Perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą: pilnas vadovas, kainos ir iškrovimo niuansai

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – pradedant nuo tų laikų, kai vairuotojai vežiodavo „ką tik ne“ parduotuvėse nupirktas prekes „iš po lentynos“, baigiant šiandienos logistikos rūmu, kai viskas turi būti apskaičiuota iki gramo. Olandija (Nyderlandai) visada buvo ir išliks viena aktyviausių kryptų mums. Lietuviai ten dirba, gyvena, kūriasi šeimas ir, žinoma, galvoja apie sugrįžimą arba tiesiog perveža daiktus į Lietuvą.

Norėčiau papasakoti ne „sausą“ teoriją, o tai, kas vyksta realiame gyvenime, kai sujungiamame Olandijos kanalus su Lietuvos gruntkeliais. Perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja ne tik geros technikos, bet ir žinojimo, kaip elgtis su kliento, kuris dažnai gyvena stresine būsena, lūkesčiais. Žemiau išdėstysiu viską, ką privalote žinoti, kad nebūtumėte apgauti ir kad jūsų turtas atvyktų saugiai.

Įvadas

Kiekvieną kartą, kai gaunu užklausą iš kliento, sakantis „reiškia, važiuoju namo“, aš žinau, kad tai tik pradžia. Dažniausiai žmonės pervertina savo jėgas ir nuvertina atstumus. Atstumas nuo Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus ar Kauno yra apie 1700–1800 km. Tai ne kelionė prie jūros penktadienio vakarą. Čia reikia logistikos.

Daugelis klausia: „kodėl brangu?“ Tiesioginis važiavimas viena kryptimi, atsižvelgiant į degalų kainas (Olandijoje ir Vokietijoje jos aukštos), mokesčius už kelių naudojimą (vokiškos „vinjetės“ už transporto priemones, o ne paprasti automobiliai), ir vairuotojo darbo laiką, kainuoja nemažai. Profesionalus perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą niekada nebus pigus, jis gali būti tik protingas.

Be to, svarbu suprasti, kad mes ne tik vežame baldus. Mes vežame jūsų ramybę. Jei užsakote paslaugas „kišenėje“ ieškančiams firmoms, rizikuojate likti be daiktų arba juos gauti sulaužytus. Mano patirtis rodo, kad pigiausio pasiūlymo siekimas dažniausiai baigiasi didžiausiu nuostoliu. Šiame straipsnyje aptarsime nuo dokumentų iki to, kaip elgtis, jei vairuotojas atvyksta pavėluotai, nes kelyje įvyko avarija.

Kas vyksta su kaina ir procesu

Kiek praktiškai kainuoja perkraustymas iš Olandijos?

Čia nėra vieno atsakymo, nes kiekvienas namas skiriasi. Jei turite butą su standartiniu baldų komplektu (sofa, lova, spinta, virtuvės komplektas) ir apie 30 dėžių, kalbame apie maždaug 1–1,5 tonų krovį. Tokiam perkraustymui iš Olandijos į Lietuvą reikėtų maždaug 5–6 kubinių metrų erdvės sunkiajame automobilyje. Tokiam atvejui kaina svyruoja nuo 1200 iki 1600 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia iškelti daiktus iš trečio aukšto be lifto Olandijoje. Jei turite pilnametį namą su garažu ir ūkiniu pastatu, svyruoti gali nuo 3000 eurų ir daugiau. Visada prašau klientų nufotografuoti daiktus arba nusiųsti vaizdo įrašą – taip išvengiame situacijų, kai „mažai daiktų“ tampa pilnu sunkvežimiu.

Kiek laiko užtrunka visa kelionė?

