Perkėlimas gyventi su augintiniais į Lietuvą iš Olandijos: logistiko profesionalo vadovas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena – perkraustyti gyvenamąją vietą visada yra stresas, o kai turi keturkojį draugą, tas stresas padaugina dvigubai. Pastaruoju metu pastebiu didžiulę emigracijos bangą: žmonės grįžta iš Olandijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos. Olandija yra ypatinga tuo, kad ten gyventojai labai myli savo augintinius, tad dažniausiai neatsitraukia be šunių ar kačių. Perkėlimas gyventi su augintiniais į Lietuvą iš Olandijos atrodo sudėtingas tik tuo metu, kai pradedi guglinti informaciją ir matai visus tų suinteresuotų šalių reikalavimus. Iš tikrųjų, jeigu žinai pagrindinius dalykus, visa procedūra tėra tik kelių šimtų kilometrų važiavimas automobiliu ir keletas dokumentų.

Esu matęs viską – nuo tų, kurie važiuoja su trimis didžiuliais dogais per visą Europą be jokio problemų, iki tų, kurie uosto pasienyje sužino, kad jų šuniui pasibaigė skiepų galiojimas, ir tenka verčiai rasti veterinarą Vokietijos pasienio mieste. Noriu, kad jūsų kelias būtų pirmasis tipo, todėl dalinsiuosi praktine patirtimi, o ne sausu teisiniu tekstu. Svarbiausia yra suprasti, kad Olandija ir Lietuva yra abi ES narės, tai gerokai palengvina situaciją palyginti su pervežimu iš trečiųjų šalių, tačiau formalumų vis tiek gausu. Maršrutas dažniausiai eina per Vokietiją ir Lenkiją, tad reikia pasirūpinti ne tik dokumentais, bet ir patogiu keliu bei sustojimais.

Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie dokumentus, pažymėjimus, keliavimo patogumą ir tas smulkmenas, kurios dažnai užmirštamos, kai susiruošiama į tokią ilgą kelionę.

Ką reikia žinoti prieš kelionę (Dokumentai ir reikalavimai)

Ar man tikrai reikalingas mikroschema (čipas) mano šuniui?

Absoliučiai taip, be jokios abejonės. Be mikrochemos negalite kirsti nei vienos valstybės sienos legaliai, jei norite, kad augintinis būtų laikomas jūsų nuosavybės, o ne preke. Ji turi būti ISO standarto (11784 ir 11785), kas praktiškai reiškia, kad bet kurias pasienio tarnybos Lietuvoje ar Vokietijoje gali nuskaityti ją savo skaitytuvu. Turiu omenyje, jei jūsų šuo čipuotas sena, ne ISO sistema kurioje nors Olandijos kaimo veterinarijoje prieš 10 metų, gali kilti bėdų. Geriau pasidarykite papildomą pasitikrinimą pas veterinarą prieš išvykdami, ar viskas veikia kaip turi, kad nereikėtų galvodami apie perkėlimą gyventi su augintiniais į Lietuvą iš Olandijos spręsti problemas pasienio punkte su nervinančiais pareigūnais.

Kokia situacija su pasiuntimu nuo veterinarijos (EU pasas)?

Jei keliaujate iš vienos ES šalies į kitą, jums nereikia rūpintis sudėtingais sertifikatais kaip keliaujant iš JAV ar Kanados. Jums užtenka standartinio ES gyvūno paso, kurį tikrai turite, jei gyvenate Olandijoje. Viskas, ką turite padaryti, tai užtikrinti, kad paskutinis rašalinis įrašas apie pasiskiepijimą nuo pasiutligės būtų tinkamas. Be šio mažo mėlyno knygelės gyvūnas yra kaip be paso žmogus – niekur nepraeis. Patikrinkite, ar pasas nesubraižytas, nes duomenys turi būti skaitomi.

Ar skiepai nuo pasiutligės turi būti naujausi?

