Perkraustymas į Kauną iš Šageno (Schagen): Išsamus eksperto vadovas ir logistiniai niuansai

Įvadas

Perkraustymas į kitą šalį visada yra sudėtingas ir emocingas gyvenimo etapas, o kai kalbama apie perkeliantis daugiau nei 1500 kilometrų atstumu, iš Nyderlandų provincijos Šageno (Schagen) į Lietuvos laikinąją sostinę Kauną, viskas tampa dar įdomiau ir reikalauja ypatingo dėmesio. Esdamas šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau begalę būdų, kaip galima blogai suplanuoti tokią kelionę, ir dar daugiau tų, kurios buvo įgyvendintos be jokių nesklandumų. Šis straipsnis yra sukurtas tam, kad jūsų kelionė iš Šiaurės Olandijos į Lietuvą priklausytų priejų kategorijos.

Šagenas, ramus ir charizmatiškas miestas Šiaurės Olandijos provincijoje, turi savo ypatingumų, kurie lemia paties perkraustymo organizavimą. Čia gatvės dažnai siauresnės, o olandiškoji architektūra, ypatingai namų tipai, gali sukelti iššūkių kraunant didelius baldus. Tuo tarpu Kaunas – miestas, kuris greitai vystosi ir kurio senamiestyje ar naujuosiuose rajonuose gali reikėti specialių leidimų arba techninių sprendimų krovinio iškrovimui.

Šiame straipsnyje mes ne tik paaiškinsime, kaip techniškai atrodo toks pervežimas, bet ir panagrinėsime maršruto pasirinkimą, dokumentaciją bei tai, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurias daro klientai, pirmą kartą organizuodami tarptautinį perkraustymą. Mūsų tikslas – pateikti tokį kiekį informacijos, kad, kai atvyksite į Kauną, jausmatis ne tik nusivargę, bet ir ramūs, žinodami, kad jūsų turtas pasiekė vietą saugiai ir laiku.

Svarbu suprasti, kad tarptautinis pervežimas nėra tik vairavimas iš taško A į tašką B. Tai yra sudėtingas logistinis grandinėlės procesas, kuriam reikalingas tikslumas, patirtis ir žinojimas, kaip elgtis ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos bei Lenkijos keliuose. Todėl toliau pateikiame išsamų atsakymų į klausimus, kurius dažniausiai užduoda klientai planuodami tokį perkraustymą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka perkraustymas iš Šageno į Kauną ir kokie yra pagrindiniai maršruto variantai?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis, nes priklauso nuo pasirinkto transporto priemonės tipo ir pageidavimų, tačiau remiantis mano ilgamečia patirtimi, standartinis važiavimo laikas be ilgesnių sustojimų svyruoja nuo 18 iki 22 valandų grynojo vairavimo. Praktiškai, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus, kelionė paprastai trunka apie 2 dienas.

Yra du pagrindiniai maršrutai. Pirmasis ir dažniausiai renkamas – sausumos kelias per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Šageno važiuojama link Hamburgo, toliau per Berlyną link Poznanės, vėliau į Varšuvą ir galiausiai per Lietuvos pasienio punktą (pavyzdžiui, Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos kelią „Kalvarija“ arba „Lazyrai“) į Kauną. Šis maršrutas patogus tuo, kad yra daug kelių, kuriuose galima sustoti pailsėti, pavalgyti ir papildyti degalus.

Antrasis variantas, kuris retesnis, bet kartais tinka, yra maršrutas su keltu. Nors Šagenas yra netoli jūros, patogiausias yra nuvažiuoti iki Vokietijos uostų (Kylis arba Rostokas) ir keltu pasiekti Klaipėdą, o vėliau važiuoti automagistrale į Kauną. Tai gali būti brangiau, tačiau leidžia vairuotojui labiau pailsėti, jei krovinys yra labai jautrus. Tačiau dėl logistikos sudėtingumo dažniausiai rekomenduojame sausumos kelią per Varšuvą, kuris yra ekonomiškesnis ir lankstesnis laiko atžvilgiu.