Teoriškai vairuotojas važiuotų 18–20 valandų, jei nebūtų poilsio laikų, techninių pertraukų ir tikslaus grafiko. Tačiau realybėje tiesioginis perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą su iškrovimu ir įkrovimu trunka 2–3 dienas. Vairuotojas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo (tachografai), todėl jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės. Be to, jei reikia surinkti krovį iš kelių klientų (taip vadinamas „gruodulinis“ pervežimas), tai gali užtrukti ilgiau, nes tenka derinti laikus su visais. Geriausia derėtis apie konkretų pristatymo laiką, bet žinokite – vairuotojas gali vėluoti dėl spūsties prie Vokietijos sienos arba apkrovos centuose.

Ar galima sutaupyti, jei aš pats padėsiu krauti?

Žinoma, galite, bet tai turi savo niuansų. Jei įsirengiate dėžes ir susistate daiktus prieš namus, vairuotojas tik užjuos juos į kėbulą – taip sutaupote 20–30 % nuo darbo užmokesčio. Tačiau turi būti atsargūs. Jei jūsų supakuota dėžė išsirinks viduje, o vairuotojas to nepastebėjo (jis neįkiša rankos į kiekvieną dėžę), atsakomybė gali būti neaiški. Aš visada patariu – jei norite sutaupyti, darykite „fizinį“ darbą (nešioti į mašiną), bet leiskite mums užtikrinti, kad tai padaryta saugiai ir užtvirtinta tarpomis, kad daiktai „nešoktų“ po keliu.

Olandijos specifika ir iškrovimo ypatumai

Ar sunku pavažiuoti į Amsterdamo centrą su sunkvežimiu?

Tikrai taip. Olandijos miestai, ypač senieji, kaip Amsterdamas, Utrechtas ar Leidenas, yra sužlugdyti siaurais gatvelėmis, kanalais ir pėsčiųjų zonomis. Didelis „tentalas“ (tentras) tiesiog negali važiuoti į centrą. Tokiu atveju mes naudojame smulkesnę techniką arba reikia specialių leidimų, kurie kainuoja pinigus ir laiką. Dažnai tenka statyti mašiną toliau, prie miesto pakraščio, ir pervežti daiktus mažesnėmis transporto priemonėmis. Jei gyvenate centre, būtinai tai pasakykite iš karto, nes perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą gali brangti dėl papildomų vietos savivaldybės mokesčių už stovėjimą arba specialios transporto priemonės nuomos.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Vienas dažniausių nesusipratimų. Vairuotojas atvyksta į Olandiją, jis nori įkrauti baldus, o klientas sako: „Štai šitą oldą mesim, ir šitą sulaužytą spintelę imkit“. Draugai, mes ne šiukšliavežiai. Mums už tai nėra mokama, o Lietuvoje šiukšlių išvežimas yra brangus dalykas. Jei turite nereikalingų daiktų, juos reikia išvežti į Olandijos šiukšliadėžę (milieustraat) prieš mūsų atvykstą. Kroviniui mokėsite už kiekvieną svorio ar tūrio kilogramą, o ne už šiukšles.

Ar saugu duoti raktus pašto dėžutei?

Kai atvykstate į Lietuvą, o vairuotojas dar važiuoja, dažnai kyla klausimas dėl raktų. Niekada neduokite vairuotojui visų raktų ryšulių su automobilių ir kitų butų raktais. Atskirkite tik būtina raktą nuo durų. Geriausia, jei galite atvykti į iškrovimą patys arba leisti raktus artimam giminaičiui. Aš mačiau atvejus, kai vairuotojas prarastavo raktus arba juos užrakino viduje, ir tada prasidėdavo „komedija“ su brangiais meistrais-gamyklėmis.