Turi būti atlikti pagal nurodymus, bet svarbiausia yra tai, kad nuo paskutinio skiepo praeidžiant mažiausiai 21 dieną, galima keliauti. Negalima nueiti pas veterinarą vakare ir išvažiuoti ryte, nes tai bus pažeidimas. Be to, atkreipkite dėmesį į tolesnį skiepų galiojimą – jei jis baigiasi po mėnesio, geriau pasiskiepykite dar prieš išvykstant, kad Lietuvoje nebūtų nereikalingų nesklandumų. Esu matęs atvejus, kai žmonėms tekdavo laukti pasienyje, kol jų veterinarijas Olandijoje faksuoja papildomus dokumentus, todėl nebandykite testuoti laisvės.

Ar reikia kokių nors papildomų tyrimų, pavyzdžiui, antikūnų titrų?

Jei keliaujate tiesiai iš Olandijos į Lietuvą, jokių antikūnų tyrimų (titrų testų) jums nereikia, tai būtina tik keliaujant iš trečiųjų šalių. Daugelis žmonių per daug guglina ir susiranda seną informacijos, kuri baigė galioti dar prieš Britanijai išstojant iš ES. Taigi, laisvai važiuokite, jei tik turite galiojantį pasą ir čipą. Nereikia švaistyti pinigų papildomioms kraujo analizėms, nebent jūsų asmeninis veterinaras pageidauja patikrinti bendrą sveikatos būklę prieš ilgą kelionę.

Ar galiu važiuoti su katinu be dėžės?

Techniškai galima, bet aš kaip profesionalas primygtinai nerekomenduoju. Vairuotojas turi būti susikoncentravęs kelyje, o laisvas katinas po automobiliu – tai katastrofa laukiantis. Be to, kelyje per Vokietiją galiu sustoti policijos patikrai, ir jei katys ne transportavimo dėžėje, gali būti paskirta bauda už netinkamą gyvūno laikymą transporto priemonėje. Užtikrinkite saugumą sau ir jiems – įsigykite gerą, priverčiamą būdelę.

Kelionės organizavimas ir patogumas

Ką daryti, jei mano šuo baiminasi važiuoti automobiliu?

Tai labai dažna problema, ypač su mažais šuniukais, kurie Olandijoje įprato važiuoti tik pas veterinarą ar trumpai į parką. Pradėkite treniruotis porą savaičių prieš išvykdami – važiuokite į parduotuvę, į gyną, kad jis suprastų, kad automobilis nereiškia tik ligoninės. Ilgai perkėlimas gyventi su augintiniais į Lietuvą iš Olandijos trunka, apie 14–16 valandų viena kryptimi be ilgų pertraukų, todėl jei šuns vairuoja kiekvieną kilometrą, jums bus labai sunku. Kartais padeda raminamieji, bet jokiu būdu nenaudokite žmogaus vaistų, pasikonsultuokite su veterinaru dėl gyvūnams skirtų priemonių.

Kur geriausia sustoti su gyvūnu per Vokietiją?

Vokietija yra labai draugiška šunims, ten yra tūkstančiai poilsio zonių (Rastplatz) tiesiškai autostradose. Jei važiuojate per šiaurę (Bremenas, Hamburgas), stenkitės sustoti vietose, kur yra pažymėta „Hunde erlaubt“. Žiūrėkite į žemėlapius iš anksto, nes kai kurios aikštelės gali būti tiesiog betono plotai prie degalinės, kur nėra kur užlipti šuniuoti. Aš visada rekomenduoju sustoti mažiau kas 3–4 valandas, nors ir norisi nubėgti kuo greičiau, kadangi kelionė ilga.

Ar verta rinktis keltą ar važiuoti per Lenkiją?

Tai vienas populiariausių klausimų. Keltas iš Kielio į Klaipėdą yra brangus, tačiau jums leis atsipūsti, o šunys gali likti automobilyje arba specialiose kabinose (priklausomai nuo keltų kompanijos taisyklių). Važiavimas per Lenkiją (pvz., per Ščeciną) yra pigiau, tačiau kelyje yra daug daugiau „vėžių“, griovių ir blogesnio kelygio, kas gali labai nusivarginti gyvūnus. Jei keliate su dideliu šunis, kuriam reikia erdvės, keltas gali būti gailesnis variantas, jei pinigai ne taip jau svarbūs.

Kaip suorganizuoti pervežimą, jei važiuoju be savo automobilio?

