Perkėlimas gyventi Olandija-Lietuva: sklandus ir saugus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų. Per tą laiką mašinuose ir konteineriuose pervežiau viską – starting nuo vieno vieno studento lagaminą iki bažnyčios vargonų, kurie teko išardyti po gabalą, kad prilėktų pro duris. Matyta ir girdėta neregėtų dalykų. Žmonėms dažnai atrodo, kad perkėlimas gyventi Olandija-Lietuva yra tiesiog fizinis darbas – pakrauti, nuvažiuoti, iškrauti. Bet, tikiuosi, kas nors iš jūsų, kurie skaitote šį tekstą, supras, kad tai yra psichologinis ir logistinis iššūkis. Olandija ir Lietuva yra skirtingos planetos, kai kalbame apie kelių kokybę, vairuotojų etiką ar netgi tai, kaip reikia užfiksuoti daiktus sąraše.

Kiekvieną savaitę gaunu telefonus iš lietuvių, kurie nusprendžia grįžti iš Nyderlandų arba atvyksta čia gyventi. Emocijos čia visada viršija vandenį – vieni džiaugiasi, kad pabėgo iš amsterdamiško triukšmo, kiti verksia, kad paliko gerus darbus. Mano užduotis viena – padaryti taip, kad jūsų turtas keliautų taip pat sklandžiai, kaip planuojate savo gyvenimą. Šiame straipsnyje nekalbėsiu sausu biurokratiniu kalbu, o pasakysiu taip, kaip yra iš tikrųjų ant kelio. Jeigu planuojate perkėlimą gyventi Olandija-Lietuva, geriau susiruoškite iš anksto, o ne likęs vieną dieną.

Svarbiausia taisyklė, kurią per 20 metų išmokau: niekada nepasitikėkite tuo, kad "viskas bus gerai". Reikia žinoti detalius. Kiekvienas šis maršrutas yra unikalus – vieniems tai tiesiog kelios dėžės iš Eindhoveno, kitiems – pilnas namų ūkis iš Roterdamo priemiesčio. Žemiau išdėstysiu dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos, tikėtina, klausiate ir patys sau šiandien.

Pinigai, kubai ir organizacinis chaosas

Kiek man tai kainuos, jeigu aš turiu apie 20 kubinių?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip parduotuvėje su kainomis ant etiketės, bet galiu nukreipti. 20 kubinių metrų – tai jau gana rimtas kiekis, maždaug standartinio vieno buto turto su baldais. Tokiam perkėlimui gyventi Olandija-Lietuva reikės maždaug 3-5 tonų sunkvežimio su uždanga. Kaina svyruoja nuo kuro kainos rinkoje iki to, ar reikia keltės. Paprastai galite tikėtis sumos tarp 1200 ir 1800 eurų, jeigu tai yra "grįžtantis krovinys", t.y. vairuotojas ten važiuoja tuščias ir parveža jus atgal už mažesnę kainą. Tačiau jeigu reikia specialios technikos įvežti sofą per trečią aukštą be lifto, kaina šoktels akimirksniu.

Ar verta pirkti naujas dėžes ar ieškoti naudotų parduotuvėse?

Nesigailiu nė cento, kai užsakau naujas, storos sienelės dėžes klientams. Žinoma, gali eiti į "Albert Heijn" arba statybų aikštelę prašyti dežių, bet tikėkitės, kad jūsų indai nukris per pirmąjį posūkį netoli Vokietijos autobano. Naujos dėžės turi tamprumo ir yra vienodo dydžio, kas leidžia jas sutalpinti į mašiną kaip "Lego" kaladėles. Naudotos dėžės dažnai būna įdrėkusios ar sumuštos, o jūsų brangiausia televizija gali nukristi kartu su jomis. Sutaupyti 50 eurų ant dėžių nėra verta tūkstančių eurų nuostolio.

Kas yra tas "dalinis krovinys" ir kodėl jis brangesnis?

Dalinis krovinys (angliškai "part load") yra tada, kai jūsų daiktai užima tik dalį sunkvežimio, o likusią vietą užima kito žmogaus daiktai. Tai atrodo pigiau, tačiau logistiškai tai košmaras vairuotojui. Jis turi važiuoti prie vieno vartotojo įkrauti, prie kito iškrauti, vėl įkrauti. Todėl kaina už kubinį metrą čia gali būti aukštesnė nei jeigu nuomotumėt visa sunkvežimį sau. Tačiau jeigu turite tik keletą dėžių ir kėdžių, tai vienintelis išeitis. Svarbu tik suprasti, kad pristatymas gali užtrukti ilgiau, nes maršrutas bus su sustojimais.

Kelionės mechanika ir muitinės niuansai

Kiek laiko užtruks tas pervežimas?

Jeigu viskas eina kaip pagal knygą – be avarijų, be sunkių eismo spūstių ant A1 ar E30 magistralių – tai nuo jūsų durų Olandijoje iki durų Lietuvoje praeina maždaug 2-3 dienos. Dažniausiai vairuotojas pasirodo pirmąją dieną, pakrauna, praleidžia naktį viešbutyje (tai yra privaloma pagal darbo poilsio laiko taisykles), antrąją dieną važiuoja, trečiąją iškrauna. Tačiau jeigu perkėlimas gyventi Olandija-Lietuva įvykia šventiniu laikotarpiu arba taisomis dienomis, kai yra muitinės patikros, gali užtrukti ir ilgiau. Nereikia planuoti atvykimo tiksliau nei per dieną.