2. Kaip apskaičiuojamas perkraustymo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Perkraustymo kaina nėra fiksuota, tai nėra prekė, kurią galima įsigyti parduotuvėje su kaina. Ji susideda iš kelių komponentų. Pirmiausia – tai atstumas. Matuojame nuo pirmosios kelionės pradžios Šagene iki paskutinio išsikrovimo taško Kaune. Taip pat skaičiuojame grįžtamąjį kelionę tuščiu (arba užpildytu, jei randamas grįžtant krovinys) keliu.

Antrasis ir labai svarbus komponentas – krovinio tūris (m³) arba svoris. Jeigu perkeliate tik vienų kambarių baldus iš buto, reikės mažesnio automobilio (apie 20 m³). Jeigu perkeliate visą namą su garažu ir sodu, gali prireikti 40 ar net 90 m³ vilkiko su puspriekabe. Kuo didesnis automobilis, tuo brangiau degalai ir kelių mokesčiai (mokesčiai Vokietijos autostradose ir Lenkijos greitkeliuose yra dideli).

Taip pat kainą lemia darbo valandos. Ar reikia komandai Šagene išpakuoti baldus, juos supakuoti į dėžes, užkelti į automobilį, o Kaune – atvirkščiai? Ar klientas viską padaro pats? Darbo trukmė priklauso ir nuo patekimo prie namo sąlygų. Jeigu Šagene reikia nešti daiktus 50 metrų nuo namo iki automobilio, tai užtrunka ilgiau nei jei automobilis gali statiškai stovėti tiesiai prie durų. Taip pat į kainą įeina draudimas, pakavimo medžiagos (dėžės, burbuliukai, lipdukai) bei speciali įranga (keltuvai, juostos).

3. Ar reikia mokėti muito arba užpildyti specialių dokumentų pervežant daiktus iš Nyderlandų į Lietuvą?

Kadangi ir Nyderlandai, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, tai yra viena didelė rinkos zona. Tai reiškia, kad jokių muito mokesčių ar importo deklaracijų už asmeninius daiktus nereikia. Jūsų turtas gali keliauti laisvai per sienas be jokio biurokratinio trikdžio.

Tačiau, mano patirtis rodo, kad visada reikia būti pasiruošusiam dokumentuojant turto kelią. Nerekomenduojama važiuoti „tuščiomis“. Būtina sudaryti krovininės deklaracijos sąrašą (angliškai Packing List arba *Inventory List). Tai yra detalus sąrašas, kuriame nurodomi visi gabenami daiktai: baldai, buitinė technika, asmeniniai daiktai. Šis dokumentas turi būti pasirašytas abiejų šalių kalbomis (lietuvių ir olandų arba anglų).

Kodėl tai svarbu? Jeigu kelyje sustings policija arba muitinė (nors vidinėse ES sienose tikrinimai reti, tačiau atsitinka), turintys tvarkingą sąrašą, jūs įrodysite, kad tai nėra prekybinis krovinys, o asmeninis perkraustymas. Be to, šis sąrašas būtinas draudimo atveju. Jeigu automobilis patektų į avariją ir daiktai būtų sugadinti, draudimo kompanija reikalaus įrodymų, kas taip buvo vežama. Be sąrašo gali būti sunku gauti kompensaciją.

4. Kokios yra specifinės perkraustymo iš Šageno problemos susijusios su olandiška architektūra?

Šagenas, kaip ir dauguma Nyderlandų miestelių, turi savitą architektūrą, kuri gali sukelti nemalonių netikėtumų. Pirmasis dalykas, kurį pastebiu daugiau nei 20 metų patirties – tai siauros gatvės ir kanalai. Dažnai dideli krovininiai automobiliai (pvz., 40 tonų vilkikai) negali važiuoti tiesiai prie namo dėl ženklo „Įvažiavimas draudžiamas“ arba pernelyg aukštų tiltų virš kanalų.

Antra – olandiški namai dažnai turi labai staigius ir siaurus laiptus. Olandiški „trapjes“ (laiptai) yra legenda tarp perkraustymo komandų. Juos labai sunku nešti didelius baldus. Kartais netgi reikia išmontuoti langus arba kelti sofas per balkoną, nes jis tiesiog nepraeina per duris ir laipus.