Daugelis mano klientų, grįžtančių iš Amsterdamo ar Roterdamo, tiesiog nuperka bilietus lėktuvu ir nori, kad jų augintinis atvyktų atskirai. Tai įmanoma per mūsų partnerių tinklą – mes organizuojame specialius pervežimus. Tokiu atveju gyvūnas važiuoja patogioje transporto priemonėje su kitais augintiniais, o jūs tiesiog laukiate Vilniuje ar Kaune. Atminkite, kad toks paslauga kainuoja, bet jums nereikės rūpintis vairavimu nuovargiu ir dokumentų patikrinimu sienoje – mes viską atliekame už jus.

Kiek tai viskas gali kainuoti apytiksliai?

Kainos svyruoja labai stipriai. Jei važiuojate savo automobiliu, papildomi išlaidos bus tik už maistą gyvūnui ir galbūt už keltą (jei šuns svoris didelis, keltas gali paprašyti papildomo mokesčio, nors dažnai maži gyvūnai keliauja nemokamai kabinėje). Jei užsakovate pervežimo paslaugą („taxi“ šuniui), tai gali kainuoti nuo 400 iki 800 eurų priklausomai nuo gyvūno dydžio ir vietos Olandijoje. Pats perkėlimas gyventi su augintiniais į Lietuvą iš Olandijos savo automobiliu yra pigiausias variantas, tiesiog reikia įvertinti kuro kainas Vokietijoje.

Rūpesčiai atvykus ir specifiniai dalykai

Ar Lietuvoje yra kokių nors apribojimų dėl agresyvių veislių šunų?

Taip, čia reikia būti labai atidiems. Lietuvoje yra sąrašas potencialiai pavojingų šunų (Pit Bull terjeras, Tosa ir t.t.). Jei jūsų šuns veislė arba mišrūnas panašus į šias veisles, gali būti, kad reikės ginti specialų liudijimą iš savivaldybės ar netgi gausite draudimą įvežti. Olandijoje dažnai auginami Amerikiečių Staffordširo terjerai, kurie Lietuvoje taip pat yra stebimi. Geriausiai iš anksto sužinokite savo šuns statusą ir pasitikrinkite Lietuvos Respublikos veterinarijos tarnybos reikalavimus, kad nenuvyltumėte pasienio punkte.

Ką daryti, jei mano šuns pasas liko Olandijoje?

Tai klasikinis siaubas, tačiau sprendimas yra. Jei pasas dingęs arba pamirštas, jums reikės gauti naują ES pasą Olandijoje prieš išvykdami, o jei jau esate kelyje – situacija tampa sudėtinga. Be galiojančio dokumento sienos neperkelsite. Niekada nebandykite „prarasti“ dokumentą ir važiuoti viltimis – tai baudžiamojis veiksmas. Jei esate jau Vokietijoje ir supratote, kad pamiršote pasą, turite sugrįžti arba leisti kažkam išsiųsti jį kurjeriu, nors tai labai nepraktiška.

Ar reikia kažką deklaruoti muitinėje?

Kadangi keliaujate ES viduje, jokių muitų ar deklaravimo formalumų dėl pačio gyvūno nėra. Gyvūnas nėra prekė, kuriai taikomi mokesčiai, jei jis yra jūsų asmeninis augintinis ir nebus parduodamas. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai parodyti pasą pareigūnui, jei jis sustabdys. Dažniausia ties Lietuvos siena tiesiog pravažiuojate per „žaliąją juostą“ ir niekas nebeklauso, jei nesate pasirinkę „raudonosios juostos“ su deklaravimu.

Išvada

Galiausiai, noriu jus nuraminti – tūkstančiai lietuvių kiekvienais metais sėkmingai grįžta iš Olandijos su savo mylimaisiais augintiniais. Svarbiausia yra pasirūpinti dokumentais (čipas ir pasas) iš anksto ir suplanuoti maršrutą taip, kad kelionė nebeatrodytų kaip lenktynės su laiku. Perkėlimas gyventi su augintiniais į Lietuvą iš Olandijos yra didelis žingsnis, bet su tinkama paruošimu jis t tiesiog dar viena nuostabi adventūra, kurią prisiminsite jau ramiai gyvendami namuose. Žiūrėkite į tai pozityviai, jūsų šuo ar katis tikrai džiaugsis grįžtant į Lietuvos gamtą, kur gali bėgioti laisviau nei tarp Olandijos kanalų.