Dokumentai ir draudimas

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Esant Schengen erdvei, sienų nėra, tačiau dokumentų reikia. Turite turėti asmens tapatybės dokumentą (pasą ar ID kortelę), kurio pagrindu galima perduoti siuntą. Jei pervežate ne savo daiktus (pvz., tėvų), reikia notarinio pavedimo arba raštiško sutikimo, kad šie daiktai nėra pavogti. Taip pat svarbu krovinio sąrašas (prekių-sąskaitos faktūros kopija arba paprastas daiktų sąrašas). Muitinė Lietuvoje tikrai retai, bet kartais sustoja ir tikrina, ar nevežate prekes parduoti (verslą). Jei perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą atrodo kaip prekybinis siuntimas (100 tos pačios rūšies daiktų), gali būti problemų.

Ar man reikia drausti daiktus?

Tai ne pasirinkimas, tai privalumas. Mūsų įmonė turi standartinį CMR draudimą, kuris dengia 8,33 SDR (specialiųjų traukimo teisių) už kilogramą. Tai nėra dideli pinigai, jei vežate brangiausią techniką. Jei turite brangų pianiną, galerijos paveikslus ar brangų elektroniką komplektą, privalote pasakyti ir papildomai juos apdrausti. Negerai, kai klientas sako: „O, aš nepaminėjau, kad ten yra 5000 eurų vertės fotoaparatas“ jau tada, kai dėžė sulaužyta. Draudimas – tai jūsų ramybė.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugedo kelyje?

Tokios situacijos įvyksta. Nors technika bei gerai prižiūrima, padangos plyšta, o varikliai negeria. Jei perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą sustoja pusiaukelėje, logistikos vadybininkas turi iš karto siųsti pagalbos automobilį arba perkrauti krovinį į kitą mašiną. Jums nereikia papildomai mokėti už šią avariją, tai mūsų rizika. Tačiau reikia kantrybės – kartais tai gali užtrukti papildomą dieną.

Smulkmenos, kurios svarbios

Ar galima pervežti augalus ir maistą?

Augalus galima, bet yra apribojimai dėl žemės. Jei augalas turi daug savosios žemės, galimai jo nepraleis sienos saugos (fitosanitarinė kontrolė), nors tarp ES šalių tai retai. Geriau nuplauti šaknis ir sudėti į dėžę be žemės. Maisto produktų nebegėrėčiau (mėsa, sūris), ypač jei nėra originalios pakuotės su etiketėmis, kad matytųsi kilmė. Gėrimus, ypač alkoholį, reikia deklaruoti, jei kiekis viršija nustatytas normas, nors asmeniniam naudojimui paprastai praeina be problemų, jei tai nėra verslinis kiekis.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Tai labai lietuviškas klausimas. Olandijoje ar Vokietijoje arbatpinigiai yra įprasti, Lietuvoje – ne visada. Tačiau vairuotojai, kurie atlieka fizinį darbą, nešioja jūsų sofas į ketvirtą aukštą be lifto, tikrai tikisi padėkos. 10–20 eurų arba geras kavos arbatos puodelis daro stebuklus. Aš asmeniškai visada sakau vairuotojams: „dirbkite taip, kad klientas norėtų duoti arbatpinigių, o ne kad jis jais mokėtų už savo nervus“. Tai ne privalomas, bet labai pagarbus žingsnis.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į vieną dalyką – pasitikėjimą. Pasirinkdami transporto bendrovę, nepasilikite ties pigiausia kaina. Pažiūrėkite į atsiliepimus, klauskite apie technikos amžių ir draudimą. Mūsų sektoriuje, kaip ir gyvenime, laikrodis rodo laiką, bet ne kokybę. Profesionalus perkraustymas iš Olandijos į Lietuvą turi būti suplanuotas taip, kad jums nereikėtų galvoti apie rūpesčius kelyje, o tik apie tai, kur statysite savo mėgstamą fotelį naujuose namuose.

Tikiuosi, ši informacija padės jums išvengti klaidų. Jei turite abejonių dėl savo konkretaus atvejo, visada geriau paskambinti ir paklausti vadybininko išklausyti jūsų situaciją, nei spėlioti forume. Sėkmės kelionėje ir sėkmingo įsikurdimo atgal Lietuvoje!