Trečias dalykas – parkavimas. Šagene gatvėse dažnai galioja griežti parkavimo apribojimai (mėlyna zona arba tik vietiniams gyventojams). Prieš atvykstant komandai, būtina iš anksto susitarti dėl laikinojo parkavimo vietos (pavyzdžiui, padėti specialų ženklą „Neįvažiuoti“ arba gauti leidimą iš savivaldybės). Jei komanda atvyks ir negalės statyti automobilio, laikas eis, o kaina – didės. Todėl visada raginu klientus iš anksto nufotografuoti aplinką namo ir išsiųsti mums, kad galėtume įvertinti prieigą.

5. Kaip susitvarkyti su logistika Kaune – kur galima ir kur negalima statyti didelį automobilį?

Kaunas, kaip ir bet kuris istorinis miestas, turi savo „trafigų zonų“. Jeigu jūsų naujasis namas yra Senamiestyje (prie Vilniaus gatvės, Laisvės alėjos arba netoli Rotušės), ten didelis krovininis automobilis gali patekti tik su specialiu leidimu arba tam tikromis valandomis. Laisvės alėja – pėsčiųjų zona, ten važiuoti draudžiama.

Jei gyvensite daugiabučiuose rajonuose, pvz., Žaliakalnyje, Dainavoje arba Šilainiuose, ten reikia atsižvelgti į kiemo erdvę. Daugelyje tarybinių laikų kvartalų kiemai yra siauri, užstatyti automobiliais, o didelis 20 metrų ilgio automobilis gali tiesiog neužsukti arba užblokuoti visą kiemą. Tokiu atveju mes dažnai naudojame strategiją „mažas automobilis + pėsčiomis“. Didelis automobilis paliekamas artimiausioje didelioje parkavimo vietoje (pavyzdžiui, parduotuvės „Maxima“ ar „Iki“ aikštelėje), o į kiemą atvažiuoja mažesnis 3,5 tonų sunkvežimis su keltuvu, kuris perveža daiktus porcijomis.

Taip pat būtina pagalvoti apie tai, kad Kaune, prieš iškraunant daiktus, reikia užtikrinti, kad kiemas būtų nuvalytas nuo sniego arba ledo (žiemos metu) arba kad nebutų įvairių kliūčių. Vairuotojas nėra atsakingas už kiemo valymą, jei sutartyje nenurodyta kitaip, todėl geriau pasirūpinti tuo iš anksto, kad iškrovimas vyktų sklandžiai.

6. Kokia yra optimali perkraustymo data ir kada reikia rezervuoti transportą?

Logistikoje laikas – pinigai, o ir pasiekiamumas gali būti ribotas. Geriausia rezervuoti perkraustymą mažiausiai 3–4 savaites iki planuojamos datos. Ypač tai svarbu vasarą (nuo birželio iki rugsėjo) ir šventiniu laikotarpiu. Tuo metu visi perkraustymų komandos yra užimtos, o kainos šokteli dėl didelio paklausos.

Kalbant apie savaitės dienas, geriausia rinktis darbo dienas – antradienį, ketvirtadienį arba penktadienį. Pirmadieniai dažnai būna „chaotiški“ dėl savaitgalio sukauptų užsakymų, o savaitgaliais (šeštadienį, sekmadienį) kai kurie sandėliai ar biurai gali būti uždaryti, be to, kainos gali būti didesnės (užmokesčio padidinimas už darbą nedarbo dienomis).

Taip pat verta atsižvelgti į maršruto specifiką. Vengtume pradėti kelionę penktadienio vakare arba šeštadienį rytą, jeigu norime, kad krovinys Kaune būtų iškrautas tą pačią savaitę. Geriausias variantas – išvykti iš Šageno pirmadienį arba antradienį rytą, taip praleisti naktį Vokietijoje arba Lenkijoje, ir trečiadienio arba ketvirtadienio rytą jau būti Kaune ir pradėti iškrovimą. Tai leidžia išvengti streso dėl laiko trūkumo.

7. Kaip reikia supakuoti jautrius daiktus (pvz., indus, paveikslus, elektroniką) ir ar tai įeina į kainą?

Pakavimas yra pusė sėkmės. Esu matęs, kaip brangūs porceliano servizai buvo suardyti dėl blogo pakavimo, nors vairuotojas važiavo idealiai. Todėl visada rekomenduojame pasirūpinti kokybiškomis medžiagomis. Indams tinka stori, dvigubi kartono dėžės, specialios skiautės (tarpai tarp lėkščių) ir daug burbuliukų plastiko. Elektronikai reikia originalių dėžučių, jei jų nėra – užpildyti tuščią erdvę burbuliukais, kad įrenginys nejudėtų viduje.