Ar galiu vežti maisto produktus iš Olandijos?

Tai klasika. Kiekvienas lietuvis iš Olandijos nori parsivežti sūrių, olandiškų padažų, o galbūt ir dešrų. Čia būkite labai atsargūs. Muitinė Lietuvoje yra griežta dėl mėsos ir pieno produktų, ypač jeigu juos vežate ne asmeniniam vartojimui (o kaip perkeliantis žmogus tu daiktų tikrai per daug). Sūrių paprastai neleidžia daugiau kaip kelių kilogramų, o mėsos – griežtai draudžiama arba reikia specialių leidimų. Geriau suvalgykite gerąjį sūrį ten, o čia vežkite tuščius dėžes – taip išvengsite nervinimo pasienio punkte.

Ką daryti su muitine, jeigu daiktai nebuvo naudoti 12 mėnesių?

Yra tokia taisyklė – jeigu keičiate nuoliginę gyvenamąją vietą, galite atvežti daiktus be mokesčių (be PVM ir muito), jeigu jie buvo naudoti mažiausiai 6 mėnesius (kai kuriais atvejais kalbama apie 12). Jeigu bandysite atvežti visiškai naują, su etiketėmis, neįpakuotą televizorių ar skalbimo mašiną, muitininkai tai pamatys kaip prekybą. Tada gausite mokesčių sąskaitą, kuri gali būti didesnė nei pačių daiktų vertė. Geriau nuplėšti etiketes iš naujų daiktų ir juos sumaišyti su senaisis drabužiais.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, dauguma kompanijų to neleidžia dėl draudimo sąlygų, tačiau mes esame lankstūs. Jeigu sutarsite iš anksto, dažnai galima sėdėti šalia vairuotojo keleivio vietoje. Bet įsivaizduokite – tai ne prabangus turistinis autobusas. Jūs sėdėsite aukštame sunkvežimyje, vibracija, variklio garsas, o vairuotojas dirba. Jis nebus jūsų gidas. Jeigu norite patogumo, geriau skriskite lėktuvu ir laukite namuose. Tačiau jeigu esate vienišas ir bijote palikti daiktų, tai galimas variantas, reikia tik suderinti su vadovu.

Kaip su dviračiais – ar juos galima įkišti į vidų?

Olandijoje dviračiai turi beveik kiekvienas, o Lietuvoje dar vis dar laikomi prabanga. Taip, dviračius galima vežti, bet jie užima daug vietos ir lengvai pažeidžiami. Geriausia juos padengti storu gobtuvu arba įdėti į specialią dėžę. Jeigu dviračias brangus (pvz., "Gazelle" ar "VanMoof"), rekomenduoju jį išmontuoti (nuimti ratus, pedalus) – taip jis užima mažiau vietos ir mažiau tikėtina, kad kažkas į jį atrems savo sofos ranką. Niekada nerašykite "dviračiai" ant dėžės, geriau rašykite "dviratė transporto priemonės dalys" – taip mažiau pavogama.

Saugumas ir rizikos, apie kurias niekas nesako

Kas nutinka, jei vairuotojas sužaloja mano sofos?

Tai baisiausia baimė. Profesionalios pervežimo kompanijos turi draudimą, vadinamą "CMR draudimas", kuris dengia žalą gabenimo metu. Tačiau yra vienas "bet". Dažnai klientai pasirašo "vežimo aktą" be išsaminės, o kai vėliau atidaro dėžę ir mato sulaužytą vazą, nebegali nieko padaryti. Todėl kai vairuotojas atvyksta iškrauti, būkite ten. Patikrinkite kiekvieną dėžę. Jei dėžė sutrypta, užrašykite tai akte. Jeigu randama žala vėliau, bet akte parašyta "viskas tvarkoje", draudimo kompanija atsisakys mokėti. Mano patirtis rodo, kad 90 proc. problemų išsprendžiama tiesiogiai su vairuotoju vietoje.

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimio priekaboje naktį?

Sunkvežimiai turi būti užrakinti, o vairuotojai privalo stovėti saugiose aikštelėse (dažniausiai su apsauga). Tačiau vagystės vyksta. Jeigu perkėlimas gyventi Olandija-Lietuva trunka ilgiau nei diena, vairuotojas sustoja pailsėti. Geriausia, jeigu mašina yra apsaugota GPS stebėjimo sistema, kuri reaguoja į judesį. Aš asmeniškai visada sakau klientams – nevežkite pinigų, brangių juvelyrinių dirbinių ar dokumentų dėžėse, kurios keliauja priekaboje. Tie daiktai turi būti pas jūs asmeniškai. Visa kita turi būti užfiksuota sąraše, kad net jeigu kažką pavogtų, žinotumėte ką.

O jeigu aš pats nenurodžiau kažko sąraše?

Tai labai dažna situacija.