Paveikslams ir veidrodžiams naudojame specialias dėžes su angomis („picture boxes“), kurios apsaugo nuo smūgių kraštais. Labai svarbu nešti juos vertikaliai, o ne horizontaliai – taip jie mažiau įtrūksta nuo svorio ir vibracijos.

Ar tai įeina į kainą? Paprastai į standartinę kainą įeina tik pačios dėžės (be ribojamo kiekio) ir pagrindinės medžiagos. Tačiau jei klientas pageidauja „Full Service“ (pilno aptarnavimo), kai mūsų komanda atvyksta, viską išpakoja, susuka į popierių, sudėja į dėžes, užkleja lipdukais – tai yra papildoma paslauga, mokama pagal darbo valandas. Visada patariu klientams svesti sąrašą dėžučių kiekio iš anksto, kad galėtume pateikti tikslią sąmatą.

8. Kas atsitinka, jei kelionės metu įvyksta avarija arba pasigenda daiktų?

Tai yra bjaurus scenarijus, bet apie jį būtina pagalvoti iš anksto. Profesionalių pervežimų komanda visada turi galiojantį draudimą. Yra du pagrindiniai draudimo tipai: transporto priemonės draudimas (CMR draudimas) ir krovinio draudimas.

CMR draudimas Nyderlanduose ir Vokietijoje yra privalomas, jo apribojimai gali būti riboti (pvz., pagal SDR konvenciją). Tačiau jis apsaugo tik tada, kai kaltė yra pervežėjo. Jei klientas pats blogai supakavo daiktus ir jie sugedo, pervežėjas neatsakingas. Todėl labai svarbu, kad pakavimas būtų atliktas kokybiškai.

Jei pasigenda daiktų, pirmiausia tikrinamas krovininės deklaracijos sąrašas. Viskas turi būti užrašyta. Išsikrovimo metu Kaune vairuotojas ir klientas kartą peržiūri sąrašą, patvirtina, kad viskas yra vietoje, ir pasirašo perdavimo-įteikimo aktą. Jei po pasirašymo pastebėjama, kad trūksta kažko, reikia nedelsiant pranešti pervežėjui. Mūsų komanda visada stengiasi užtikrinti, kad procesas būtų skaidrus, todėl naudojame numeruotas dėžes ir detalias schemas, kad niekas neprarastų tarp Šageno ir Kauno.

9. Ar galima pervežti ir transporto priemonę (automobilį, motociklą) kartu su baldais?

Taip, tai labai dažnai pasitaikantis užklausa. Daugelis žmonių, persikeliančių iš Nyderlandų, nori parsivežti ir savo automobilį, nes ten automobiliai dažnai būna geresnės būklės arba pigesni. Yra du būdai tai padaryti.

Pirmasis – automobilis yra užkeliamas ant specialios platformos, kuri yra pritvirtinta prie vilkiko (tarp vilkiko ir puspriekabės arba virš puspriekabės). Tai yra saugu ir patogu, tačiau brangu (reikia specialios technikos). Antrasis būdas – jei perkeliamas mažas krovinys (pvz., tik keli kambariai), galima naudoti didelę 3,5 ar 7,5 tonų sunkvežimį su keltuvu, kurio gale yra vieta automobiliui (toks vadinamas „kombinuotas“ pervežimas). Automobilis užfiksuojamas ant keltuvo, o viduje, po grindimis, yra erdvė baldams.

Svarbu prisiminti, kad automobilis turi būti paruoštas: neperpiltas degalų (dėl svorio), akumuliatorius atjungtas (kad neišsektų), o raktai paduoti vairuotojui. Taip pat reikia patikrinti, ar automobilio draudimas galioja tarptautiniuose reisuose (dažniausiai taip, tačiau verta pasitikrinti).

10. Ką daryti iš anksto, kad perkraustymo diena Kaune būtų kuo sklandesnė?

Geras pasiruošimas yra pusė darbo.